latvija

Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatorės pasirašė susitarimą sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su Vakarų Europa 2025 metų vasarį.

Tūkstančiai rožių žiedų išpuošė netoli Latvijos pajūrio esantį Tukumo miestelį. Nemažai ir lietuvių prisidėjo prie rekordinio rožių žiedų vainiko pynimo. Tautiečiai sako, kad tiek daug žiedų vienoje vietoje dar nėra regėję. Šventės metu – pinamas didžiausias pasaulyje gyvų rožių vainikas. Tokia šventė vyksta kas dvejus metus, prieš porą metų vainiką sudarė per 6 tūkstančiai rožių, šiemet organizatoriai tikisi pagerinti rekordą.  „Labai tikimės, kad bus daugiau nei praėjusį kartą.

Per antrąjį šių metų ketvirtį sukurtas Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP) palyginamosiomis kainomis, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – 0,9 proc. kuklesnis nei prieš metus, penktadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. BVP dinamikai svarios įtakos turėjo apdirbamosios pramonės nuosmukis 4 proc., pažymima pranešime. Įvertinus sezono įtaką ir darbo dienų skaičiaus skirtumus, ekonomika susitraukė 0,5 procento.

Per pusmetį Latvijoje parduota 11,27 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – 19,3 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė Latvijos auto asociacija. Populiariausios naujų automobilių markės šiemet – „Toyota“ (18,8 proc. visų nupirkta automobilių), „Škoda“ (12,3 proc.), „Volkswagen“ (11,9 proc.), „Dacia“ (5,8 proc.), „Renault“ (4,7 proc.

Latvijos statybų kainų indekso metinis prieaugis birželį sumenko iki 4,1 proc. nuo 5,3 proc. gegužę, rodo nacionalinės statistikos tarnybos ketvirtadienį paskelbti duomenys. Darbo jėga praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 6,7 proc. brangesnė pernai birželį, statybinės medžiagos per metus pabrango 2,2 proc., o išlaidos mašinoms ir mechanizmams didėjo 5,8 procento. Per mėnesį (birželį, palyginti su geguže) Latvijos statybų kainų indeksas nukrito 0,2 proc., statybininkų atlyginimams augus 0,1 proc.

Latvijos alaus gamintojos „Aldaris“ finansinė apyvarta 2022-aisiais, palyginti su ankstesniais  metais, padidėjo 23,5 proc. iki 26,627 mln. eurų, o nuostoliai – keturis kartus iki 8,295 mln. eurų, skelbiama bendrovės ataskaitoje Latvijos įmonių registrui. Joje pažymima, jog 5,4 mln. eurų praėjusių metų nuostolių susidarė dėl atidėjinių, susijusių su Valstybės pajamų tarnybos priimtu sprendimu dėl kainodaros koregavimo 2017–2020 metais bei atitinkamo pelno mokesčio patikslinimo.

Didžiulė ekologinė nelaimė Latvijoje – griuvus Liepojoje esančios nuotekų valyklos sienai, į Baltijos jūrą išsiliejo tūkstančiai kubinių metrų srutų. Latvijos valdžia dėl to uždarė net 100 kilometrų paplūdimių, iki pat Lietuvos sienos. Mažiausiai 12 tūkstančių kubinių metrų arba net 12 milijonų litrų – tiek srutų ir sieringo dumblo per pastarąją parą ties Liepoja ištekėjo į Baltijos jūrą. Prie pat Baltijos jūros įrengtoje nuotekų valykloje dar sekmadienį griuvo pastato siena.

Skelbiama, kad sekmadienį Latvijoje, Liepojos mieste, įvykusi ekologinė nelaimė suvaldyta, tačiau ekspertai vis dar atlieka tyrimus Baltijos jūroje. Jos vanduo užterštas didžiuliu kiekiu nuotekų, o krantas nuklotas dumblu. Gyventojams patariama nesimaudyti, taupiai vartoti vandenį vonioje ir tualete.  Sekmadienio vakarą Latvijoje įvyko ekologinė nelaimė. 70 tūkst.

