kyjivas

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas penktadienį lankysis Kyjive, pranešė jo biuras.  Skelbiama, kad vizito metu premjeras ketina pristatyti naują paramos Ukrainai paketą ir padidinti karinį finansavimą iki 2,5 mlrd. svarų sterlingų (2,91 mlrd. eurų) šiems finansiniams metams. Išplatintame pranešime teigiama, kad per pastaruosius dvejus metus ši suma padidėjo 200 mln. svarų sterlingų ir turėtų užtikrinti didžiausią kada nors prisiimtą įsipareigojimą tiekti dronus.

Kyjive rastos negyvos buvusi Ukrainos generalinio prokuroro pavaduotoja Olha Kolinko ir jos duktė. Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė leidinys „Večirnij Kyiv“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Gautomis žiniomis, 71 metų moteris daug metų sunkiai sirgo ir neišeidavo iš namų. Ja rūpinosi duktė Jaroslava. Ji irgi buvo rasta negyva kaimyniniame bute, kuris taip pat priklausė šeimai. „Ukrinform“ kreipėsi į teisėsaugos institucijas, kad gautų daugiau informacijos.

Rusija savo naujausiais masiniais smūgiais prieš didžiuosius Ukrainos miestus siekia išsekinti gyventojus ir oro gynybą, teigia ekspertai, o Kyjivas ragina Vakarų sąjungininkus tiekti daugiau ginklų. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusija gruodžio 29 dieną ir naktį iš sausio 1 į 2-ąją per atakas paleido beveik 300 raketų ir daugiau kaip 200 sprogstamųjų dronų „Shahed“. Per sviedinių bangas žuvo apie 50 žmonių.

Antradienį Kyjive per rusų raketų ataką nukentėjo karinės aprangos įmonė „M-Tac“. Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis bendrovės spaudos tarnybos informacija „Facebook“ paskyroje. „Per masinę teroristinę raketų ataką Kyjive nukentėjo/buvo sunaikinti „M-Tac“ gamybiniai pajėgumai ir sandėliai“, – sakoma pranešime. Bendrovės atstovai pridūrė, kad, nustačius visus padarinius ir padarytą žalą, bus pradėtas turimų prekių siuntimas ir/ar pinigų grąžinimas.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko šeštadienį pareiškė, kad išvakarėse Rusijos įvykdyta ataka pareikalavo daugiausiai civilių sostinės gyventojų gyvybių nuo plataus masto karo pradžios. Iki šiol iš Ševčenkos rajone esančio sandėlio griuvėsių ištraukta 16 kūnų. Gelbėtojai tęsia darbą ir iki rytojaus toliau valys griuvėsius, nurodė V. Klyčko socialiniame tinkle „Telegram“. Gedulo diena Sausio 1-oji Kyjive bus paskelbta gedulo diena.

Naujasis Lenkijos diplomatijos vadovas Radoslawas Sikorskis penktadienį atvyko vizito į Ukrainos sostinę. Tai pirmas jo užsienio vizitas Lenkijos užsienio reikalų ministro kėdėje. Apie tai pranešė ukrainiečių žiniasklaida ir pats ministras. Ukrainiečių šaltiniai naujienų agentūrai AFP patvirtino vykstant šį vizitą.

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad per Rusijos pajėgų vykdomą apšaudymą Torecke, esančiame rytinėje Donecko srityje, žuvo trys žmonės ir dar penki buvo sužeisti. Per beveik dvejus metus trunkančią Rusijos invaziją šioje srityje vyko didžiausi mūšiai, o pernai Kremlius pareiškė, kad aneksavo ją kartu su dar trimis rytinėmis ir pietinėmis teritorijomis. „Dvi bombos pataikė į vieną iš Torecko kasyklų. Vienas žmogus žuvo, dar du buvo sužeisti. Dar dvi bombos pataikė į kitos kasyklos teritoriją.

Ukrainos pareigūnai pirmadienį pranešė, kad šalies kariuomenės vado padėjėjams skirtame kabinete aptiko pasiklausymo įrenginį, praėjus dienai po to, kai buvo atskleista, kad Valerijaus Zalužno biure buvo rasta pasiklausymo įranga. Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) sekmadienį pranešė, kad vienoje iš kariuomenės vado V. Zalužno patalpų rado pasiklausymo įrangą, tačiau rastas įrenginys buvo neveikiantis.

