lenkija

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį paskelbė, kad Europos Sąjungos ir NATO narė sustiprins savo žvalgybos tarnybas, atsižvelgdama į sabotažo bandymus ir susirūpinimą dėl kaimyninės Rusijos. Apie tai pranešta praėjus kelioms dienoms po to, kai Lenkijos teisėjas Tomaszas Szmydtas (Tomašas Šmidtas) pabėgo į kaimyninę Baltarusiją, artimą Rusijos sąjungininkę, kur, kaip pranešama, paprašė politinio prieglobsčio. Varšuvos prokurorai pradėjo tyrimą dėl galimo jo šnipinėjimo.

CBOS balandį atliko tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti, ar lenkai imasi kokių nors veiksmų dėl galimo pavojaus, kad Rusija užpuls jų šalį. Kovą atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei 50 proc. lenkų jų šalies užpuolimą laiko tikėtinu. Tačiau 62 proc. apklaustųjų prisipažino tam niekaip nesirengiantys. Vis dėlto 18 proc. sakė, kad ėmėsi bent vieno pasirengimo būdo, dviejų ėmėsi 11 proc. apklaustųjų.

Lenkijos valdžia išskirs daugiau nei 340 mln. eurų pasienio įtvirtinimams su Baltarusija įrengti. Norima sieną paversti „neįveikiama“ ir ruošiamasi naujiems migrantų antplūdžiams. „Pati užkardų modernizacija, greičiausiai, kainuos apie 1,5 mlrd. zlotų (apie 343 mln. eurų – red. past.), ir būtent tiek reikia išskirti, kad tos užkardo iš tiesų suveiktų“, – PAP cituojamas Lenkijos gynybos ministro pavaduotojas Cezary’us Tomczykas.

Varšuvos Bialolenkos rajone esančiame didžiuliame prekybos centre sekmadienio rytą kilo gaisras, pranešė ugniagesiai. Pranešime sakoma, kad dega daugiau kaip 80 proc. centro, kuriame įsikūrę 1,4 tūkst. parduotuvių ir paslaugų vietų. Gelbėjimo operacijas vykdo 50 komandų, įskaitant cheminių medžiagų ir aplinkos specialistus.

Pasienį su Baltarusija aplankęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas šeštadienį pareiškė, kad jo šalis susiduria su stiprėjančiu hibridiniu karu. D. Tuskas aplankė pasienio teritoriją ir susitiko su lenkų pasieniečiais bei kariais po pranešimų, kad Baltarusijos slaptoji policija gabena šimtus migrantų prie sienos su Lenkija, bandydama suorganizuoti koordinuotą mėginimą kirsti sieną.

Lenkija teigia tapusi vienu iš pagrindinių Maskvos kibernetinių atakų taikinių: nuo sausio Rusijos kibernetinių atakų skaičius išaugo iki 60 proc., o per pastaruosius šešis mėnesius – 130 proc., penktadienį pranešė dienraštis „Rzeczpospolita“. Leidinys cituoja Izraelyje įsikūrusios kibernetinio saugumo grupės „Check Point Software“ atliktą analizę, kurioje teigiama, kad Lenkijos įmonės beveik 1 430 kartų per savaitę nukenčia nuo kibernetinių atakų.

Lenkijos dienraščio „Rzeczpospolita“ duomenimis, nuo sausio kibernetinių atakų skaičius išaugo 60 proc., o per pastaruosius šešis mėnesius – 130 proc. Straipsnyje remiamasi Izraelio bendrovės „Check Point Software“ (CP) tyrimu, jame sakoma, kad Lenkijos įmonės beveik 1430 kartų per savaitę nukenčia nuo kibernetinių atakų. Vengrijoje šis skaičius yra 1 390, Vokietijoje – 1 011, Latvijoje – 660. Čekijoje institucijos turi atremti daugiau nei 2 tūkst. išpuolių per savaitę.