Nevalytų nuotekų išleidimas į atvirą jūrą netoli Liepojos buvo sustabdytas, antradienį latvių televizijai TV3 pranešė Latvijos valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Kuržemės regiono vadovė Evita Šestakova. Ji sakė, kad pirmadienio vakarą Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba gavo pranešimą iš komunalinių paslaugų bendrovės „Liepajas ūdens“, kad nuotekos pradėtos pumpuoti į nuotekų valymo įrenginius.

Visai netoli Lietuvos sienos esančiame Liepojos mieste užfiksuota ekologinė nelaimė. Čia esančioje nuotekų valymo įmonėje įvykus avarijai, į Baltijos jūrą išsiliejo daug nevalytų atliekų. Gyventojai raginami tualete naudoti kuo mažiau vandens, nes viskas esą teka tiesiai į jūrą. Dėl šios priežasties buvo uždaryti paplūdimiai ir uždrausta maudytis, pranešė vietos valdžios institucijos. Sekmadienį 70 tūkst.

Latvijos ir Estijos elektros perdavimo tinklų operatorės sako, jog 2025-ųjų metų pradžia yra anksčiausia galima bei techniškai ir ekonomiškai tinkamiausia Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa data.

Rusiška elektros sistema BRELL skaldo Baltijos šalių vienybę. Sutarus, kad reikia sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais, dabar nesutariama, kada tą padaryti, dėl to tarp lietuvių ir estų prasidėjo pykčiai. Ant plauko pakibo ir Lietuvos planas kuo greičiau atsijungti nuo rusiškos sistemos. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai kainas praėjusį mėnesį kiek padidino, tuo tarpu Latvijos ir Estijos – toliau mažino. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, šis kainų indeksas Lietuvoje birželį, palyginti su geguže, pakilo 0,1 proc., Latvijoje ir Estijoje – nukrito atitinkamai 1,2 proc. ir 0,4 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų birželiu) Lietuvos gamintojai produkciją atpigino vidutiniškai 9,4 proc., Estijos – 1,9 proc.

Kainų tendencijos Baltijos šalių degalų rinkoje pastarąją savaitę išliko skirtingos – Lietuvoje pabrango tiek benzinas, tiek ir dyzelinas, Latvijoje abiejų rūšių degalai šiek tiek atpigo, o Estijoje kainos stabilios, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias benzinas – Estijoje, brangiausias dyzelinas – Latvijoje.

Latvijos pajūrio poilsiautojai pasidalino vaizdais iš Jūrmalos Majorų paplūdimio. Juose užfiksuota, kaip poilsiauja aplinkoje nesiorientuojantis, girtas ar apsvaigęs nuo narkotikų vietinis rusas. Tokį poilsiautoją sutramdyti atvyko vietos policininkas. Tačiau, vyro draugų kompanijai, taip pat vietiniams rusams, neatrodė, kad jam pagalba apskritai reikalinga. Jie trukdė policininkui sutramdyti poilsiautoją.

Latvija anksčiau šį mėnesį tarptautinėse finansų rinkose pasiskolino 750 mln. eurų, pranešė Valstybės iždas. 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas – 3,91 proc., kupono norma – 3,875 procento. Tarptautinių skolinių vertybinių popierių paklausa pasiekė 2,7 mlrd. eurų, tai yra 3,6 karto pranoko pasiūlą, o jais susidomėjo daugiau kaip 80 investuotojų.  Obligacijos buvo paskirstytos investuotojams iš Europos šalių. 24 proc. emisijos nupirko Jungtinės Karalystės, 17 proc.

