„Gaidos“ rengėjai, pristatydami šiųmetį festivalį, deklaravo jo orientaciją į komunikuojančią su klausytojais muziką, tokią, kuri nėra skirta vien hermetiškam „pašvęstųjų“ ratui. Šia prasme išimtimi pavadinčiau Arditti kvarteto koncertą šeštadienio vakarą (spalio 18 d.) Nacionalinėje filharmonijoje.
Jį turbūt galima būtų apibrėžti kaip naujojo sudėtingumo ir elitizmo dozę orientuotoje į „demokratiškesnį“, vadinamą postmodernistinį mąstymą nūdienos kūrybinėje terpėje.
Kita vertus, Arditti kvarteto pasirodymas ženkliai prisidėjo prie festivalio prestižo, nes šis ansamblis iš Didžiosios Britanijos laikomas vienu autoritetingiausių šiuolaikinės muzikos interpretuotojų. Kvarteto vardas pirmiausiai siejamas su aukščiausia šiuolaikinės muzikos atlikimo kokybe, o taip pat su ištikimybe moderniosios muzikos griežtąją prasme ir apskritai europinės elitinės muzikos tradicijai. Įdomi detalė, paklaustas, ką jis mano apie „Kronos“ kvartetą – kultinį naujosios muzikos ansamblį iš JAV, beje, įsikūrusį kaip ir Arditti kvartetas 1974 m. – kvarteto siela, smuikininkas Irvine‘as Ardittis mestelėjo, jog nežino tokio kolektyvo. Žinoma, tai buvo humoras, tačiau akivaizdu, jog britų ansamblis tapatinasi su visiškai kitokiom vertybėm, nei beveik roko ansamblio įvaizdį kuriantys amerikiečiai.
Jau trisdešimtus metus aktyviai koncertuojančio Arditti kvarteto repertuare iš klasikinės muzikos tėra vienas iš Beethoveno kvartetų. Iš pradžių kolektyvui tekę griežti pirmosios 20 a. pusės (daugiausiai Naujosios Vienos mokyklos) kvartetinę muziką, nes antrojo avangardo atstovai ne itin domėjosi tokiu konservatyviu žanru, kaip kvartetas styginiams. (Boulezas buvo netgi pareiškęs, jog kvartetas kaip žanras yra miręs, tiesa, 7 dešimtmetyje buvo madinga skelbti „mirtį“, ji buvo konstatuota ir operai, ir kitoje „barikadų pusėje“ rokenrolui). Visgi nuo 1977 metų, kai Arditti kvartetas atliko pirmąją jiems dedikuotą kompoziciją, ansamblis yra pagriežęs gyvą galybę pasaulinių premjerų - Birtwistle‘o, Gubaidulinos, Cage‘o, Kagelio, Ligeti ir daugelio kitų kompozitorių opusų.
Vilniuje Arditti kvarteto koncerte taip pat nuskambėjo pasaulinė premjera. Tai – Vytauto V. Jurgučio (g. 1976) kūrinys „Elipsės“, kurį kvartetas atliko pirmiausiai, galbūt Lietuvos pagarbos vardan. Toliau buvo pagriežti japono Toshio Hosokawos (g. 1955) „Silent Flowers“, festivalio publikai jau puikiai pažįstamo italo Lucos Francesconio (g. 1956) Styginių kvartetas Nr.3 „Mirrors“, brito Briano Ferneyhough (g. 1943) Styginių kvartetas Nr.3 bei gimusio Rumunijoje, o mirusio Prancūzijoje graiko Iannio Xenakio (1922-2001) „Tetras“. Šios programos kontekste Jurgučio kūrinys nuskambėjo labai organiškai ir netgi sakyčiau, kaip vienas iš įdomesnių opusų. Akivaizdu, kad kompozitorius, kurdamas „Elipses“, neblogai išstudijavo Arditti kvarteto repertuarą, iš kurio pasisavino būtent tai, kas jo muzikoje galėjo būti veiksminga. Gausiai kompozitoriaus naudojami netradiciniai garso išgavimo būdai visgi netapo savitiksliais, buvo justi tam tikra vidinė motyvacija ir netgi humoras, kas susišaukė su paskutiniu programoje nuskambėjusiu Iannio Xenakio opusu „Tetras“ (1983 m.). Jį pavadinčiau programos viršūne. Nors nuo studijų laikų Muzikos Akademijoje Xenakio vardas man siejosi su radikaliais ir gan atgrasiais garsiniais eksperimentais, „Tetras“ nuskambėjo, sakyčiau, labai patraukliai. Nepaisant sudėtingos muzikinės kalbos, kompozitoriaus įtaiga pasireiškė per motyvuotą formos logiką. Galbūt tai tiesiog yra komponavimo meistrystės ir didelio talento ženklas, bet kuriuo atveju po trijų tąsių prieš tai skambėjusių kompozicijų, kurių autoriai, regis norėjo parodyti viską, ką moka daryti su garsu (Mozartas berods yra sakęs, kad kūryboje svarbiausia yra atmesti tai, kas nereikalinga), Xenakio opusas pasirodė esantis neabejotina 20 a. amžiaus klasika.
Sekmadienį (spalio 19 d.) Vilniaus rotušėje „Gaida“ pristato „kamerinę muziką, atliekamą geriausių Lietuvos atlikėjų“, skirtą „ištikimiems lietuvių muzikos fanams“. Koncerte skambės Osvaldo Balakausko, Antano Kučinsko, Snieguolės Dikčiūtės, Ramintis Šerkšnytės, Ričardo Kabelio, Algirdo Martinaičio, Anatolijaus Šenderovo, Arvydo Malcio ir Felikso Bajoro kūrinių premjeros, atliekamos Davido Geringo, Petro Geniušo, Juditos Leitaitės ir kitų atlikėjų.
Klausimas šiuolaikinės muzikos mėgėjams:
Šiandien (01.19) "Gaidos" festivalyje – kamerinė Lietuvos kompozitorių muzika. Atsakykite, kuris iš šių kompozitorių yra aktyviai koncertuojantis atlikėjas? 1. Osvaldas Balakauskas2. Arvydas Malcys3. Ričardas Kabelis
Atsakymą siųskite į Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centrą el. paštu [email protected] ir laimėkite bilietus į "Gaidos" festivalio koncertus arba ką tik išleistą dvigubą CD "Zoom 2 - contemporary music from Lithuania".
