landsbergis

Prieš 31 metus išsivadavusi iš svetimųjų valdžios Lietuva turi vaduotis iš kitos okupacijos, sako pirmasis faktinis valstybės vadovas. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis teigė, kad valstybė – tai ir dvasia, kurią privalu kultivuoti kaip dirvą, kurti ir puoselėti, nepaisant geresnio ar blogesnio oro.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį Taline aptarė bendradarbiavimą su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriumi Domunicu Raabu. Pasak G. Landsbergio, Lietuva suinteresuota su Jungtine Karalyste ryšius plėtoti įvairiose srityse. „Matome didelį potencialą stiprinti ekonominį bendradarbiavimą, ypač tokiose srityse kaip gyvybės mokslai ir biotechnologijos, įskaitant vakcinų gamybą“, – pranešime sakė užsienio reikalų ministras.

Prieš 31 metus Lietuvos istorijoje buvo atverstas naujas lapas. 1990 metais Lietuvos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuris tapo viena iš paskutinių vinių Sovietų Sąjungos (SSRS) karste.  Nors gali pasirodyti, kad Lietuvos valstybės nepriklausomybė atkurta pakankamai greitai, link to eita kone pusę amžiaus.

Baltarusijos generalinė prokuratūra penktadienį pranešė, kad išsiuntė Lietuvai prašymą išduoti buvusią kandidatę į prezidentus Sviatlaną Cichanouskają. „Baltarusijos generalinė prokuratūra išsiuntė Lietuvos Generalinei prokuratūrai prašymą išduoti Sviatlaną Cichanouskają, kad ji būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus valdymo tvarkai, visuomenės ir valstybės saugumui“, – sakoma prokuratūros pranešime.

Europos Sąjungai (ES) šią savaitę patvirtinus sankcijas keliems Rusijos pareigūnams, susijusiems su opozicionieriaus Aleksejaus Navalno įkalinimu, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako neatmetantis galimybės, kad sąrašas bus plečiamas. Anot jo, jei artėjant parlamento rinkimams rudenį Rusijoje bus naujų represijų, nukreiptų prieš opoziciją, „ta diskusija tęsis ir galbūt atsiras naujos pavardės“. Ministras tikisi, kad jas siūlys ne rytinės, o kitos Bendrijos valstybės.

Su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu trečiadienį susitikęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis išreiškė paramą šaliai siekiant taikaus konflikto Donbase sprendimo. Kaip informavo Užsienio reikalų ministerija, susitikime su Ukrainos vadovu G. Landsbergis pabrėžė  „nuoseklią Lietuvos paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenumui“, taip pat Europos ir euroatlantinei integracijai bei reformų procesui.

Gavusi įrodymų, Lietuva keltų Europos Sąjungos (ES) sankcijų klausimą dėl žmogaus teisų pažeidimų Kryme, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Lietuva galėtų pasiūlyti paramą galimoms Europos Sąjungos sankcijoms, kai tik Ukraina bus pasirengusi dalytis įrodymais, žmonių sąrašais, kurie piktnaudžiavo žmogaus teisėmis šiuo metu okupuotose Krymo ir Rytų Ukrainos teritorijose“, – spaudos konferencijoje sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Lietuva yra pasiryžusi pasidalinti vakcinomis nuo COVID-19 su Ukraina, kai jų šalyje bus pakankamai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Suprantu ministro ir Ukrainos Vyriausybės susirūpinimą, jog šalį pasiekia nepakankamas vakcinų kiekis, todėl pasiūliau suteikti pagalbą Ukrainai, kai tik Lietuva turės galimybę ir bus pasiruošusi dalintis vakcinomis“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Landsbergis.

Praėjusią savaitę šalyje prasidėjus 80 metų ir vyresnio amžiaus žmonių grupės vakcinacijai nuo COVID-19, vienas pirmųjų pasiskiepijusių buvo ir profesorius Vytautas Landsbergis. Anot jo, vakcinacija liečia ne tik pavienius žmones, tai yra visos visuomenės atsakas į iškilusią grėsmę, todėl turėtų būti visos visuomenės interesas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Europos Sąjunga neturėtų apsiriboti sankcijomis tik už Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno nuteisimą atsakingiems asmenims, jos turi paveikti ir atsakingus asmenis iš artimiausios prezidento Vladimiro Putino aplinkos.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina Europos lyderius laikytis vertybinės politikos Rusijos atžvilgiu ir sustabdyti „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą iki Dūmos rinkimų. „Suteikim Vladimirui Putinui šansą surengti laisvus Dūmos rinkimus šį rudenį, dalyvaujant opozicijai, o iki to laiko sustabdykim „Nord Stream 2“ dujotiekį”, – ministerijos pranešime cituojamas G. Landsbergis. Jis pirmadienį Europos Sąjungos ir Rusijos santykius aptarė Užsienio reikalų taryboje.

