konservatoriai

Valdančiųjų konservatorių taryba sekmadienį pasiūlė partietei premjerei Ingridai Šimonytei vesti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą šiemet spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. „Siūlau premjerei I. Šimonytei vesti mūsų sąrašą“, – tarybos posėdyje Vilniuje sakė partijos lyderis Gabrielius Landsbergis. Vėliau taryba tokiam siūlymui vienbalsiai pritarė. Šią savaitę konservatoriai paskelbė abėcėlinį kandidatų į Seimą sąrašą.

Atsargos pulkininkas Aurimas Navys praneša, kad buvo išbrauktas iš Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) reitingavimui skirto galimų kandidatų į Seimą sąrašo. Karininko teigimu, taip nutiko, nes partijos prezidiumo pareikalautas, jis atsisakė stoti į partiją. „Reitingavimui skirtame sąraše kažkodėl yra praleistas 143 numeris. Prie šio skaičiaus turėjo būti mano pavardė. Ji, partijos prezidiumo sprendimu, kaip matote, yra išimta.

Valdantieji konservatoriai sekmadienį aptars politinę padėtį ir pasirengimą Seimo rinkimams. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryba taip pat tarsis dėl sąrašo Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje formavimo tvarkos ir patvirtins vienmandatininkus. Šią savaitę konservatoriai paskelbė abėcėlinį kandidatų į Seimą sąrašą. Jame – beveik visi dabartinės kadencijos Seimo nariai, buvę parlamentarai, viceministrai, patarėjai, savivaldos politikai.

Valdantieji konservatoriai vykdys atvirą balsavimą reitinguojant kandidatus į Seimą, nusprendė partijos prezidiumas. „Mes vėl kviečiame žmones į atvirą reitingavimą“, – žurnalistams antradienį Seime sakė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Pasak jos, norintieji dalyvauti reitingavime gali registruotis nuo trečiadienio iki birželio 19 dienos. R. Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, šiuo metu jau patvirtintas abėcėlinis kandidatų sąrašas.

Europos Parlamento (EP) rinkimus laimėjusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai teigia, kad gerus EP rinkimų rezultatus lėmė ir premjerės Ingridos Šimonytės dalyvavimas prezidento rinkimuose. Konservatorių rinkimų štabo vadovas Mindaugas Lingė taip džiaugėsi dėl paneigtų išankstinių prognozių.

Paaiškėjus, kad rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) gavo tris mandatus, komentarą pateikė partijos lyderis Gabrielius Landsbergis. „Dėkojame rinkėjams už pasitikėjimą ir pergalę šiuose rinkimuose. Sveikiname su gerais rezultatais bei iškovotais mandatais ir abi koalicijos partneres. Tai solidus tiek mūsų partijos, tiek ir visos koalicijos rezultatas bei geras valdančiosios koalicijos nuveiktų darbų įvertinimas.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) viliasi išlaikyti tris mandatus ir Europos Parlamento (EP) rinkimuose užimti pirmą vietą. Vienas iš partijos sąrašo lyderių, profesorius Liudas Mažylis pakomentavo, kaip vertina žemą rinkėjų aktyvumą ir atskleidė, ką darytų, jeigu ir vėl būtų išrinktas į EP. Profesoriaus teigimu, rinkimuose į EP TS-LKD „atrodo neblogai“, tačiau daug ką gali nulemti balsai už mažesniąsias partijas.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) jau laukia rinkimų į Europos Parlamentą rezultatų. Rinkiminiame štabe – žinomi politikai ir rinktinės vaišės. TS-LKD rinkiminiame štabe – žinomi politikai. Pareikšti palaikymo ir laukti rinkimų rezultatų atėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, finansų ministrė Gintarė Skaistė, buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, buvęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Vos kiek daugiau nei dvidešimt procentų surinkusios premjerės Ingridos Šimonytės štabas vakarėlį baigė dar iki vidurnakčio. Vis dėlto štabe netrūko dainų apie Lietuvą, šokių ir gausių sveikinimų. Šimonytė pripažino pralaimėjimą prezidento rinkimuose, telefonu naktį pasveikino Nausėdą su pergale. Tiesa, žurnalistams Šimonytė pridūrė, kad pasirodė geriau už bet kokį kada nors nepriklausomos Lietuvos istorijoje rinkimuose dalyvavusį premjerą.

