Priešgaisrinės saugos specialistai jau nebežino, kaip įrodyti gyventojams, kad užrakinti, sendaikčiais užgriozdinti ar kitaip užblokuoti evakuaciniai išėjimai iš pastatų – rimta problema.
Visuose devynių–trylikos aukštų daugiabučiuose įrengti avariniai išėjimai. Dvylikaaukščiuose ir aukštesniuose namuose tam balkonuose yra įtaisyti liukai, o devynaukščiuose – specialūs metaliniai laiptai. Ugniagesiai gelbėtojai perspėja, kad daugiaaukščiuose evakuaciniai išėjimai iš pastato privalo būti tvarkingi. Tačiau tai būna toli gražu ne visada.
Iki tragedijos – vienas žingsnis
Visa Lietuva jau girdėjo apie tragediją, naktį į sekmadienį įvykusią Kaune. Nekalbėsime apie gaisro priežastis – kaltininkus jau baigia išsiaiškinti pareigūnai. Bėda ta, kad gaisro židinys buvo devynaukščio namo septintame aukšte, ir kad išsigelbėtų žmonėms teko šokti iš pastato, nebegalvojant apie aukštį. Iš viso gaisro metu nukentėjo vienuolika asmenų.
Prieš penkerius metus labai panaši tragedija įvyko Vilniuje. Tuomet vieno Žirmūnų rajono daugiabučio gyventojo įprotis tempti į butą viską, ką randa, kaimynų gyvenimą pavertė košmaru. Ugniai įsiplieskus ankstų 2007 metų kovo 11-osios, sekmadienio, rytą, dauguma namo gyventojų dar miegojo. Devynių aukštų bendrabutyje nuo užsiliepsnojusio buto užsidegė iškart keli kaimynų būstai. Panikos apimti žmonės šoko pro daugiaaukščio langus, nes vienas iš dviejų avarinių išėjimų buvo užkaltas lentomis, o antrasis užgriozdintas įvairiausiais rakandais. Pasekmė – penkios aukos.
Po trijų gaisrų pasimokė
Panevėžyje, Vilniaus gatvėje, stūksančio trylikaaukščio gyvenamojo namo pirmininkė Ramutė Čyžienė tikina, jog jų daugiabutyje avariniai išėjimai tvarkingi.
„Vieni evakuaciniai išėjimai yra iš balkono į balkoną. Dar yra įrengtas antras išėjimas – metaliniai laiptai. Todėl gaisro atveju viršutinių aukštų gyventojai turėtų galimybę sėkmingai nusileisti žemyn. Manau, kad tokios bėdos, kokia buvo prieš kelerius metus Rygoje, kai bute sudegė visa šeima, nes iš balkono padaryti avariniai liukai nusileisti žemyn į kitą balkoną buvo užblokuoti, mūsų name neatsitiks“, – kalbėjo daugiabučio namo pirmininkė ir teigė, jog nenorėtų patekti į tokias nemalonias situacijas, kokia neseniai buvo Kaune.
R. Čyžienė aiškino, kad norėdami išvengti skaudžių gaisro pasekmių daugiabutyje į pagalbą kvietėsi priešgaisrinės apsaugos specialistus ir prašė jų patarimų.
„Buvome juos išsikvietę, kad paaiškintų ir patartų, kaip trylikos aukštų name turi būti įrengti evakuaciniai išėjimai. Jie surašė reikalavimus, ir pagal juos viskas buvo sutvarkyta. Todėl esame pasiruošę“, – sakė pirmininkė, prisipažinusi, jog priežasčių būgštauti turėjo – šiame Panevėžio trylikaaukštyje jau būta trijų gaisrų.
„Laimei, jų pasekmės nebuvo tokios skaudžios, kaip Kaune arba Rygoje, – neslėpė palengvėjimo dienraščio pašnekovė. – Vieną kartą degė butas antrame aukšte, kitą kartą vaikai į ryšio kanalą buvo primetę degančių popierių, o trečią kartą gaisras kilo rūsyje. Visais tais nelaimingais atvejais gaisro židiniai buvo skubiai lokalizuoti.“
Pasiteiravus, ar namo gyventojai nepanaikino name esančių evakuacinių liukų iš balkono į balkonus, R. Čyžienė patikino tikinti savo kaimynų sąmoningumu.
„Nustebčiau, jei jie taip pasielgtų, – nuoširdžiai kalbėjo namo pirmininkė. – Juk nežinai, kada nelaimė gali įvykti. Visi gyventojai perspėti, kad remontuodami balkonus jokiais būdais neužblokuotų avarinių liukų ir jų nepanaikintų. Be to, kasmet vyksta techniniai patikrinimai. Apžiūrų metu patikrinami visi evakuaciniai išėjimai iš pastato.“
Reidų geriau nelaukti
Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos inspektorė Vilma Vaiginytė teigė, kad įstaigos specialistai tikrina, kaip laikomasi priešgaisrinės saugos mieste esančiuose dvylikaaukščiuose ir trylikaaukštyje.
„Apžiūrime liukus balkonuose, ar tvarkingi avariniai laiptai. Nors balkonai – privati nuosavybė, bet gyventojai turi nepamiršti, kad juose esantys avariniai nusileidimo liukai turi būti tvarkingi. Juk nesudėtinga perspėti kaimyną, kad jis neužbarikaduotų avarinio liuko arba jo visiškai nepanaikintų. Kilus gaisrui viršutiniuose daugiabučio aukštuose nukentėtų ne vienas žmogus“, – perspėjo V. Vaiginytė daugiaaukščių namų gyventojus ir buvo atvira, jog prastesnė situacija miesto devyniaaukščiuose bendrabučiuose.
„Juose yra įrengti avariniai laiptai, – aiškino specialistė, – tačiau jie dažnai būna užgriozdinti, o durys į juos užrakintos. Gaisro metu tokiais laiptais pasinaudoti nelabai įmanoma.“
Anot V. Vaiginytės, po įvykių Vilniuje, kai žmonės negalėjo pasinaudoti avariniais laiptais, visoje šalyje buvo surengti reidai ir tikrinami evakuaciniai išėjimai iš daugiaaukščių pastatų.“
Bendrovės, administruojančios daugiaaukščius gyvenamuosius namus, Panevėžio butų ūkio vadovas Gintaras Ruzgys, be to, kad daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo patalpos neturi būti užgriozdintos, dar priminė ir kitą faktą: nors balkonai, kaip minėjo Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė, ir yra privati nuosavybė, juose įrengti nusileidimo liukai butų savininkams nepriklauso. „Ši įranga irgi bendrojo naudojimo, todėl jos panaikinti negalima, – pabrėžė G. Ruzgys. – Todėl kaimynai vienas kitą turi perspėti ir pasižiūrėti, kad gaisro atveju būtų galima pasinaudoti avariniu liuku.“ Butų ūkio vadovas pridūrė, jog įstaigos specialistai tikrina administruojamus pastatus ir, suradę pažeidimų, surašo aktus, jie įteikiami bendrijos pirmininkui, kad juos pašalintų.
Raimonda MIKUČIONYTĖ