Šimtai protestuotojų, pasipiktinusių, jų nuomone, neprotingu savivaldybės pareigūnų išlaidavimu, ketvirtadienį susirinko prie Kyjivo savivaldybės ir reikalavo, kad pinigai būtų skirti Ukrainos kovai su Rusijos plataus masto invazija, o ne vietos projektams. Protestą organizavo pilietinė grupė „Pinigai Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“. Rugsėjo mėnesį šią grupę įkūrė žmonės, susirūpinę, jų nuomone, nereikalingomis Ukrainos sostinės miesto tarybos išlaidomis.

Europos Sąjungos vadovai ketvirtadienį sutarė pradėti narystės Bendrijoje derybas su Ukraina ir Moldova. Svarbiausi įvykiai: 19:40 | ES lyderiai sutarė dėl narystės derybų su Ukrainai ir Moldova pradžios Europos Sąjungos vadovai ketvirtadienį sutarė pradėti narystės Bendrijoje derybas su Ukraina ir Moldova. „Europos Vadovų Taryba (EVT) nusprendė pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova“, – įraše socialiniame tinkle „X“ pranešė EVT vadovas vadovas Charles'is Michelis.

Briuselyje ketvirtadienį prasideda dvi dienas truksiančios intensyvios diskusijos dėl paramos Ukrainai – Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai spręs dėl 50 mlrd. eurų finansinio paketo ir Kyjivo derybų dėl narystės Bendrijoje pradžios. Dėl abiejų šių klausimų Europos Vadovų Taryba (EVT) turi sutarti vienbalsiai, tačiau jų priėmimui iki šiol priešinasi Vengrija. Susitikimo išvakarėse Europos Komisija (EK) atblokavo 10 mlrd.

Į Briuselį trečiadienį atvykęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sukritikavo Vengriją, vėliau vyksiančiame Europos Sąjungos (ES) šalių vadovų susitikime žadančią blokuoti finansinės paramos Ukrainai paketą ir Kyjivo derybų dėl narystės Bendrijoje startą.

Vokietija perdavė Ukrainai antrąją oro gynybos sistemą „Patriot“. Ji bus dislokuota ir pradėta naudoti dar iki šių metų pabaigos, praneša „UNIAN“. Svarbiausi įvykiai:  23:28 | Šalia sienos su Ukraina Baltarusija stato karinį miestelį Rusijos sąjungininkė Baltarusija Gomelio rajone pradėjo statyti karinį miestelį. Jis bus įrengtas maždaug už 50 km. nuo sienos su Ukraina.

JAV besilankantis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Kyjivas pasikliauja Vašingtonu, o karinės pagalbos vėlavimas, anot jo, yra svajonių išsipildymas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. „Putinas privalo pralaimėti, – Nacionaliniame gynybos universitete Vašingtone kalbėjo V. Zelenskis. – Jūs galite pasikliauti Ukraina, o mes lygiai taip pat tikimės, kad galime pasikliauti jumis.

Pastaruoju metu kylant nesutarimams dėl pagalbos Ukrainai, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pirmadienį paragino Vakarų sąjungininkes pasiųsti žinią Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir toliau remti Kyjivą.  Spaudos konferencijos metu O. Scholzas nurodė, kad, jo nuomone, Rusijos karas Ukrainos tęsis dar ilgai.  „Todėl svarbu suformuluoti ilgalaikę perspektyvą, pagal kurią esame pasirengę remti Ukrainą tiek ilgai ir tokia apimtimi, kiek reikės“, – sakė jis.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad priimant tarptautinius sprendimus, susijusius su parama Ukrainai, teks įvertinti rinkimų veiksnį Jungtinėse Valstijose ir kitose Vakarų šalyse. Respublikonų senatoriai trečiadienį blokavo Baltųjų rūmų prašymą skirti 106 mlrd. dolerių (97,4 mlrd. eurų) bendrą skubios pagalbos paketą Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui, demokratams atsisakius finansuoti prieš nelegalią migraciją nukreiptas priemones. „Situacija nėra paprasta.