Vilniaus miesto taryba šiandien pritarė mero Remigijaus Šimašiaus teikimui suteikti Vilniaus miesto garbės piliečio vardą politikui, visuomenės veikėjui, kultūrologui ir publicistui profesoriui Vytautui Landsbergiui. Prof. V. Landsbergis tapo jau 18-uoju Vilniaus garbės piliečiu.  Dešimtimis įvairių valstybių aukščiausio rango apdovanojimų per tris dešimtis metų po Nepriklausomybės atgavimo pagerbtas prof.

Vilniaus politikai trečiadienį spręs, ar suteikti Vilniaus miesto garbės piliečio vardą pirmajam faktiniam Lietuvos vadovui po atkurtos nepriklausomybės Vytautui Landsbergiui. Taip pagerbti V. Landsbergį siūlo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. „Abejoju, ar kam nors kyla klausimų, už kokius nuopelnus Vytautas Landsbergis vertas šio įvertinimo. Malonu, kad ir koalicijos partneriai pritaria ar bent neprieštarauja tokiam teikimui“, – yra rašęs R. Šimašius.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį su JAV senatoriumi Richardu Durbinu aptarė situaciją Rusijoje ir regione. Ministras pabrėžė regiono valstybių, Europos Sąjungos (ES) ir JAV veiksmų koordinavimo svarbą, siekiant sustabdyti represijas, žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje, teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime. „Turime ne tik kalbėti apie žmogaus teisių padėtį Rusijoje, bet ir sutarti dėl konkrečios paramos Rusijos žmonėms“, – sakė G. Landsbergis.

Rusijos teismui antradienį skyrus realią laisvės atėmimo bausmę iškiliausiam Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui, Europos Sąjunga (ES) nedelsiant turi spręsti dėl sankcijų už tai atsakingiems asmenims, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras. Gabrielius Landsbergis neatmeta galimybės, kad jei svarstymai ES užtruks, Lietuva gali pati pritaikyti sankcijas rusų opozicionieriaus suėmimą ir kalinimą inicijavusiems žmonėms. „Turiu pripažinti, kad šis teismo sprendimas nenustebino.

Valdančiųjų konservatorių pirmininkas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako esąs pasipiktinęs Seimo Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Valdo Rakučio komentarais Holokausto tema.

Sostinės meras Remigijus Šimašius pranešė siūlysiąs Vilniaus miesto garbės piliečio vardą suteikti pirmajam faktiniam atkurtos Lietuvos vadovui Vytautui Landsbergiui. „Be šio žmogaus pastangų ir drąsos prieš tris dešimtmečius Vilnius ir Lietuva šiandien būtų kitokie, jei apskritai būtų…“, – trečiadienį savo „Facebook“ paskyroje rašo meras. Anot jo, šiemet minint Sausio įvykių trisdešimtmetį yra tinkamas metas pagerbti buvusį Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį NATO būstinėje Briuselyje susitiko su aljanso generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.  Tai – pirmasis G. Landsbergio ir J. Stoltenbergo pažintinis susitikimas, G. Landsbergiui pradėjus eiti ministro pareigas. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, susitikime ministras pabrėžė, kad NATO yra nepakeičiamas Baltijos regiono ir visos euroatlantinės erdvės saugumo garantas.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų taryba reikalauja Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno paleidimo, o jeigu jį suims ilgam laikui, būtų  tarybos sprendimas dėl sankcijų rusų opozicionieriaus suėmimą ir kalinimą inicijavusiems žmonėms, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.  Tai jis pareiškė pirmadienį po Briuselyje vykusios ES užsienio reikalų ministrų tarybos, aptarusios A. Navalno suėmimą.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad dėl veiksmų prieš Rusijos opozicionierių Aleksejų Navalną Kremliui turėtų būti taikomos sankcijos. „Manau, kad ES turi pasiųsti ryžtingą žinutę, kad tai nėra priimtina.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad iš naujosios Jungtinių Valstijų administracijos tikisi daugiau prognozuojamumo ir bendradarbiavimo su Europa sprendžiant tokius klausimus kaip sankcijos Rusijai. „Daug žmonių čia Europoje tikisi daugiau prognozuojamumo užsienio santykiuose. Taip pat jaučiame, kad galime tikėtis daugiašališko požiūrio tokiais klausimais kaip Rusija, kaip sankcijos“, – interviu BBC radijui kalbėjo G. Landsbergis.