Naujas pirkėjus papiktinęs kainų skandalas – tie patys populiarūs lietuvių pagaminti ledai „Baltija“ Latvijoje kainuoja 1,5 euro, o štai Lietuvoje beveik 1 euru brangiau. O įdomiausia tai, kad kainos skiriasi net to paties tinklo parduotuvėse. Tiesa, ledai – ne vienintelė mūsų gamintojų prekė, kuri, net nukeliavusi šimtus kilometrų pas kaimynus latvius kainuoja pigiau nei Lietuvoje.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė Latvijos prezidentą spartinti šalies elektros tinklų sinchronizavimą su kontinentine Europa. „Pakviečiau prezidentą spartinti sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais. Visiškas atsijungimas nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros tinklų – mūsų bendra svarbi užduotis, kurią turime įgyvendinti kuo greičiau“, – trečiadienį po susitikimo su Edgaru Rinkevičiumi žurnalistams sakė G. Nausėda.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį priims oficialaus vizito į Lietuvą atvyksiantį naujai išrinktą Latvijos prezidentą Edgarą Rinkevičių. Kaip skelbia Prezidentūra, Lietuvos ir Latvijos vadovai aptars saugumo ir gynybos situaciją regione, konkrečius veiksmus įgyvendinant Vilniaus NATO viršūnių susitikimo rezultatus, paramą Ukrainai, Rusijos atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus, sankcijų agresorei Rusijai bei jos satelitei Baltarusijai klausimus.

Švedijos SEB finansų grupės padalinys Latvijoje pranešė per pirmąjį metų ketvirtį uždirbęs 82,4 mln. eurų pelno. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pelnas ūgtelėjo 54 procentais. Atidėjimai galimiems nuostoliams dėl kreditavimo padengti per pirmus šešis šių metų mėnesius padidinti 3,3 mln. eurų.  Pajamos per šį laikotarpį siekė 115,5 mln. eurų, išlaidos - 29 mln. eurų. Aktyvai praėjusio mėnesio pabaigoje įvertinti 5,5 mlrd. eurų, paskolų portfelį sudarė 3,2 mlrd.

Lietuvos kapitalo valdoma Latvijoje registruota užsakomųjų skrydžių bendrovė „SmartLynx Airlines“ („SmartLynx“) pranešė 2022-aisiais pasiekusi 350,544 mln. eurų apyvartą – 2,6 karto didesnę nei užpernai, pelną padidinusi 25,4 proc. iki 9,15 mln. eurų.

Latvijos „Swedbank“ pranešė per pusmetį uždirbęs 131 mln. eurų pelno – 84 mln. eurų daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Palūkanų pajamos patrigubėjo iki 163,9 mln. eurų, išlaidos sumenko 16 proc. iki 12 mln. eurų, komisinių – padidėjo atitinkamai 9 proc. iki 55,4 mln. eurų ir 8 proc. iki 10,7 mln. eurų. Galimiems nuostoliams dėl kreditavimo padengti per šešis šių metų mėnesius atidėta 2 mln. eurų. Bankų įmonių grupės turtas per pusmetį didėjo 3,1 proc. iki 8,777 mlrd. eurų.

Lietuvai pasitraukti iš Rusijos kontroliuojamos energetikos sistemos (BRELL) kartu su Latvija ir Estija būtų patogiau ir techniškai, ir geopolitiškai, sako vyriausioji prezidento patarėja užsienio politikos klausimais. Ji sako tikinti, kad šiuo klausimu įmanoma rasti sutarimą su kaimynais. „Įmanomas konsensusas ir būtų pageidautinas tas konsensusas, kadangi pasitraukti visoms trims šalims yra kur kas patogiau ir techniškai, ir geopolitiškai.

Vilniuje su oficialiu vizitu trečiadienį lankysis naujasis Latvijos vadovas Edgaras Rinkevičius, sekmadienį pranešė prezidento kanceliarija. Vizito metu E. Rinkevičius susitiks su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, sakoma pranešime.

Per pusmetį Latvijoje pirmąkart užregistruota 31,3 tūkst. lengvųjų automobilių – 2 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė Latvijos automobilių kelių eismo direkcija. Pirmąkart registruotų krovininių automobilių padaugėjo 7,7 proc. iki 5,42 tūkst., tuo tarpu autobusų – sumažėjo 33,2 proc. iki 159. Motociklų pirmos registracijos atvejų daugėjo 4,3 proc. iki 2,97 tūkst., motorolerių – mažėjo 25 proc. iki 824, keturračių motociklų – daugėjo 16,9 proc.