Kyjivas pripažino suorganizavęs prokremliško Ukrainos politiko nužudymą trečiadienį netoli Maskvos. Nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Kyjivas prisiėmė atsakomybę už virtinę nužudymų ir išpuolių prieš karo šalininkus rusus ir buvusius Ukrainos pareigūnus, rėmusius Maskvos invaziją.

Prieš kelias savaites Kyjive kartu su Vokietijos valdžios atstovais lankęsis „Bild“ apžvalgininkas Julianas Ropcke teigia, jog sąjungininkų šalys laiko dabartinę Ukrainos fronte „kažkuo panašiu į pergalę“. Berlyne, anot jo, manoma, kad Ukraina jau ir taip „daug pasiekė“ ir tai, kas jau pasiekta, gali tapti pagrindu deryboms su Rusija. Vokietijoje manoma, kad dabartinė situacija Ukrainos fronte yra pergalė Ukrainai, nepaisant „kuklių“ rezultatų 2023-ųjų kontrpuolimo metu.

Baltųjų rūmų biudžeto vadovė pirmadienį perspėjo JAV Kongresą, kad iki metų pabaigos nesusitarus dėl naujų lėšų Ukrainai, Kyjivo pajėgos bus pakirstos mūšio lauke. Laiške Atstovų Rūmų pirmininkui Valdymo ir biudžeto biuro direktorė Shalanda Young teigė, kad laikas Ukrainos kovai su Rusijos invazija paremti sparčiai senka. „Noriu aiškiai pasakyti: jei Kongresas nesiims veiksmų, iki metų pabaigos pritrūksime lėšų nupirkti daugiau ginklų ir įrangos Ukrainai“, – rašė Sh. Young.

Kyjivas penktadienį pareiškė surengęs sabotažo atakų prieš Rusijos geležinkelio liniją Sibire, už tūkstančių kilometrų nuo fronto linijos. Rusijos valdžios institucijos pranešė apie daugybę išpuolių prieš transporto infrastruktūrą nuo tada, kai praėjusių metų vasario mėnesį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Daugiau kaip du tūkstančiai karo nuniokotos Ukrainos miestų ir kaimų dėl žiemos audros pirmadienį liko be elektros energijos, pranešė vyriausybė. „Iš viso 2 019 gyvenviečių 16-oje regionų yra atjungtos nuo tinklo“, – sakė Vidaus reikalų ministerija. Institucijos pranešė, kad pietiniame Odesos mieste, kuris ne kartą patyrė Rusijos smūgius, padėjo 1 624 žmonėms, įstrigusiems dėl sniego. Regiono pareigūnai teigė, kad temperatūra nukrito žemiau nulio, pranešama apie iki 72 km per val.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė penktadienį tęsdama vizitą Kyjive susitiko su Ukrainos premjeru Denysu Šmyhaliu ir pažadėjo jam Lietuvos paramą nuo Rusijos besiginančios šalies energetikos sektoriui. Anot premjerės, žiemą Rusija vėl taikysis į Ukrainos energetikos objektus ir kitą civilinę infrastruktūrą, todėl Lietuva žada tęsti paramą šiam sektoriui.

Ukrainoje širdies chirurgas atliko sudėtingą operaciją Chersone sužeistai mergaitei, kurios metu iš keturmetės mergaitės širdies buvo pašalinta minos skeveldra. Chirurgas ir Kyjivo širdies instituto direktorius Borysas Todurovas sakė, kad Chersone sužeisto vaiko būklė stabili, o tai, kad mergaitė išgyveno prilygino stebuklui.

Ukrainos sostinėje antradienį vieši Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis. Apie tai pranešė pats pareigūnas, socialiniame tinkle „X“ pasidalijęs nuotrauka iš traukinių stoties su prierašu „Gera grįžti į Kyjivą – tarp draugų“. Ukrainoje jis lankosi minint dešimtąsias Maidano metines. Europos Komisija anksčiau šį mėnesį rekomendavo pradėti oficialias derybas dėl narystės su Ukraina ir Moldova ir pasiūlė valstybėms narėms suteikti Sakartvelui kandidatės statusą.