Lietuva kitą savaitę per Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikimą kels klausimą dėl naujų sankcijų Rusijai po Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno sulaikymo Maskvos oro uoste. Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministrų Gabrieliaus Landsbergio, susirūpinimas dėl to ES šalių sostinėse yra skirtingas.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Rusijos sprendimas pasitraukti iš Atviros oro erdvės sutarties, pagal kurią šalys leidžia viena kitoms atlikti stebėjimo skrydžius, nebuvo netikėtas, nes Maskva pastaruoju metu kėlė nepriimtinus reikalavimus, ieškodama preteksto nutarties nutraukimui. Ministro teigimu, toks Rusijos žingsnis turės neigiamą įtaką saugumo ir pasitikėjimo priemonių įgyvendinimui Europoje, o atsakomybė už tai tenka Maskvai.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui jau beveik 31-eri. Tačiau už tą nepriklausomybę 1991 metais valstybei teko sumokėti krauju. Kokiomis nuotaikomis Lietuva gyveno prieš 30 metų? Apie kokią Lietuvą svajojo šalies gyventojai? Apie tai – pokalbis su Aukščiausiosios Tarybos pirmininku Vytautu Landsbergiu. Prieš 30 metų visa Lietuva stovėjo arba prie Aukščiausiosios Tarybos, arba prie Televizijos bokšto.

Valdančiųjų konservatorių pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Seimas galėtų Lietuvoje paskelbti nepaprastąją padėtį, jeigu visuomenė nesilaikytų Vyriausybės įvestų karantino sąlygų, siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą.

Lietuva kreipsis į Interpolą, kad šis atmestų Rusijos kreipimąsi dėl Lietuvos teisėjų persekiojimo, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Sutarėme su ministre Agne Bilotaite, kad Vidaus reikalų ministerija kreipsis į Interpolą su perspėjimu kategoriškai atmesti bet kokį Rusijos kreipimąsi, prašantį neteisėtai persekioti Lietuvos pareigūnus“, – BNS sakė ministras.

Paskirtasis užsienio reikalų ministras Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis kitais metais ketina siekti dar vienos partijos vadovo kadencijos. „Mažame rate esu išsakęs tokių pasvarstymų“, – pirmadienį LRT laidoje „Dienos tema“, paklaustas,  ar sieks perrinkimo, pareiškė G. Landsbergis.  „Yra kėlimo procedūros, turiu galvoje, yra demokratinės procedūros, šiokie tokie etapai, kuriuos reikia pereiti.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad šiandien atliktas išsamus Lietuvos Respublikos Seimo narių, apie kuriems taikomą  izoliaciją šiandien pranešė LR Seimo kanceliarija, rizikos vertinimas. Jo metu nustatyta, jog trijų Seimo narių – G. Landsbergio, A. Armonaitės, T. V. Raskevičius –  rizika įvertinta kaip maža. Tai reiškia, kad izoliacija jiems nėra privaloma, jie gali gyventi įprastą gyvenimą, rašoma NVSC pranešime spaudai.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovas Gabrielius Landsbergis planuoja vadovauti parlamentinei frakcijai, o tai reiškia, kad jis tikriausiai neis ministro pareigų naujojoje Vyriausybėje.  „Ketinu kandidatuoti (į frakcijos seniūnus)“, – penktadienį po pirmojo frakcijos posėdžio žurnalistams sakė G. Landsbergis. Rinkti seniūną Seimo konservatoriai planuoja vėliau penktadienį, kai oficialiai pradės darbą naujas Seimas.

Seimo rinkimus laimėjusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis neatmeta galimybės dirbti ir Vyriausybėje. „Esu pasiruošęs dirbti ten, kur manęs labiausiai reikia. (...) Jei būtų toks pasiūlymas ar mintis, kad esu reikalingas Vyriausybei, turbūt ir to neatsisakyčiau. Laikas parodys, žiūriu į tai ramiai“, – Žinių radijui penktadienį sakė parlamentaras.