Kainų tendencijos Baltijos šalių degalų rinkoje pastarąją savaitę išsiskyrė – Lietuvoje nežymiai atpigo benzinas, dyzelino kainos nesikeitė, Latvijoje – kiek pabrango abiejų rūšių degalai, o Estijoje kainos buvo stabilios, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias benzinas – Estijoje, brangiausias dyzelinas tapo Latvijoje.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Latvijoje birželį sulėtėjo iki 7,9 proc. nuo 12,1 proc. gegužę, rodo nacionalinės statistikos tarnybos antradienį paskelbti duomenys. Naujasis rodiklis – mažiausias per pastaruosius 17 mėnesių. Vidutinė metų infliacija praėjusį mėnesį sudarė 18,4 procento. Birželį užfiksuota 1,4 proc. mėnesio defliacija. Praėjusį mėnesį atpigo daugumos grupių prekės ar paslaugos, įskaitant būsto išlaikymo – 5,5 proc., transporto – 1,5 proc.

Kanados premjeras Justinas Trudeau pirmadienį pareiškė, kad jo šalis daugiau nei dvigubai išplės savo karines pajėgas Latvijoje, NATO lyderiams rengiantis itin svarbiam viršūnių susitikimui. Šiuo metu Kanada Latvijoje vadovauja NATO priešakinių pajėgų kovinei grupei, kuri dabar bus išplėsta iki brigados lygmens.

Pirmadienį Rygoje (Latvijos Respublika) Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dalyvavo darbo pusryčiuose su kitų Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų pirmininkais, kurie, atsižvelgdami į artėjantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje ir palankiai vertindami jame vyksiantį pirmąjį NATO ir Ukrainos tarybos steigiamąjį susitikimą, priėmė bendrą pareiškimą.

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis penktadienį priėmė užsienio reikalų ministro Edgaro Rinkevičiaus, kuris pradės eiti Latvijos prezidento pareigas, atsistatydinimo pareiškimą, naujienų agentūrą LETA informavo ministro pirmininko atstovas spaudai Sandis Sabajevas. Kol Saeima patvirtins kitą Latvijos užsienio reikalų ministrą, nuo šio šeštadienio, liepos 8-osios, užsienio reikalų ministro pareigas eis K. Karinis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen vyks į Rygą, kur lankysis Dainų šventėje, susitiks su Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos ir Ukrainos parlamentų pirmininkais bei naujuoju šalies prezidentu. Kaip penktadienį pranešė Seimo spaudos tarnyba, dviejų dienų vizito į Rygą parlamento vadovė vyksta Latvijos Saeimos pirmininko Edvardo Smiltenio kvietimu.

Latvijoje per pirmąjį pusmetį įregistruota 4,78 tūkst. naujų įmonų – 11,1 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, rodo šalies įmonių registrą valdančios „Lursoft“ paskelbti duomenys. Užsienio kapitalo registruota mažiau nei 12 proc. visų naujų įmonių, o daugumoje jų – iš Lietuvos, Estijos, Rusijos, Ukrainos. Per pirmus šešis metų mėnesius likviduotų įmonių sumažėjo 34,2 proc. iki 3,82 tūkstančio.

Latvijos pramonė gamybą gegužę, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, palyginamosiomis kainomis, anuliavus darbo dienų skaičių skirtumus, sumažino 8,8 procentais. Metinis gamybos nuosmukis fiksuojamas šeštą mėnesį iš eilės, rodo nacionalinės statistikos tarnybos antradienį paskelbti duomenys. Vien tik apdirbamosios pramonės produkcijos apimtys sumenko 7,7 proc., gavybos – 7,9 proc., elektros ir dujų tiekimo – 15,3 procento.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį kadenciją baigiančiam Latvijos vadovui Egilsui Levitui padėkojo už glaudų valstybių bendradarbiavimą bei asmeninį indėlį į dvišalių santykių puoselėjimą.