Kyjive antradienį vieši Moldovos prezidentė Maia Sandu, pranešė Ukrainos žiniasklaida. Kaip pranešė naujienų agentūra „Unian“, minint dešimtąsias Maidano metines ji drauge su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pirmąja Ukrainos ponia Olena Zelenska pagerbė žuvusiųjų atminimą prie „Dangaus šimtinės“ memorialo. Ukrainos prezidento biuras pasidalijo nuotraukomis.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė šią savaitę vyksta į Kyjivą. Kaip nurodoma ministrės pirmininkės potvarkyje, ji Ukrainoje lankysis keturias dienas – nuo ketvirtadienio iki sekmadienio.

Viename Kyjivo daugiabučių sprogus granatai žuvo du ir buvo sužeistas dar vienas žmogus, pranešė Ukrainos sostinės policija. Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame pranešime sakoma, kad vėlai sekmadienį buvo gautas vieno gyventojo pranešimas apie girdėtą sprogimą kaimyniniame bute. Į įvykio vietą išvyko policijos pareigūnai ir medikai. Preliminariais duomenimis, per sprogimą žuvo kariškis ir tame bute buvusi moteris. Dar vienas vyras – žuvusiojo brolis – hospitalizuotas.

Ir Kyjivas, ir Maskva praėjusią naktį buvo atakuoti dronais, bet daugumą jų perėmė oro gynyba, sekmadienį pranešė abiejų šalių pareigūnai. Apie nukentėjusius žmones neskelbiama. Rusų Gynybos ministerijos pareiškime sakoma, kad „Ukraina bandė įvykdyti teroristinę ataką panaudodama droną prieš Rusijos Federacijos objektus“, bet ji buvo sužlugdyta.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ išbandė puspriekabių gabenimą tarp Kauno ir Kyjivo. Iš Kauno intermodalinio terminalo išvykę traukinys  jau pasiekė Kijevą, pranešė „LTG Cargo“.  Bendrovės vadovė Eglė Šimė sako, kad toks vežimas sprendžia vilkikų eilių Lenkijos–Ukrainos pasienyje problemą.

Rusijos pilietė, įtariama dėl sprogdinimo, per kurį žuvo žinomas, karo temomis rašydavęs rusų tinklaraštininkas, trečiadienį nepripažino savo kaltės dėl teroro išpuolio ir disponavimo sprogstamaisiais įtaisais. Rusijos tyrėjų teigimu, 26-erių Darja Trepova nužudė Vladleną Tatarskį gavusi nurodymą iš Ukrainos ir padedama antikremliškų aktyvistų. Kyjivas šiuos kaltinimus neigia, tvirtindamas, kad Maskvoje vyksta vidinės kovos.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako girdintis „įvairių pasvarstymų“ iš Europos Sąjungos (ES) narių dėl Ukrainos narystės Bendrijoje derybų. Taip jis kalbėjo Europos Komisijai pateikus rekomendaciją valstybėms narėms pradėti oficialias derybas dėl Ukrainos ir Moldovos narystės bloke, o Sakartvelui suteikti kandidatės statusą. Vis tik galutinį ir vieningą sprendimą dėl to dar turės priimti šalių lyderiai.

Ukraina antradienį sakė kol kas negavusi jokių oficialių reikalavimų iš lenkų transporto kompanijų, blokuojančių tris svarbias sienos perėjas ir taip protestuojančių prieš esą nesąžiningą ukrainiečių konkurenciją. Po Rusijos invazijos į Ukrainą Europos Sąjunga panaikino leidimų Ukrainos transporto bendrovėms įvažiuoti į bloką sistemą. Lenkijos įmonių teigimu, dėl tokio žingsnio į šį sektorių plūstelėjo ir jų pelną sumažino konkurentai iš Ukrainos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad jo kariuomenė aneksuotame Kryme esančioje Kerčės laivų statykloje sunaikino didelį Rusijos laivą „Askold“. „Dėkoju visiems, kurie užtikrino sėkmingą Rusijos laivo Kerčės laivų statykloje sunaikinimą“, – sakė jis savo vakariniame kreipimesi, kalbėdamas praėjus dviem dienoms po to, kai Kyjivas pareiškė, kad sėkmingai įvykdė smūgius toje vietovėje.