Plojimais konservatorių rinkimų štabe pasitikta prezidento posto siekianti premjerė Ingrida Šimonytė tikino besijaučianti puikiai. „Jaučiuosi puikiai – komentarai paskui“, – lakoniškai sureagavo I. Šimonytė. ELTA primena, kad sekmadienį vyko prezidento rinkimų antrasis turas. Atiduoti savo balsą šalies vadovo rinkimuose prie balsadėžių atėjo 49,61 proc. piliečių.

Antrasis Lietuvos prezidento rinkimų turas jau sekmadienį, tačiau dalis gyventojų pasigęsta aršesnės kandidatų kovos. Politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka sako, kad tiek konservatoriai, tiek ir pati Ingrida Šimonytė dar prieš kandidatuojant žinojo, kad neturi šansų, todėl į šiuos rinkimus daug neinvestuoja. Apie tai R. Valatka kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Dėl paviešintos informacijos apie antros kadencijos siekiančio prezidento Gitano Nausėdos gautą auką iš šiuo metu motinystės atostogose esančios patarėjos grupė Seimo konservatorių kreipėsi į įvairias institucijas.

Antros kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad santykiai su konservatoriais jau nuo šios Seimo kadencijos pradžios buvo pradėti „konkurencine nata“. Šalies vadovas atkreipia dėmesį, kad viskas prasidėjo nuo to, kai vos pasibaigus Seimo rinkimams konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis vienašališkai ėmė kelti klausimą dėl Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT). „Vienas iš pirmųjų pareiškimų, puikiai prisimenu – užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsber...

Du Seimo nariai konservatoriai siūlo, kad Lietuvoje ne tik būtų draudžiama platinti ir demonstruoti nacių bei sovietų simbolius, bet ir juos įvežti į Lietuvą ar gabenti tranzitu.

Prezidentas Gitanas Nausėda išskirtiniame interviu teigė, kad konservatoriams laimėjus Seimo rinkimus jie nusprendė, kad geriausia politika yra kvestionuoti prezidento teises, nuo to viskas prasidėjo. Pasak G. Nausėdos, natūralu, kad prezidentas turi ginti Konstitucijoje suteiktas teises ir pareigas, tą jis darė. Štai kodėl, pasak jo,  tie santykiai iš karto tapo tokie ginčų arba tam tikros politinės konkurencijos objektu.

Smuko valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos reitingai, jie – žemiausi nuo 2020 metais vykusių Seimo rinkimų. Penktadienį paskelbtos „Lietuvos ryto“ užsakymu atliktos „Vilmorus“ apklausos duomenimis, konservatoriai partijų reitinge iš antrosios vietos nukrito į ketvirtąją. Palaikymas TS-LKD kovą siekė 7,4 proc., kai vasarį – 11,3 procento. „Čia žemiausias rezultatas po rinkimų“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas Valdas Gaidys.

Konservatoriai Seime toliau tęsia Lietuvos desovietizaciją – susiruošė keisti visus kelio ženklus, nes tokius pat naudoja Rusija ir Baltarusia. Idėją iškėlęs konservatorius Andrius Vyšniauskas sako, kad kelių eismo ženklai Lietuvoje užsiliko nuo sovietmečio, kai tokios valstybės kaip Latvija ir Estija juos seniausiai pasikeitė. Apie tai, ar tikrai tam laikas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo nariai Andrius Vyšniauskas ir Gintautas Paluckas.

Seimo konservatoriai Andrius Vyšniauskas, Paulė Kuzmickienė ir Mindaugas Skritulskas kreipėsi į Susisiekimo ministrą, siūlydami keisti sovietinio dizaino kelių ženklus.  Pasak parlamentarų, šiuo metu didžioji dauguma Lietuvoje galiojančių ir naudojamų kelio ženklų, atsižvelgiant į jų dizainą, yra identiški ar panašūs į SSRS okupacijos metu patvirtintus kelio ženklus.

Konservatorių frakcija į Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkus siūlo buvusią švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininke konservatorių frakcija deleguoja parlamentarę Jurgitą Šiugždinienę. Tai Eltai patvirtino konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad siekiant didesnio saugumo šalyje, neturėjo įvykti tokios istorijos, kokia nutiko atsistatydinant krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui. Anot jos, siūlymas susikeist pareigomis su parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Laurynu Kasčiūnu yra keistas, o vidinės konservatorių partijos įtampos neturi destabilizuoti šalies reikalų.

Premjerė Ingrida Šimonytė neigia konservatorius pernelyg užaštrinus retoriką dėl karo, taip esą siekiant telkti rinkėjus, anot jos, panašiai kalba ir ekspertai, ir kitų valstybių politikai, tarp jų ir JAV prezidentas Joe Bidenas.