Valdančiąją koaliciją buriantys dešinieji pirmą kartą gyvai sėdo prie derybų stalo. Jie tvirtina sutarę dėl 80 proc. bendrų darbų, o dėl 20 proc. nuomonės išsiskyrė. Vis dėlto tai dar nėra derybų finišas, o partijos tvirtina neskubančios dalintis postų. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis antradienį Seime pirmą kartą gyvai susitiko derėtis dėl koalicijos formavimo ir prioritetinių darbų.

Liudvikas Andriulis, konservatorių partijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio svainis, pirmadienį sureagavo į praėjusius rinkimus. Jis pasveikino su dešiniųjų politinių jėgų pergale šiuose rinkimuose, tačiau atkreipė dėmesį ir į kritiką, visai neseniai skriejusią nuo G. Landsbergio šeimos ir adresuotą būtent jam. Vyras savo įraše tikina, kad neišsižada nei vieno savo žodžio. „Dar kartą visus sveikinu su dešiniųjų pergale.

Valdančiąją koaliciją kartu su dviem liberaliomis jėgomis ketinantys formuoti konservatoriai kategoriškai atsisako kalbėti apie postų dalybas. Partijos lyderiai tvirtina turintys savo kandidatus, tačiau ketina įsiklausyti į koalicijos partnerių lūkesčius dėl postų. Opozicijoje esanti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai laimėjo Seimo rinkimus ir pradėjo derybas dėl centro-dešinės valdančiosios koalicijos su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija.

Derybas su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija pradedantys konservatoriai sieks ir kitų partijų paramos įvairiomis formomis, sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Žurnalistams pirmadienio naktį jis sakė, kad 74-75 parlamentarus vienysianti koalicija yra „ganėtinai neblogas skaičius“ „74-75 žmonės yra ganėtinai neblogas skaičius.

Trečiadienį socialinėje erdvėje kilo daug diskusijų dėl konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio svainio Liudviko Andriulio įrašo socialiniame tinkle „Facebook“. Juo pasinaudojo ir valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis, bendražygė Agnė Širinskienė. Oponentai tikino, kad iš svainio įrašo matyti būsimi konservatorių partijos planai. Į tą patį įrašą sureagavo ir G. Landsbergio tėvas, kuris L. Andriulį vadino pasireklamuoti norinčiu egoistu.

Antradienį valstiečiai ištraukė dar vieną savo rinkimų kampanijos ginklą. Prieš antrąjį rinkimų turą jie stengiasi išnaudoti kiekvieną galimybę pritraukti rinkėją. Šį kartą socialiniame tinkle valstiečių lyderiai Ramūnas Karbauskis, Agnė Širinskienė ir kiti dalijosi konservatorių pirmininko Gabrieliaus Landsbergio svainio Liudviko Andriulio feisbuko įrašu, iš kurio esą matyti būsimi konservatorių partijos ateities planai.

Po pirmojo Seimo rinkimų turo daugiausiai mandatų susišlavę konservatoriai dar neskuba savęs tituluoti laimėtojais ir leistis į kalbas apie būsimą valdančiąją koaliciją. Vis dėlto partijos lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad būtų atviras deryboms su visomis rinkimuose dalyvavusiomis politinėmis jėgomis. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai laimėjo pirmąjį Seimo rinkimų turą daugiamandatėje apygardoje.

Konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė tikisi, kad šiemet jai pavyks pakartoti savo sėkmingą rezultatą 2016 m. Seimo rinkimuose ir vienmandatėje apygardoje būti išrinktai dar pirmajame ture.  Šiemet I. Šimonytė kandidatuoja Antakalnio apygardoje Vilniuje. 2016 m. rinkimuose ji užtikrintai užsitikrino pergalę dar pirmajame ture, surinkusi 51,54 proc. balsų.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis neatmeta galimybės formuoti mažumos Vyriausybę, bet nuo konkrečių prognozių apie darbą po rinkimų kol kas susilaiko. „Labai nedaug liko laukti, tai aš apsišarvavęs kantrybe, labai kviečiu ir kitus apsišarvuoti, ramiai sulaukti rezultatų“, – žurnalistams Kaune trečiadienį sakė jis. „Kaip ir kiekviena partija mes tikimės gero rezultato. O kas tas geras – laikas parodys“, – pridūrė jis.