Kyjivas pirmadienį paskelbė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos per pastarąją savaitę surengė kelias nesėkmingas atakas prie fronto linijų Ukrainos pietuose ir rytuose. Jau beveik metus nei Rusija, nei Ukraina nepasiekė reikšmingų teritorinių laimėjimų, o ukrainiečių kariuomenės aukšto rango vadas praėjusią savaitę sakė, kad karas atsidūrė aklavietėje. Tačiau intensyvios kovos tęsiasi, abi šalys tvirtina padariusios viena kitai didelių nuostolių.

Ukraina pirmadienį atmetė Rusijos kaltinimus, kad ji esą organizavo prieš žydus nukreiptus neramumus Dagestane, ir pareiškė, kad Maskva bando perkelti atsakomybę, o antisemitizmas Rusijoje yra giliai įsišaknijęs. „Rusijos užsienio reikalų ministerijos kaltinimai Ukrainai prisidėjus prie įvykių Dagestane yra bandymas perkelti atsakomybę nuo sergančio žmogaus ant sveiko“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olehas Nikolenka.

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį žengė žingsnį su Rusija susijusios ortodoksų bažnyčios uždraudimo link. Parlamentarai nubalsavo už jos uždraudimą pirmuoju skaitymu, Kyjivui siekiant nutraukti ryšius su institucijomis, kurios laikomos turinčiomis sąsajų su Maskva. „Įstatymo projektas Nr. 8371 dėl religinių organizacijų, susijusių su Rusijos Federacija, uždraudimo buvo priimtas per pirmąjį svarstymą.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį su Ukrainos kolega Dmytro Kuleba aptarė padėtį su Rusijos invazija kovojančioje šalyje ir paragino suteikti Kyjivui ilgojo nuotolio raketų. „Kol pasaulio dėmesys krypsta į Artimuosiuos Rytus, Ukraina juda į priekį, o naujausi Rusijos puolimai žlunga“, – socialiniame tinkle „X“ rašė G. Landsbergis. „Ukraina galėtų padaryti dar daugiau, jei dabar būtų aprūpinta daugiau oro gynybos ir ilgojo nuotolio raketų“, – pridūrė jis.

Varšuva ir Kyjivas antradienį paskelbė, kad susitarė paspartinti Ukrainos grūdų eksporto tranzitą per Lenkiją į trečiąsias šalis – kroviniai bus vežami per Klaipėdą ir tikrinami uoste. Tai pirmas žingsnis sprendžiant Ukrainos ir Lenkijos konfliktą dėl grūdų. Šis susitarimas reiškia, kad ukrainietiški grūdai, visų pirma skirti Afrikos ir Artimųjų Rytų rinkoms, bus gabenami tiesiai per Lenkiją, išvengiant jų sustojimo pasienyje su Ukraina.

Europos Sąjunga dar kartą patvirtino savo ilgalaikę paramą Ukrainai pirmadienį, kai Kyjive susitiko Bendrijos šalių užsienio reikalų ministrai. Šis susitikimas įvyko didėjant ES narių nesutarimams dėl paramos Ukrainai, o Kyjivui tęsiant kontrpuolimą.  Be to, didėja susirūpinimas dėl JAV paramos Ukrainai, nes savaitgalį sudarytame vyriausybės biudžeto susitarime, kuris buvo pasiektas susidūrus su griežtosios linijos respublikonų pasipriešinimu, nenumatyta nauja pagalba Kyjivui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį Kyjive susirinkusiems Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrams pareiškė, kad karo jo šalyje trukmė priklausys nuo sąjungininkų paramos. Ministrai pirmadienį susirinko į pirmąjį susitikimą už valstybių narių sienų. Į Kyjivą jie atvyko, kad pademonstruotų bloko paramą Ukrainai.