Akcijos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūręs parlamentaras Justas Džiugelis pasitraukė iš Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos. Šį Seimo nario pareiškimą sekmadienį vykusio posėdžio pradžioje perskaitė parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimo konservatorių frakcija vietoje „Skaidrinam“ iniciatyvos dėmesio susilaukusio Justo Džiugelio į Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininko pareigas siūlo skirti Paulę Kuzmickienę. „Frakcija deleguoja Paulę Kuzmickienę, kuri praeitoje kadencijoje dirbo SRDK komitete, tai turi žinojimą ir išmanymą. Ir  viliuosi, kad tęsis sėkmingas komiteto darbas“, – Eltai teigė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Kariuomenės analitikai pernai fiksavo net pusketvirto tūkstančio propagandos ir dezinformacijos atvejų. Pradedant Vilniuje vykusiu NATO viršūnių susitikimu ir mūsų istorijos iškraipymu, baigiant informacinėmis atakomis vakaruose, kur rusai aiškina, kad kilus karui Lietuvos ginti neverta. Rusai bando skleisti ir žinutes, kad Lietuvos kariai bus siunčiami kariauti į Ukrainą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis partijos tarybos posėdyje išsitarė, kad nemažai kas Lietuvoje ir užsienyje jam kartoja, esą jo pasisakymai skamba kaip be vilties, labai neoptimistiškai. Šis politikas išties yra pagarsėjęs ypatingai pesimistiniu požiūriu dėl Lietuvai kylančių grėsmių iš Rusijos, bet, kaip jis pats sako, tai yra strategija, kuri turi mus mobilizuoti.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos taryba sekmadienį tvirtins partijos sąrašą ir programą Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Valdantieji konservatoriai taip pat aptars būsimus prezidento rinkimus, politinę padėtį. Gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose TS-LKD kelia premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą, ji pirmoji iš pretendentų surinko 20 tūkst. rinkėjų parašų ir užsitikrino kelią į kitą rinkimų etapą.

Akcijos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūrusį parlamentarą Justą Džiugelį dalis konservatorių spaudžia trauktis iš Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininko pareigų. Tokios galimybės, susilaukęs klausimų dėl ryšių su lošimų lobistu, neatmeta ir pats J. Džiugelis.

Užsienio reikalų ministerija vis dar laukia paaiškinimo, kodėl prezidentui netiko atrinkti kandidatai į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Pasak viceministro Egidijaus Meilūno, šalies vadovas nėra pateikęs oficialių paaiškinimų. Todėl, tęsė jis, tik sulaukus tokio atsakymo, ministerija galės svarstyti, kokių tolimesnių veiksmų imtis dėl diplomatinės atstovybės Varšuvoje vadovo pozicijos. Apie prezidentūros ir konservatorių karą dėl ambasadorių.

Konservatoriai grįžta prie santykius su prezidentu aštrinusio atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) klausimo. Į naujus konfliktus su prezidentu įsivėlę valdantieji tvirtina, kad jau pavasario Seimo sesijoje pateiks ne kartą „į stalčių padėtą“ iniciatyvą, reglamentuoti Lietuvos atstovavimo EVT tvarką.

Prezidento Gitano Nausėdos ir konservatorių konfliktas jau tampa panašus į serialą be pabaigos. Akibrokštu konservatoriai vadina prezidento sprendimą į Europos Vadovų Tarybą išvykti be užsienio reikalų viceministro Simono Šatūno. Pasak Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, Nausėda taip sulaužė „konstitucinę sąrangą“. Konservatoriai dar labiau supyko po Prezidentūros paaiškinimo, esą viceministras savo darbus atliko dar iki Tarybos posėdžio.

Iki dabartinės Vyriausybės kadencijos pabaigos liko mažiau nei metai, o dalis visuomenės vis garsiau skundžiasi, kad valdantieji nieko nenuveikė ir nebendrauja su žmonėmis. Buvęs ministras pirmininkas, ilgametis konservatorius Andrius Kubilius nesutinka su šia kritika ir sako, kad kalbos apie aroganciją yra neracionalios. Apie tai A. Kubilius kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Partijų reitingai rodo, kad šiuo metu valdančiąją koaliciją vedanti Tėvynės sąjunga- Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) smuko žemiau 10 proc. palaikymo ribos, o dalis partijos politikų – vieni prasčiausiai vertinamų Lietuvoje.