Iš Lenkijos pabėgęs Varšuvos administracinio teismo teisėjas Tomaszas Szmydtas pirmadienį Minske paprašė Baltarusijos valdžios „globos ir apsaugos“. Per spaudos konferenciją Minske jis sakė, kad buvo priverstas palikti Lenkiją, nes „nesutinka su dabartinės valdžios politika ir veiksmais“, tvirtino, jog buvo persekiojamas ir bauginamas dėl savo nepriklausomų politinių pažiūrų.

Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas siūlo palei sieną su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi ir Baltarusija įrengti bunkerių ir tranšėjų gynybinę liniją, rašo „ABC News“. Ministras sakė, kad metalinė užtvara pasienyje su Baltarusija jau stiprinama siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai.

Viename Lenkijos kanale radus daugiau nei toną nugaišusių žuvų, susirūpinta dėl aplinkos apsaugos bei prisimintas 2022 m. vasaros žuvų maras. Lenkijos valdžios teigimu, per pastarąsias 11 dienų 41 kilometro ilgio su Oderiu besijungiančiame ir Lenkijos sieną su Vokietija žyminčiame Glivicos kanale rasta 1 500 kilogramų žuvų.

Pastarosiomis dienomis Lenkijos valstybinės institucijos patyrė su Rusijos gynybos žvalgyba siejamos programišių grupuotės „APT28“ įvykdytų kibernetinių atakų, pranešė Mokslinis ir akademinis kompiuterių tinklas (NASK). Pranešama, kad „APT28“ yra susijusi su Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pagrindine žvalgybos valdyba (GRU). Išpuolis įvykdytas naudojant žalingą programinę įrangą.

Lenkų vyriausybės ministrai ir aukščiausio rango saugumo pareigūnai trečiadienį Varšuvoje aptarė šnipinėjimo grėsmes iš Rusijos ir Baltarusijos, pranešė Lenkijos radijas. Posėdyje dalyvavo vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwinskis, gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas, užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis ir už saugumo tarnybas atsakingas ministras Tomaszas Siemoniakas.

Lenkų pasieniečiai trečiadienį paskelbė, kad sulaikė rusų dezertyrą, neteisėtai perėjusį iš Maskvos sąjungininkės Baltarusijos teritorijos į Lenkiją.  Rusijos ambasada Varšuvoje teigė, kad ji apie tai nebuvo informuota, ir išreiškė abejonių dėl informacijos tikslumo.  „Sulaikėme rusų dezertyrą.

Trečiadienį Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“ pranešė, kad kovo pabaigoje Europos Sąjungoje laikinosios apsaugos statusas buvo suteiktas maždaug 4,2 mln. iš Ukrainos pabėgusių žmonių. Daugiausiai laikinosios apsaugos gavėjų yra trijose šalyse: 1,2 mln. Vokietijoje (tai sudaro 30,4 proc. viso ES skaičiaus), 957 200 Lenkijoje (22,6 proc.) ir 385 tūkst. Čekijoje (9,1 proc.

Rusijai surengus naują masinę raketų ir dronų ataką prieš Ukrainą, lenkų kariškiai ankstų trečiadienį pranešė, kad Lenkija buvo pakėlusi savo aviaciją. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė pareiškime nurodė, kad „pradėtos visos būtinos procedūros, siekiant užtikrinti Lenkijos oro erdvės saugumą“. Ji pridūrė, kad „nuolat stebi padėtį“. Pranešimą cituoja Lenkijos radijas.

Lenkijoje sulaikytas Rusijos kareivis. Kaip pranešė radijo stotis RMF FM, Vladimiro Putino armijos dezertyrą Palenkės vaivadijos pasieniečiai sulaikė vos jam kirtus sieną su Baltarusija. Sulaikytas Rusijos kariškis yra 41 metų amžiaus. Jis buvo apsirengęs civiliniais drabužiais ir be ginklo. Viskas rodo, kad jis bandė nelegaliai patekti į Lenkiją per Baltarusiją tiesiai iš Ukrainos fronto.

Lenkija pirmadienį į orą pakėlė naikintuvus, kad virš Baltijos jūros perimtų Rusijos karo lėktuvą Il-20. Apie tai skelbia „Evropeiskaja Pravda“, cituodama Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinę vadovybę.

