kosminiai aparatai

Mokslininkai ir inžinieriai iš JAV Los Alamo Nacionalinės laboratorijos testuoja nedidelių matmenų koncepcinę branduolinę energijos tiekimo sistemą, kuri galėtų būti naudojama elektrai gaminti kosminiuose zonduose, siunčiamuose į tolimas Saulės sistemos sritis ar už jos ribų, bei per ypač ilgas kosmines keliones.

Pirmasis tokio palydovo prototipas su ypač kompaktišku varikliu, kuris leis mažus palydovus nukreipti iš Žemės orbitos į keliones link tolimesnių kosmoso objektų, pirmiausia link Mėnulio, jau bandomas Lozanos politechnikos instituto laboratorijoje. Projekto tikslas – smarkiai sumažinti kosmoso tyrimų išlaidas. Variklis yra vos kubinio decimetro tūrio, sveria tik apie 200 gramų, įskaitant ir patį kurą bei valdymo elektroniką, tačiau labai efektyvus.

Į Jupiterio palydovą Europą NASA norėtų nuskraidinti du kosminius aparatus, kurie tirtų jos paviršių ieškodami galimų nežemiškos gyvybės požymių. JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija svarsto galimybę nuleisti Europoje du automatinius tyrimų aparatus. Daugelio mokslininkų manymu, šis Saulės sistemos kosminis kūnas laikomas geriausiu kandidatu į nežemiškos gyvybės lopšį  už Žemės ribų, skelbia „Space.

Saulės sistemos pakraštys yra audringa vieta, užpildyta besidrumsčiančios didžiulių magnetinių burbulų jūros, teigiama naujo tyrimo išvadose. Šie duomenys, gauti remiantis NASA zondų „Voyager“ surinkta informacija, verčia suabejoti tuo, kaip iki šiol buvo įsivaizduojamas Saulės sistemos tolimosios sritys.

Mūsų Saulės sistemos pakraštys užpildytas šėlstančios magnetinių burbulų jūros, teigiama naujame NASA tyrime. Mokslininkai tai nustatė naudodami naują kompiuterinį modelį, kuris dirba remdamasis dviejų NASA zondų „Voyager“ siunčiamais duomenimis. 1977 metais paleisti nepilotuojami zondai „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ dabar skrenda po išorines mūsų Saulės sistemos platybes, vadinamą tarpinę sritį.