Ukraina pirmadienį pareiškė, kad gerbia Slovakijos visuomenės pasirinkimą po to, kai kaimyninės šalies parlamento rinkimus laimėjo populistai, nepritariantys karinei pagalbai Kyjivui.  „Gerbiame Slovakijos žmonių pasirinkimą“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis paskelbė, kad bloko užsienio ministrai pirmadienį pirmą kartą susitinka už jo sienų – Ukrainos sostinėje Kyjive. „Šį istorinį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą šaukiame Ukrainoje, šalyje kandidatėje ir būsimoje ES narėje. Esame čia, kad išreikštume savo solidarumą ir paramą Ukrainos žmonėms“, – sakoma J. Borrellio pareiškime socialiniuose tinkluose.

Ankstyvą ketvirtadienio rytą Rusija surengė masinį raketų smūgį Ukrainoje. Kyjivo Darnyckio rajone per atakas sužeisti 7 žmonės, trys jų, įskaitant 9 metų mergaitę, išvežti į ligoninę, „Telegram“ pranešė miesto meras Vitalijus Kličko. Darnyckio rajone taip pat buvo pažeistas dujų vamzdis ir negyvenamieji pastatai, kai kurie Kyjivo Sviatošynskio rajono kvartalai liko be elektros ir vandens.

Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis pranešė, kad netrukus Kyjive lankysis ES Užsienio reikalų ministrų tarybos nariai, kurie susipažins su padėtimi vietoje ir apsvarstys šalies poreikius saugumo ir gynybos srityje, o ES padės juos tenkinti iš specializuoto Ukrainos fondo, sukurto pagal Europos taikos priemonę.

Pasak Kyjivo mero Vitalijaus Klyčko, nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainos sostinėje žuvo daugiau kaip 180 civilių, įskaitant vaikus. Sugriauta per 700 pastatų, tarp jų – daug gyvenamųjų namų, sakė V. Klyčko penktadienį lankydamasis Vokietijos Miunsterio mieste. Kyjivo gyventojai, jo duomenimis, daugiau kaip 800 kartų girdėjo oro pavojaus signalą ir daug laiko praleido slėptuvėse. Važiuojant per šalį, matyti tušti kaimai ir miestai, klabėjo V. Klyčko. Daug žmonių neturi darbo ir pastogės.

Ukrainos generalinis prokuroras ketvirtadienį pranešė, kad Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT), siekdamas patraukti Rusijos pajėgas atsakomybėn už galimus karo nusikaltimus, atidarė savo biurą Kyjive. „Šiandien žengtas svarbus žingsnis mūsų kelyje į teisingumo atkūrimą. Ukrainoje atidarytas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo biuras – didžiausias TBT biuras už Hagos ribų.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako besitikintis, kad Europos Sąjunga (ES) dar šiemet imsis praktinių žingsnių, jog Ukraina priartėtų prie narystės Bendrijoje. Taip jis reagavo į Europos Komisijos pirmininkės metinę kalbą, kurioje akcentavo Kyjivo pažangą, siekiant ES narystės. „EK pirmininkė pabrėžė aiškiai – Ukrainos ateitis yra ES.

Pirmoji Lietuvos ponia Diana Nausėdienė trečiadienį  Ukrainos sostinėje Kyjive dalyvavo Trečiajame pirmųjų ponių ir ponų aukščiausio lygio susitikime, jo tema – „Psichinė sveikata: ateities atsparumas ir trapumas“. D. Nausėdienė dalyvavo sesijoje „Karas ir psichinė sveikata“, kur buvo kalbama apie masinį karo poveikį individo ir visuomeninės psichikai, potrauminius sindromus, taip pat apie ukrainiečių pasirinkimą kovoti prieš agresijos ir žiaurumo ideologiją, taip visam pasauliui pademonst...

 Į Ukrainos parlamentą trečiadienį kreipėsi Kyjive besilankanti Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen, anksčiau pažadėjusi ukrainiečiams suteikti 19 naikintuvų F-16. „Ačiū už F-16“, – praėjusį mėnesį jai paskelbus apie dovaną socialiniuose tinkluose parašė įstatymų leidėjas Jaroslavas Železniakas.