Lenkijos teisėjas, kuris pabėgo į kaimyninę Baltarusiją ir, kaip pranešama, paprašė politinio prieglobsčio dėl kaltinimų šnipinėjimu, kuriuos jis neigia, turėjo prieigą prie įslaptintos informacijos, antradienį pareiškė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Baltarusija pirmadienį paskelbė, kad teisėjas Tomaszas Szmydtas perėjo į jos teritoriją. „Turime žinoti, kad Baltarusijos tarnybos dirba su asmeniu, kuris turėjo tiesioginę prieigą prie (buvusio) teisingumo ministro.

Lenkijos saugumo tarnybos antradienį pietiniame Katovicų mieste esančioje salėje, kur turėjo įvykti vyriausybės narių posėdis, aptiko galimai pasiklausymui skirtą įrangą. Socialiniame tinkle „X“ saugumo tarnybų atstovas spaudai Jacekas Dobrzynskis teigė, kad buvo aptikta ir pašalinta prietaisų, įtarus pokalbių pasiklausymą. Antradienį šioje posėdžių salėje Katovicuose turėjo įvykti Lenkijos ministrų susitikimas.

Lenkijos specialiosios tarnybos aptiko pasiklausymo įrangą patalpose, kuriose antradienį Katovicų mieste šalies pietuose turėjo vykti vyriausybės išvažiuojamasis posėdis. Tai socialiniame tinkle X pranešė ministro-specialiųjų tarnybų koordinatoriaus atstovas spaudai Jacekas  Dobrzyńskis.

Baltarusija pirmadienį pranešė, kad vienas lenkų teisėjas, norėdamas gauti politinį prieglobstį, kirto artimos Maskvos sąjungininkės, su kuria Lenkijos santykiai įtempti, sieną, o tokia žinia šokiravo Varšuvą.  Varšuvos ir Minsko santykiai jau daugelį metų įtempti dėl politinio susidorojimo Baltarusijoje ir migrantų krizės, tačiau autoritariniam prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai parėmus Kremliaus puolimą Ukrainoje, jie pasiekė naujas žemumas.

Tūkstančiai jaunų žydų iš įvairių šalių pirmadienį Lenkijoje pagerbė Holokausto aukų atminimą. „Gyvųjų marše“ jie kartu su 50 Šoa išgyvenusių žmonių ėjo 3,2 km atstumą nuo Aušvico iki Birkenau. Aušvico koncentracijos stovykla buvo didžiausia nacistinės Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovykla. Startą žygiui, kuris vedė ir per vartus su cinišku užrašu „Darbas išlaisvina“, davė šofaras, ritualinis muzikos instrumentas.

Lenkijos vyriausybė tiki, kad turi slaptą ginklą, galintį apsukti Donaldą Trumpą prieš Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną – valdžią praradusius šalies populistus, rašo „Politico“. Kai balandžio pabaigoje JAV Kongresas atblokavo 60,8 mlrd. dolerių pagalbos paketą Ukrainai, Lenkijos opozicinės partijos „Teisė ir Teisingumas“ (PiS) įstatymų leidėjai suskubo skelbti, kad tai įvyko dėl vieno iš jų, prezidento Andrzejaus Dudos, kuris vos prieš kelias dienas susitiko su D. Trumpu, įtakos.

Varšuvos vaivadijos administracinio teismo teisėjas Tomaszas Schmidtas sieks politinio prieglobsčio Baltarusijoje. Savo sprendimą jis paaiškino tuo, kad nesutinka su Varšuvos politika Baltarusijos ir Rusijos atžvilgiu. Tai teisėjas pasakė per spaudos konferenciją Minske, pasirašydamas savo atsistatydinimo iš teisėjo pareigų raštą, pranešė „Ukrinform“, remdamasi svetaine Onet.pl.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimas, kad negalima atmesti Vakarų karių dislokavimo Ukrainoje, yra „teisingas“, o Lenkija „neatskleis savo kortų“, kai kalbama apie galimą karių siuntimą į Ukrainą. Tai sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis interviu BBC World, praneša „Ukrinform“, remdamasi PAP.

