Lietuvoje yra nemažai daugiabučių namų, kurių gyventojai nesirūpina laiptinių valymu. Atliktas tyrimas atskleidė, kad taip elgdamiesi gyventojai ne tik nesirūpina patalpų higiena ir estetika, bet ir rizikuoja savo bei aplinkinių sveikata.
NVSPL Mikrobiologinių tyrimo skyriaus specialistai tyrė valomas ir nevalomas laiptines. Mėginiai buvo imami nuo lauko ir butų durų, radiatorių, turėklų, taip pat buvo tiriamas bendrojo naudojimo patalpų oras. Paaiškėjo, jog kai kuriais atvejais neprižiūrimose laiptinėse bendras aerobinių mikroorganizmų skaičius buvo 10 kartų didesnis nei ten, kur bendrosios daugiabučio patalpos periodiškai valomos drėgnuoju būdu. Pavyzdžiui, ištyrus įėjimo duris valomoje ir nevalomoje laiptinėse, bendras mikroorganizmų skaičius skyrėsi atitinkamai nuo 140 KSV (koloniją sudarantys vienetai) iki 1335 KSV.
NVSPL specialistai nešvariose laiptinėse aptiko ne tik didesnį bakterijų kiekį, bet ir dideles pelėsinių grybų kolonijas bei daliai žmonių itin pavojingo auksinio stafilokoko bakterijų.
Auksinio stafilokoko bakterijos tam tikrose situacijose gali sukelti odos, plaučių, sąnarių, širdies vožtuvų,kaulų ar bet kurio kito žmogaus kūno organo uždegimą. Jeigu organizmo gebėjimas kovoti su bakterija yra nusilpęs, auksinis stafilokokas su krauju gali būti nuneštas į bet kurį organą ir jį pažeisti. Didžiausią pavojų auksinis stafilokokas kelia mažiems vaikams ir žmonėms, kurių silpna imuninė sistema.
Mikrobiologinį tyrimą užsakiusios bendrovės „Mano būstas“ Vilniaus regiono vadovas Arūnas Kubilius teigė, jog norėjosi per mokslinę prizmę pažvelgti į nevalomų daugiabučių laiptinių problemą. Anot jo, gauti rezultatai tik patvirtino, kad nesirūpindami švara gyventojai rizikuoja savo bei aplinkinių sveikata.
„Daugiabučiuose yra tikrai nemažai laiptinių, kurių niekas nevalo, todėl paprašėme mikrobiologų jas ištirti. Gauti rezultatai patvirtino mūsų nuogąstavimus – nevalomose laiptinėse aptikta žmonių sveikatai pavojingų bakterijų. Tikiu, jog šis tyrimas paskatins gyventojus labiau rūpintis bendrųjų patalpų švara“, - kalbėjo A.Kubilius.
Aplinkos ir teritorijų priežiūros paslaugas teikiančios bendrovės „Mano aplinka“ direktoriaus Mindaugo Strigockio teigimu, norint, kad laiptinėse būtų išlaikytos higienos normos, vien tik šluotos ir sauso skuduro nepakanka.
„Yra namų, kurių laiptines gyventojai tvarko patys tiesiog sušluodami smėlio ir purvo likučius. Tačiau klaidinga manyti, jog pavojingus užkratus galima išnaikinti periodiškai valant laiptines sausuoju būdu. Net jei jos atrodo švarios, dar nereiškia, kad taip yra iš tikrųjų. Kokybiškai išvalyti bendrąsias patalpas įmanoma tik naudojant specialias priemones – pradedant įvairiais valikliais ir baigiant oro ozonavimu“, – paaiškino M.Strigockis.