Pasaulio čempionate kovosianti Latvijos vyrų krepšinio rinktinė paskelbė kandidatų sąrašą. Jame – gausybė žinomų pavardžių. Latvijos nacionalinė komanda planetos pirmenybėse tikisi sulaukti Bostono „Celtics“ aukštaūgio Kristapo Porzingio bei Oklahomos „Thunder“ puolėjo Daviso Bertanio pagalbos. Kandidatų sąraše atsidūrė ir Kauno „Žalgirio“ puolėjas Rolandas Šmitas. Taip pat buvo pakviesti dar du krepšininkai, žaidę „Betsafe-LKL“ čempionate: Martinas Laksa bei Arturas Žagaras.

Latvijos statybų kainų indekso metinis prieaugis gegužę sumenko iki 5,3 proc. nuo 7,4 proc. balandį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos trečiadienį paskelbti duomenys. Darbo jėga praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 8 proc. brangesnė pernai gegužę, statybinės medžiagos per metus pabrango 3,4 proc., o išlaidos mašinoms ir mechanizmams didėjo 6,8 procento. Per mėnesį (gegužę, palyginti su balandžiu) Latvijos statybų kainų indeksas pakilo 0,1 proc., statybininkų atlyginimams augus 0,5 proc.

Latvijoje per penkis šių metų ketvirtį sudeginta 3,992 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 14,2 proc. mažiau nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Jų poreikis vien tik praėjusį mėnesį siekė 415,4 gigavatvalandės, buvo 44,8 proc. menkesnis nei balandį ir 31,1 proc. mažesnis nei praėjusių metų gegužę. 2022-aisiais Latvijoje sudeginta 8,887 TWh gamtinių dujų – 30,3 proc. mažiau nei 2021 metais.

Lietuvos rinktinėje praėjusią savaitę žaidęs Faustas Steponavičius Latvijos lygoje patyrė nemalonų incidentą, po kurio prireikė medikų pagalbos. „Tukums“ komandos žaidėjas po smūgio kamuoliu į smilkinį susmuko ant vejos ir sunkiai kvėpavo, kol galiausiai prie F.Steponavičiaus sukubo greitosios pagalbos atuomobilis. Vėliau „Tukums“ atstovai teigė, kad su lietuviu buvo galima susikalbėti ir jis galėjo pastovėti ant kojų.

Latvija per penkis šių metų mėnesių pagamino 3,791 mln. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 51,8 proc. daugiau nei pernai sausį-gegužę, pranešė valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“. Didžiosios hidroelektrinės gamybą padidino 54,8 proc. iki 2,779 mln. MWh, o didžiosios šiluminės elektrinės – 74,9 proc. iki 645,2 tūkst. MWh. Biokurą deginančias jėgainės elektros gamybą sumažino 11,4 proc. iki 142,4 tūkst. MWh, biodujas deginančios – 7,1 proc.

Projektą Palangoje pradėję Gedvydas ir Jonas Vainauskai komplektuoja komandą toliau. Lrytas.lt šaltinių duomenimis, „Olimpą“ turėtų papildyti Latvijos snaiperis Eduardas Hazneris. Praėjusį sezoną jis žaidė Vilkaviškio „Perle“ ir tritaškius metė 40 proc. tikslumu.

Degalų kainos per nepilną pastarąją savaitę, prieš penktadienį Latvijoje ir Estijoje prasidėsiantį vasaros saulėgrįžos šventės ilgąjį savaitgalį, didėjo Lietuvoje ir Latvijoje, išliko stabilios Estijoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išlieka Lietuvoje, brangiausi – Estijoje.

Latvijos parlamentas (Saeima) ketvirtadienį galutiniu svarstymu priėmė Elektros rinkos įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtinamas draudimas prekiauti elektros energija su Rusija ir Baltarusija. Pataisos taip pat apima draudimą tiekti elektros energiją prekybai naudojant Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemas. Pataisos parengtos atsižvelgiant į tarptautines sankcijas, užkertančias kelią tolesniam finansiniam bendradarbiavimui su kai kuriomis Rusijoje registruotomis bendrovėmis.