Vilniuje šeštadienį vyks eisena, skirta Lenkų išeivijos dienai paminėti. Renginio metu šventės dalyviai eis nuo Seimo iki Aušros vartų, kur bus aukojamos šventos mišios. „Vyks eisena mūsų sostinėje Vilniuje – nuo Seimo iki Aušros vartų. Pasiekus Aušros vartus, bus aukojamos šventos mišios. Ši eisena skirta Lenkų išeivijos dienai paminėti.

Penktadienį šalies vadovai pasveikino Lenkiją Gegužės 3-iosios Konstitucijos dienos proga.  Sveikinime Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Gegužės 3-iosios Konstitucijos diena yra svarbi ne tik Lenkijai, Lietuvai, bet ir visai Europai ir pasauliui. Ypatingos reikšmės dokumentas liudija ilgaamžius, išskirtinius ir neatsiejamus abiejų šalių ryšius bei idealus, kurie, anot prezidento, mums kaip niekad svarbūs ir šiandien.

Lenkijos sostinėje Varšuvoje lenkų pora užpuolė baltarusę, nes pamanė, kad ji yra rusakalbė ukrainietė.  Apie tai praneša lenkų žiniasklaida, cituoja UNIAN.  Pareikalavo grįžti į Ukrainą Kaip pasakojo 22 metų nukentėjusioji, ji gatvėje kalbėjosi su savo draugu rusų kalba, kai prie jos priėjo apsvaigusi lenkė, spjovė jai į veidą ir keikdamasi pareikalavo „grįžti į savo Ukrainą“.  Baltarusė ėmė gintis ir įspyrė lenkei, įvyko konfliktas, į kurį įsikišo lenkės draugas.

Lenkijos sostinėje trečiadienį įvykdytas išpuolis prieš vieną iš sinagogų, Lenkijos valdžios institucijos pasmerkė incidentą. Užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, cituodamas vyriausiąjį šalies rabiną, sakė, kad „kažkas mėgino padegti Nozyko sinagogą Molotovo kokteiliu“. „Ačiū Dievui, niekas nenukentėjo“, – pridūrė ministras X, anksčiau buvusiame „Twitter“ socialiniame tinkle.

Lenkijos sostinėje trečiadienį įvykdytas išpuolis prieš vieną iš sinagogų, o incidentą pasmerkė šalies pareigūnai.  Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, cituodamas vyriausiąjį šalies rabiną, sakė, kad kažkas bandė padegti Nozyko sinagogą, mesdamas į ją Molotovo kokteilį.  „Ačiū Dievui, niekas nenukentėjo“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė ministras.

Lenkija nežada ginti Ukrainos šaukimo į kariuomenę vengiančių asmenų savo teritorijoje, antradienį pareiškė užsienio reikalų viceministras, o lenkų valdžia paragino Europos Sąjungos imtis veiksmų šiuo klausimu.

Lenkija savo žemėje „negins“ šaukimo į kariuomenę vengiančių ukrainiečių, antradienį pareiškė užsienio reikalų viceministras, Varšuvai raginant, kad Europos Sąjungą (ES) imtųsi veiksmų šiuo klausimu. Jau trečius metus su užpuolusia Rusija kariaujanti Ukraina stengiasi pritraukti daugiau karių į savo kariuomenę ir neseniai priėmė mobilizacijos įstatymą, sumažinusi šauktinių amžių ir sugriežtinusį bausmes už karinės tarnybos vengimą.

 Lenkija kartu su sąjungininkais iš NATO galėtų numušinėti Rusijos raketas virš Ukrainos teritorijos, skriejančias Lenkijos kryptimi. Tačiau tam būtini politiniai sprendimai NATO ir Ukrainos lygiu bei sąjungininkų prieiga prie išsamios informacijos apie situaciją Ukrainos oro erdvėje. Tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė buvęs Lenkijos nacionalinės gynybos ministras, saugumo ekspertas Januszas Onyszkiewiczius.

