kronos

Vasario 8 d. 17 val. 20 min. Vilniuje, Šeškinės g., S.V. (gimęs 1981 m.), siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už KET pažeidimą (automobilį vairavo neblaivus (3.07 prom. alkoholio) ir dalyvavo eismo įvykyje), Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-iojo būrio vyresniesiems patruliams davė 1 000 Norvegijos kronų kyšį. Įtariamasis uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 227 str.

Artėjant sausio 1-ajai, daugumai estų ne šventinės nuotaikos galvoje – juk ne kasdien pinigai keičiasi. Tautinių kronų keitimas į europinę valiutą tampa papildomu rūpesčiu. Vietinė žiniasklaida mirga nuo patarimų, kaip elgtis naujųjų metų išvakarėse ir iškart po naujųjų. Antai SEB banko Komunikacijos skyriaus vadovas Silveris Vohu pataria iš anksto pasirūpinti kronų grynaisiais, kad nebūtų nepatogumų gruodžio 30 ir 31 dienomis.

Gruodžio 1 d. Estijoje prasidėjo perėjimo prie euro kampanija. Nuo trečiadienio Estijos kronas galima laisvai pakeisti į Europos valiutą pagal šalies centrinio banko kursą (15,65 Estijos kronos už eurą) be mokesčio už paslaugas Estijos centrinio banko skyriuose ir bet kuriuose komerciniuose bankuose. Nuo 2011 m. birželio 30 d. nemokamai valiutas pasikeisti bus galima tik kai kuriuose bankuose. Pagal perėjimo prie euro taisykles, euras taps oficialiąja Estijos valiuta nuo sausio 1 dienos.

Rugsėjo 21d. Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose prasidės ketvirtasis tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“.„Šiemet neapsiribojame viena tema. Renkamės įvairiausias erdves. Netelpame į vieną žanrą ar teatrinį apibrėžimą. Bandome grįžti prie pačių teatro meno ištakų, apeigų ir ritualų, atsigręžiame į „amžinąsias“ temas – žmogaus gyvenimo pradžią ir pabaigą, nesibaigiantį ir nenutraukiamą gyvybės ciklą.

„Fine Arts“ kvarteto (JAV) koncertas Vilniaus festivalyje, vykęs birželio 23 d. Nacionalinės filharmonijos salėje, visų pirmą sudomino savo programa. Trys kūriniai – Philipo Glasso Styginių kvartetas Nr. 2 „Company“ (1983), Dmitrijaus Šostakovičiaus Fortepijoninis kvintetas g-moll (1940) ir Franzo Schuberto Styginių kvartetas Nr.

Jei tektų greitai pasakyti porą žymiausių portugalų asmenybių, galima spėti, kad dauguma prisimintų Ferdinandą Magellaną ar Vasco da Gamą. O nors vieną šiuolaikinį portugalų kompozitorių? Gal irgi Vasko da Gamą – bent jau pavardė muzikaliai „teisinga“. Aišku, tai anekdotas, bet galima į visa tai pažiūrėti ir rimčiau. Naujoji portugalų muzika ir portugalų kompozitoriai iki šiol beveik nežinomi Lietuvoje.

„Gaidos“ rengėjai, pristatydami šiųmetį festivalį, deklaravo jo orientaciją į komunikuojančią su klausytojais muziką, tokią, kuri nėra skirta vien hermetiškam „pašvęstųjų“ ratui. Šia prasme išimtimi pavadinčiau Arditti kvarteto koncertą šeštadienio vakarą (spalio 18 d.) Nacionalinėje filharmonijoje. Jį turbūt galima būtų apibrėžti kaip naujojo sudėtingumo ir elitizmo dozę orientuotoje į „demokratiškesnį“, vadinamą postmodernistinį mąstymą nūdienos kūrybinėje terpėje.