Mažmeninės prekybos apyvarta Lenkijoje praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų geguže, palyginamosiomis kainos sumenko 6,8 proc., ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Nors nuosmukis ir sulėtėjo nuo 7,3 proc. balandį, tačiau gerokai viršijo analitikų prognozes, kurių vidurkis buvo mažėjimas 5,6 proc., pažymi nacionalinė naujienų agentūra PAP. Prekyba vien tik maisto produktais, gėrimais ir tabako produkcija gegužę per metus sunyko 5,3 proc. (balandį – 8 proc.

Latviją sukrėtė policijos radinys, pusantro mėnesio ieškota dingusi septinmetė rasta negyva. Vaiko kūnas rastas su smurto žymėmis, iškart suimtas tėvas ir pamotė, skelbia Latvijos žiniasklaida. Trečiadienį, birželio 21 d., Rezeknės teismas nusprendė suimti septynmetės Justinės Reinikovos tėvą ir pamotę, skelbia Latvijos televizijos gauta neoficiali informacija.

Visų trijų Baltijos šalių pramonės produkcijos gamintojai praėjusį mėnesį toliau mažino kainas, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Gegužę, palyginti su ankstesniu mėnesiu, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai ją atpigino vidutiniškai 2,3 proc., Latvijos – 1,2 proc., Estijos – 0,3 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų geguže) Lietuvos gamintojai produkcijos kainas sumažino vidutiniškai 5,6 proc.

Latvijos pramonės gamintojų šalyje ir užsienyje realizuotos produkcijos kainų indeksas krenta penktą mėnesį iš eilės, o jo metinis augimas sulėtėjo iki mažiausio nuo 2021-ųjų kovo, rodo nacionalinės statistikos tarnybos trečiadienį paskelbti duomenys. Praėjusį mėnesį Latvijos gamintojai produkcijos kainas sumažino 1,2 proc., iš jų vietos rinkai – 1,6 proc., užsienio – 0,8 proc. (užsakovams euro zonos valstybėse – 0,8 proc., kitose šalyse – 0,7 proc.

Faktinis nedarbas Latvijoje gegužę sudarė 5,6 proc. ir buvo 0,2 procentinio punkto mažesnis nei ankstesnį mėnesį, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Moterų realus nedarbas per mėnesį sumenko 0,1 procentinio punkto iki 5,1 proc., vyrų – 0,2 punkto iki 6,2 procento. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo apytikriai 53,2 tūkst. bedarbių, iš jų 23,6 tūkst. buvo moterys, 29,6 tūkst. – vyrai. Per mėnesį bedarbių sumažėjo 1,7 tūkst., per metus – 8,7 tūkstančio.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai dažniausiai kasdienėms reikmėms išleidžia nuo 11 iki 20 eurų per dieną, rodo naujausia apklausa. Anot jos, maždaug kas penktas gyventojas išleidžia nuo 11 iki 20 eurų – 19 proc. apklaustųjų Lietuvoje, 20 proc. Latvijoje ir 18 proc. Estijoje, rodo „Citadelės“ banko užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Lietuvių ir estų dienos biudžetas dažniau nei latvių yra 21–30 eurų: Lietuvoje tokį atsakymą rinkosi 13 proc.

Puolėjas iš Brazilijos Nathanas Palafozas bendru sutarimu su klubu atsisveikina su Vilniaus „Riteriais“. Puolimo lyderiu turėjęs būti brazilas nepateisino į jį dėtų vilčių ir jis sostinės komandą palieka su vienu pelnytu įvarčiu. „Be abejo, iš Nathano tikėjomės gerokai daugiau, tačiau „Riteriuose“ jis nepritapo ir savo geriausios versijos nepademonstravo. Turbūt, geriausiai jo žaidimą apibūdina tai, kad jis per šį sezoną tik keturis kartus sužaidė daugiau nei 45 minutes.