Nuo Lenkijos priklauso visos Europos saugumas, pareiškė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, antradienį kalbėjęs apie Lenkijos vietą ir vaidmenį Europoje bei pasaulyje, šaliai rengiantis gegužės 1 d. minėti 20-ąsias įstojimo į Europos Sąjungą (ES) metines. „Nebėra taip, kad Vakarai turėtų ginti mus nuo kokios nors grėsmės, ypač kylančios iš Rytų, nes mes ir esame Vakarai“, – sakė jis.

Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domanskis pirmadienį pareiškė, kad Varšuva vis dar nepasirengusi įsivesti eurą praėjus 20 metų po įstojimo į Europos Sąjungą.  Interviu televizijai TVN24 ministras pabrėžė, kad Lenkijos prisijungimas prie euro zonos šiuo metu nebūtų pagrįstas.  Pasak A. Domanskio, nuosavos valiutos – zloto – turėjimas padėjo Lenkijai išvengti ekonomikos nuosmukio per pasaulinę finansų krizę ir atlaikyti daugybę kitų ekonominių iššūkių.

Savaitgalį iš Baltarusijos į Lenkiją mėgino nelegaliai patekti beveik 460 migrantų. Tai pirmadienį pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba. Daugiausia mėginimų nelegaliai kirsti sieną užfiksuota šeštadienį - 196, sekmadienį buvo 144 bandymai, penktadienį - 118. Sieną buvo mėginama pereiti Bialovežos, Dubiče Cerkevnės ir Čeremšos kaimų apylinkėse. Prie Čeremšos migrantai iš Baltarusijos teritorijos apmėtė Lenkijos pasieniečius akmenimis. Pareigūnai nenukentėjo.

Lenkų ūkininkai nutraukė blokadas prie visų sienos su Ukraina perėjų, pirmadienį pranešė mokesčių pareigūnai. Tuo baigėsi du mėnesius trukęs protestas dėl žemės ūkio produktų importo iš Ukrainos į Europos Sąjungai priklausančią Lenkiją. „Eismas per visas sienos [su Ukraina] perėjas galimas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Lenkijos Mokesčių administracijos rūmų Liubline atstovas Michalas Derusas. Pranešimas pasirodė ūkininkams nutraukus paskutinę blokadą prie Hrebenės punkto.

Lenkijoje, ministro pirmininko Donaldo Tusko vyriausybė šį mėnesį įteisino draudimą atlikti privalomus namų darbus, plačiai diskutuojant apie būtinybę modernizuoti Lenkijos švietimo sistemą, kurioje, pasak kritikų, per daug dėmesio skiriama mokymuisi iš atminties ir namų darbams, o nepakankamai – kritiniam mąstymui ir kūrybiškumui. Pagal šį dekretą mokytojai nebegali duoti privalomų namų darbų vaikams nuo pirmos iki trečios klasės.

Parama Lenkijos narystei Europos Sąjungoje sumažėjo iki žemiausio lygio per daugiau nei dešimtmetį, rodo penktadienį paskelbti apklausos rezultatai, blokui rengiantis Europos Parlamento rinkimams. Po aštuonerius metus trukusio partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) valdymo per spalio mėnesį vykusius rinkimus Lenkijoje į valdžią atėjo proeuropietiška koalicija, žadanti atšaukti dešiniųjų populistų priimtus įstatymus.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kalbos dėl potencialaus Lenkijos bankų atėjimo į Lietuvą yra „labai toli pažengusios“. Taip pat, anot jo, tarp Vilniaus ir Varšuvos yra daugiau planų ekonominio bendradarbiavimo srityje. „Manau, kad dar neišnaudojome viso mūsų galimo bendradarbiavimo potencialo. Turime daug planų ekonominio bendradarbiavimo srityje ir laukiame Lenkijos bankų atėjimo į Lietuvą.

Ketvirtadienio vakarą, Ščecine, Lenkijoje, Stargardo kelyje susidūrė britų karinės transporto priemonės, važiavusios konvojumi. Apie tai praneša RMF24. Dėl eismo įvykio buvo apgadintos trys transporto priemonės, pranešė Ščecino vaivadijos valstybinės priešgaisrinės tarnybos štabo atstovas spaudai Tomaszas Kubiakas, rašo „Fokus“. Nukentėjo penki žmonės Per avariją nukentėjo penki žmonės: keturi vyrai ir moteris, kurie buvo perduoti greitosios pagalbos darbuotojams.

