laiptinės

Neišsigąskite, jei vėlyvą vakarą Vilniaus gatvėse pamatysite vyrą, lūkuriuojantį prie seno daugiabučio laiptinės, ir vos tik kažkam iš jos išėjus, greitai šmurkštelėjantį pro dar užsidaryti nespėjusias duris. Tai nebūtinai vagis ar kitoks įtartinas tipas, tai gali būti ir vilnietis Vytenis, dalį gyvenimo paskyręs istorinių miesto laiptinių atradimui.

Įsisiūbavusi koronaviruso pandemija daugelį ne tik privertė atsisakyti įpročio čiupinėti veidą, bet ir atgrasė nuo noro liestis prie bet kokių paviršių viešose vietose. Viena tokių vietų – daugiabučių laiptinės – čia neišvengiamai tenka tiek prasilenkti su kaimynais, tiek prisiliesti prie rankenų, turėklų. Teiraujamės specialistų, ant kokių paviršių koronavirusai gali išsilaikyti ilgiausiai.

Šiaulių miesto valdžia ėmėsi itin uoliai vykdyti Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendaciją dėl laiptinių valymo ir kone vienintelė šalyje išleido net įsakymą, kad visos miesto daugiabučių laiptinės būtų plaunamos ir valomos pagal vienodas taisykles. Daugiabučių bendrijos asociacija prieš tokį įsaką stoja prieš: esą naujos išlaidos dėl laiptinių kai kuriems gyventojams taptų sunkia našta. Savivaldybė atsitraukti neketina ir grasina baudomis.

Atlikę tyrimus Kauno daugiabučių laiptinėse, mikrobiologai rado žmonių sveikatai pavojingų kirmėlių ir bakterijų. Specialistai gyventojus ragina laiptines plauti reguliariai ir bent kartą per savaitę. Vieni daugiabučiuose gyvenantys kauniečiai laiptines valo patys, kiti už tai moka tokias paslaugas teikiančioms bendrovėms arba pačių susirastiems valytojams. Pasak daugiabučius administruojančios bendrovės atstovų, kai kurios laiptinės neplautos metus ar ilgiau.

 Pirmą kartą Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) atliktas daugiabučių namų laiptinių tyrimas atskleidė pavojingą tiesą – nevalomose laiptinėse bakterijų ir pelėsinių grybų skaičius dešimtis kartų didesnis nei periodiškai valomose bendrojo naudojimo patalpose. Nešvariose laiptinėse mikrobiologai aptiko ir žmogaus sveikatai pavojingo auksinio stafilokoko bakterijų. Lietuvoje yra nemažai daugiabučių namų, kurių gyventojai nesirūpina laiptinių valymu.

Saulius Sodonis Šiuo metu pasaulyje neramu – žvanga ginklai, Europos ir Amerikos politikai ieško būdų, kad nepasikartotų XX a. pasaulinį karą įžiebęs scenarijus. Nes panašumų labai daug. Tačiau XXI amžiuje galimybės žymiai pranašesnės. O Šilutė – miestas, kurį nuo neramios valstybės skiria mažiau nei dešimt kilometrų.

 Šiaurės rytų Kazachijoje, Pavlorado miesto gyventojams, panašu, trūksta kultūrinių renginių. Tam, kad nors kiek praskaidrinti savo kasdienybę, pavloradiečiai sugalvojo sau pramogą - gražiausios laiptinės konkursą. Laiptines galima dekoruoti visaip: gėlėmis, piešiniais ant sienų, nereikalingais baldais, kilimais. Nuotraukos, kuriose užfiksuotas išgražintos laiptinės, kaip mat pateko į užsienio spaudą. Tas, kas vieniems sukelia šypseną, kitiems yra neatsiejama gyvenimo dalis.

Priešgaisrinės saugos specialistai jau nebežino, kaip įrodyti gyventojams, kad užrakinti, sendaikčiais užgriozdinti ar kitaip užblokuoti evakuaciniai išėjimai iš pastatų – rimta problema. Visuose devynių–trylikos aukštų daugiabučiuose įrengti avariniai išėjimai. Dvylikaaukščiuose ir aukštesniuose namuose tam balkonuose yra įtaisyti liukai, o devynaukščiuose – specialūs metaliniai laiptai.

Šalies daugiabučiuose namuose šilumos suvartojimą mažinantys darbai tęsiasi ir jau prasidėjus šildymo sezonui. Aktyviausiai šiuo metu keičiami laiptinių langai. „5 žingsnių šilumos taupymo programą“ įgyvendinanti Nacionalinė pastatų administratorių asociacija (NPAA) primena, kad atlikus visus minėtoje programoje rekomenduojamus veiksmus, daugiabučio namo gyventojai gali sutaupyti iki 30 proc. šilumos. Seni daugiabučių laiptinių langai naujais ypač aktyviai keičiami Vilniuje.