Seni kaip pasaulis pažadai medikams didinti algas, sumažinti eiles, „sutvarkyti“ ligoninių tinklą ir atpiginti vaistus – tokie pasiūlymai sveikatos apsaugos sistemai skamba ir iš šiais metais Seimą šturmuojančių politikų lūpų. Be kita ko, didžiosios dalies partijų atstovai akcentuoja COVID-19 pandemijos tik „apnuogintą sveikatos sistemos krizę“ ir akcentuoja, kad pasiruošimas panašaus masto įvykiui turėtų būti vienas prioritetų.

„Seimo rinkimai yra pasitikrinimas partijoms ir proga pagerinti padėtį Lietuvoje“, – apie artėjančius Seimo rinkimus naujienų portalui tv3.lt sako pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD) garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis. Pokalbį apie artėjančius Seimo rinkimus profesorius Vytautas Landsbergis pradeda nuo problemos: Lietuvoje yra daug negero, o rinkimai yra proga viską pakeisti.

Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė daugiau informacijos apie kandidatų į Seimo narius turtą, pajamas ir interesus. Dviejų partijų, kurios pagal apklausas turėtų surinkti daugiausia balsų, lyderiai šiuo požiūriu gerokai skiriasi. Ramūnas Karbauskis yra deklaravęs 13,3 mln. eurų vertės privalomo registruoti turto. Be to, jo turimų vertybinių popierių, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių vertė yra beveik 10,2 mln. eurų.

Seimo rudens sesijoje bus siekiama griežtinti rugpjūčio viduryje priimtą rezoliuciją dėl Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, sako Seimo opozicijos lyderis konservatorius Gabrielius Landsbergis. „Seimas, ėmęsis lyderystės, turėtų tą lyderystę tęsti, todėl su kolegomis iš Užsienio reikalų komiteto, iš Europos reikalų komiteto teiksime naują rezoliuciją, kuria griežtinsime toną“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su prezidentu antradienį sakė parlamentaras.

Prieš spalį vyksiančius Seimo rinkimus portalas tv3.lt siūlo pasitikrinti savo žinias ir išsiaiškinti, kiek daug (o gal kaip tik mažai) žinote apie garsiausius šalies politikus, kurie dalyvaus rinkimuose. Šį kartą kviečiame pasukti galvą ir pabandyti atsakyti į 10 klausimų apie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį.

Vos už poros savaičių bus paleista Astravo elektrinė, tikina „Rosatom“ atstovai. Siekiant užkirsti tam kelią, Lietuvoje rengiamos protesto akcijos. Tačiau ar jau nepražiopsojom laiko ir dar galim ką pakeisti? Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir profesorius Vytautas Landsbergis. „Rosatomo“ atstovas pareiškė, kad Astravas bus paleistas jau rugpjūčio pradžioje, vos už kelių savaičių.

Lietuva dabar gyvena nerimo ir laukimo nuotaikomis: jau rugpjūtį darbą veikiausiai pradės Baltarusijoje esanti Astravo atominė elektrinė. Be to, šį rudenį Lietuvoje vyksta Seimo rinkimai. Pokalbis apie naują, nuo Vilniaus nutolusią mažiau nei 50 km, grėsmę, ir konservatorių reitingus artėjant Seimo rinkimams – naujienų portale tv3.lt su profesoriumi  Vytautu Landsbergiu.

Dviejų didžiausių parlamentinių partijų vadovai Ramūnas Karbauskis ir Gabrielius Landsbergis kartu su žmonomis taip pat yra ir vieni turtingiausių Lietuvos gyventojų. Bent jau tarp tų, kurie privalo deklaruoti savo pajamas ir turtą.

Dar ketvirtadienį Lietuvą pasiekė žinia, kad prezidentas Gitanas Nausėda paskutinę minutę pakeitė savo sprendimą ir nusprendė nevykti į Baltijos šalių vadovų kasmetinį susitikimą. Tai sukėlė nemažai diskusijų, ar šalies vadovas pasielgė teisingai. Penktadienį Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis savo „Facebook“ paskyroje gyrė prezidentą. Anot jo, toks prezidento sprendimas – teisingas. G. Nausėda pagrįstai nevyko į susitikimą.

Jau aštuonerius metus opozicijoje dirbantys konservatoriai savo šiųmečiame rinkimų programos projekte sako ketinantys siekti lėtesnės ir kokybiškesnės politikos.