Minint Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties pasirašymo 30-metį, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad strateginė kaimyninių šalių partnerystė peržengia dvišalių santykių ribas. „Mums tenka didžiausia atsakomybė sukurti platesnį regioninį aljansą. Ypač turint omenyje artėjantį Lenkijos pirmininkavimą Europos Sąjungai kitais metais“, – penktadienį išplatintame pranešime teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Po daug metų trukusios įtampos Lenkija, pasak užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio, nori „pataisyti“ santykius su Vokietija. Parlamente Varšuvoje pristatydamas proeuropietiškos vyriausybės užsienio politiką, jis sakė: „Atsisakėme savo konfrontacinės retorikos ir grįžome prie esminio dialogo“. R. Sikorskis kalbėjo ir apie Lenkijos reikalaujamas kompensacijas iš Vokietijos už pasaulinio karo žalą.

Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas patikino, kad Lenkija pasirengusi padėti Ukrainai susigrąžinti karinio amžiaus vyrus, kad jie „atliktų savo pilietinę pareigą“. „Manau, kad daugelis lenkų piktinasi, kai mato jaunus ukrainiečių vaikinus viešbučiuose ir kavinėse ir girdi, kiek daug pastangų turime dėti, kad padėtume Ukrainai“, – interviu „Polsat News“ kalbėjo W. Kosiniakas-Kamyszas, rašo „Reuters“. „Bet kokia parama yra įmanoma“ Ministras taip pat sakė, kad Lenkija j...

Aljansas neplanuoja didinti branduolinių ginklų turinčių sąjungininkų skaičiaus, praneša NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, praneša „The Guardian“. Po diskusijos apie galimą branduolinių ginklų dislokavimą Lenkijoje J. Stoltenbergas pažymi, kad NATO nėra tuo suinteresuota. „Tokių planų nėra“, – tvirtina jis.

Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko centristų Pilietinė koalicija (KO) švenčia pergalę vietos valdžios rinkimuose, jos remiamiems kandidatams laimėjus dvikovas dėl mero posto virtinėje miestų. D. Tuskas sekmadienį vakare paskelbė pergalę antrame vietos rinkimų ture ir išvardijo miestus, kuriuose laimėjo KO remiami kandidatai. Tarp jų – Krokuva, Poznanė, Vroclavas bei Žešuvas. Tokie pasiekimai KO žada gerus šansus artėjant rinkimams į Europos Parlamentą.

Pirmadienį Kremlius perspėjo, kad imsis „būtinų“ priemonių „savo saugumui garantuoti“, jei Lenkija priims branduolinius ginklus. Prieš tai Varšuva pareiškė, kad yra pasirengusi tai padaryti, jei NATO nuspręstų dislokuoti šiuos ginklus. „Kariškiai, žinoma, išanalizuos situaciją ir bet kokiu atveju imsis visų būtinų atsakomųjų veiksmų, kad garantuotų mūsų saugumą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

 Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lenkijos verslo sektoriuje praėjusį mėnesį buvo 12,0 proc. didesnis nei pernai kovą – 8409 zlotai (1942 eurai pagal dabartinį oficialų zloto kursą), pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Per mėnesį (kovą, palyginti su vasariu) vidutinis atlyginimas iki mokesčių išaugo 5,4 procento.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pirmadienį nurodė, kad Varšuva yra pasirengusi priimti branduolinius ginklus, jei NATO nuspręstų juos dislokuoti dėl Rusijos ginkluotės stiprinimo Baltarusijoje ir Kaliningrade.  Lenkija, NATO narė ir ištikima Ukrainos, kuri jau daugiau kaip dvejus metus kovoja su Rusijos invazija, rėmėja, ribojasi su Rusijos Kaliningrado eksklavu ir Maskvos sąjungininke Baltarusija.