ledonešis

Portalo tv3.lt skaitytojas Nerijus su redakcija pasidalijo jį pakerėjusiu vaizdeliu Vilniuje. Skaitytojas nufilmavo, kaip dabar šiek tiek atšilus orams atrodo Neris.  „Nerimi ledai išplauks...“, – rašė skaitytojas. Pamažu šylant orams Lietuvos upėse prasidėjo ledonešis. Tai – sezoninis reiškinys, kuris Lietuvos upėse dažniausiai vyksta žiemos ar pavasario metu.  Savo akimis pamatyti vaizdo įrašą galite siužete, esančiame straipsnio pradžioje.

Šiandien 12.28 val. Bendrajame pagalbos centre bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Vilniaus m., Upės g. prie Baltojo tilto Neries upėje ledonešis nutraukė baržą, kurią neša upės srovė. Pirminiais duomenimis, įvyko metu baržoje, kur įsikūręs baras-kavinė, buvo du žmonės. „Jie spėjo palikti baržą iki atvykstant ugniagesiams gelbėtojams“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Laura Valauskienė.

Kol šaltukas tebelaiko sukaustęs į ledą Neries vandenis, ir potvynio pavojus neatrodo didelis, kelių savivaldybių ir specialių tarnybų atstovai Kaune tarėsi, kaip geriau pasiruošti pavasario atšilimui, kad išsiliejusi upė nepridarytų žalos nei žmonėms, nei turtui. ELTA primena, kad pernai pavasarį didžiulis potvynis nusiaubė visai šalia Neries įsikūrusius namus. Paupyje gyvenantiems žmonėms baiminantis, kad tai nepasikartotų šiemet, iš anksto imtasi rengtis galimam potvyniui.

Hidrologai guodžia, kad tokio potvynio, koks buvo pernai kai kuriose Lietuvos vietovėse, šį pavasarį neturėtų būti. Pastaraisiais metais šalį vis labiau niokoja audros, potvyniai, liūtys, kruša. Draudikai skaičiuoja vis gausesnę jų padaromą žalą, o klimatologai įspėja, kad stichijos šėls ir ateityje. Šią savaitę praūžusi audra vertė medžius, plėšė stogus, nugriovė vandentiekio bokštą, be elektros paliko tūkstančius gyventojų.

Pasisukęs pietų vėjas suskilinėjusį Kuršių marių ledą atnešė prie Neringos krantų. Preiloje ledų sangrūdos priartėjo prie pat gyvenamųjų pastatų.Tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti nelaimės. Prie gamtos stichijų pripratę Kuršių marių pakrantės gyventojai sako, kad į krantą lipantys ledai daugiau kelia žavesio nei baimės. Daugelis vietinių vėjo į krantą genamus ledus fiksavo asmeniniam archyvui. Viskas truko vos septynias minutes.

Realią ankstyvo šiemetinio potvynio grėsmę pajutusio Kauno rajono valdžia šaukiasi kariškių pagalbos. Kauno rajone, Neries upėje, susidarė ledų sangrūdos ir kilo didelis potvynio pavojus Radikių, Naujasodžio, Pelenių, Rykštynės ir kitų kaimų gyventojams. Savivaldybės administracijos direktorius Vytas Bancevičius paprašė kariuomenės pagalbos ledams Neryje sprogdinti. Ketvirtadienį rajono savivaldybėje šaukiamas Ekstremalių situacijų centro valdymo komisijos posėdis.

Dvi baltosios meškutės, užsikabarojusios ant srovės nešamų ledo lyčių, pasiekė Patagonijos krantus, - praneša užsienio žiniasklaida. Šios ilgą kelią sukorusios meškutės ne juokais išgąsdino ne tik vietinius gyventojus, bet ir visą pulką pusdykumėse gyvenančių viskašų, nutrijų ir šarvuočių. „Per visą savo gyvenimą nemačiau nieko panašaus. Neįsivaizduoju, kaip joms tai pavyko. Matyt, ledonešis buvo itin sraunus.

Pavasarinis ledonešis pridarė nuostolių ne tik potvynių apsemtoms Lietuvos vietovėms. Kuršių mariomis pajudėję ledai savaitgalį ties Nida susitelkė į kelių metrų aukščio sangrūdas. Krantinės nuklotos ne tik ledo gabalais - jie iš Kuršių marių dugno į krantą išnešė ir įvairaus dydžio riedulius. Neringos savivaldybės atstovės spaudai Sandros Vaišvilaitės teigimu, ledų sangrūdos į krantines išlipo labai greitai - užteko vos kelių minučių.

Sparčiai kyla vanduo pamaryje. Ledonešį Nemune ir didžiojo potvynio grėsmę hidrometeorologai pranašauja maždaug už savaitės. Ties Rusne vandens lygis per parą pakilo 8 centimetrais ir 2 centimetrais peržengė stichinę 270 centimetrų ribą. Nemuno vandens lygis ties Panemune per parą pakilo 44 cm ir sekmadienį siekė 419 cm, stichinė riba - kai vandens lygis toje vietoje siekia 510 cm. Potvynis pamaryje jau apsėmė tris kaimus, kuriuose gyvena 11žmonių, tačiau pagalbos žmonėms dar neprireikė.

Šiemet labiau baiminamasi ne potvynio, o ledonešio grėsmės. Svarstoma galimybė panaudoti iki šiol Lietuvoje netaikytą praktiką - tam tikrose vietose išsprogdinti ledų sangrūdas. "Specialistai dar turės įvertinti, ar tikrai būtina griebtis sprogmenų ir kiek tai žalinga gamtai. Užsienyje tokia praktika taikoma.

Galimam potvyniui pamaryje šiais metais visos tarnybos pradėjo ruoštis sausio mėnesį. Dabar ir technika, ir specialistai jau yra pasirengę. Tai akcentuota pirmadienį Klaipėdoje vykusiame išvažiuojamajame Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos, vadovaujamos vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio, posėdyje. "Didžiulis ledo sluoksnis yra padengęs ne tik upes, bet ir pievas, - pasibaigus posėdžiui sakė ministras R. Palaitis.