levitacija

Šiais laikais jau nieko nestebina, kad futbolininkai po įmušto įvarčio vaidina robotus, atlieka saltus ar išsirengia nuogai, tačiau Venesueloje įvarčio šventimas buvo perkeltas į naują lygį. Futbolininkas su kamuoliu atliko tikrą magijos triuką. „Zamoros“ ekipa kelia kampinį, o Cesaras Martinezas vienu lietimu, neleisdamas kamuoliui nukristi ant žemės, siunčia jį į vartus. Tokį įvartį išvysi tikrai ne kasdien, tačiau tikrieji stebuklai prasidėjo po to.

Nieko nežemiško, antgamtiško ar stebuklingo. Tik magnetai. Tačiau su jais galima tverti išties nežemiškai, antgamtiškai ir stebuklingai atrodančius dalykus. Šį įspūdingų vizualinių galimybių magnetinės levitacijos modelį CLM 2 pagamino olandų bendrovė „Crealev“. „Išrandame, projektuojame ir išbandome levitacijos technologijas bei sklandančius produktus“, – trumpai prisistato kompanija. O ką, sužaisti levituojančių šachmatų partiją turėtų būti išties įdomu.

Jei pasitaikytų galimybė pažaisti su ultragarso lauku, kiek pasipraktikavus galima surasti tokį ultragarso dažnį, kuriam sklindant vandens lašai pradeda sklandyti ore (levituoti). Tačiau įdomumai tuo tik prasideda. Žemo slėgio aplinkoje esančius, tačiau ore kybantys vandens lašai noriai reaguoja į ultragarsą ir jo dažnio pokyčius – levituojantys vandens lašai pradeda nenusakomai pulsuoti, įgauti keturkampės, penkiakampės ar kitokios daugiakampės žvaigždės pavidalą ir juos kaitalioti.

Skraidančio kilimo idėja pamažu tampa realesnė. Tel Avivo universiteto mokslininkai pademonstravo levitacijos reiškinį, paremtą elektromagnetinio lauko kvantinėmis fluktuacijomis.

Jei esate tvirtai įsitikinę, kad nepatikėsite, kol to nepamatysite savo akimis, šis vaizdo siužetas turėtų būti šaltas dušas. Juk aiškiai matote levituojantį kubą, ar ne?...

Čilėje gerai žinomi broliai iliuzionistai Nicolas Luisetti ir Johnas Paulas Olhaberry vienoje Santjago miesto aikštėje demonstravo savo gebėjimą levituoti. Pasirodymas buvo surengtas Čilės valstybės įkūrimo 200 metų jubiliejaus proga. Abu broliai susirinkusiųjų džiaugsmui prakybojo ore net 200 minučių.

Kad ir kaip atrodytų keista, ateityje, vykdant Marso tyrimų ir kolonizavimo misijas, viena esminių problemų bus dulkės. Šioje planetoje praktiškai nėra atmosferos, taip pat trūks bet kokių įmanomų priemonių dulkėms paprasčiausiai nuplauti, todėl jos gali kelti grėsmę bet kokiai žmogaus veiklai. Tačiau sprendimas jau beveik baigiamas kurti. Mokslininkai dulkes kontroliuoti bando taikydami akustinės levitacijos reiškinį.