Paskutiniame Seimo sesijos posėdyje parlamentarai po nepavykusios nuteistojo Vytauto Gapšio apkaltos dažnai minėjo žodį „gėda“. O gėda politikams, kad, išmetus Gražulį iš Seimo, kalėjime sėdintis Gapšys mandatą išsaugojo. Visgi valdantieji džiaugiasi, kad pavyko priimti šių šalies biudžetą, bet pripažįsta – kai kurie svarbūs klausimai tiesiog įstrigo.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas penktadienį ėmėsi svarstyti krašto apsaugos prioritetus, dėl kurių siūlys sutarti visoms parlamentinėms partijoms, regione blogėjant saugumo situacijai.

Politinių partijų reitingų lentelėje toliau pirmauja opoziciniai socialdemokratai, po jų eina valdantieji konservatoriai, rodo lapkritį portalo „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Kaip rodo trečiadienį skelbiama apklausa, Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) lapkritį palaikė 13,8 proc., Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) – 9,7 proc. apklaustųjų. Spalį šias partijas atitinkamai palaikė 15,5 ir 10,5 proc. apklaustųjų.

Artėjant net trejiems kitų metų rinkimams ir socialdemokratams džiūgaujant dėl gražiai atrodančių reitingų, socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė šeštadienį partijos tarybos posėdyje leido sau įkąsti oponentams – labiausiai valdantiesiems konservatoriams.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnė sako, kad vertinant saugumo paveikslą, Lietuva turi dėti dar daugiau pastangų savo apginamumui.  Pasak Radvilės Morkūnaitės-Milulėnienės, pirmadienį vykusiame valdančiosios daugumos koalicinės tarybos posėdyje buvo aptarti gynybiniai klausimai bei rizikos ir grėsmės.   „Grėsmės nenaujos – manau, visi stebime aplinką, karo Ukrainoje eigą iš viešų šaltinių.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas penktadienį pavedė partijos Politikos komitetui parengti veiksmų planą dėl nacionalinio saugumo. „Apsikeitėme nuomonėmis apie galimus Lietuvai grėsmingesnius geopolitinius scenarijus, kurie paveiktų ir mūsų nacionalinio saugumo situaciją. (...) Vienodai matome padėtį.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas penktadienį priėmė sprendimą įpareigoti frakcijos Seime narius balsuoti tik už tuos siūlymus kitų metų valstybės biudžetui, kurie suderinti su Vyriausybe. „Sutarta lygiai tas pats, ką sutariame kiekvienais metais – palaikyti tik su Vyriausybe suderintus pasiūlymus“, – po TS-LKD prezidiumo posėdžio žurnalistams sakė partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Raseinių rajono savivaldybės tarybos narį, bei buvusį Raseinių merą Andrių Bautronį, papiktino Raseinių mokyklos sprendimas dalyvauti konkurse Baltarusijoje organizuotame konkurse.

Naujausia bendrovės „Vilmorus” apklausa rodo augantį reitingų atotrūkį tarp pirmoje vietoje esančių socialdemokratų  ir antrą vietą užimančių konservatorių.  Apie kintančias visuomenės nuotaikas laidoje „Dienos komentaras“ atsakė bendrovės „Vilmorus” vadovas Vladas Gaidys. Atotrūkis tarp dviejų populiariausių partijų – socialdemokratų ir konservatorių – padidėjo daugiau nei 3 procentais.

Po lėkščių daužymo ir viešo santykių aiškinimosi, valdantieji pagaliau ėmė aiškintis akis į akį. Laisviečiams supykus, kad nesulaukia koalicijos partnerių paramos vertybiniais klausimais, praėjusią savaitę buvo sabotuotas valstybės biudžeto svarstymas Seime. Aušrinė Armonaitė pripažino, kad supriešinti 2 klausimai – biudžeto ir partnerystės priėmimas parlamente. Vis tik ekspertai mano, kad šansų įteisinti partnerystę – mažėja.

Kaistant priešrinkiminei atmosferai, Seime dar vienas siūlymas, nutaikytas į Respublikos Prezidentą. Seimas priėmė svarstyti konservatoriaus Mato Maldeikio įstatymo pataisą, kurią priėmus prezidentas Gitanas Nausėda privalėtų kraustytis iš savo namų Vilniaus Pavilnių regioniniame parke į rezidenciją Turniškėse, kaip tai yra padariusi premjerė Ingrida Šimonytė.

Prasidėjus oficialiai prezidento rinkimų kampanijai partija viena po kitos skelbia savo kandidatus. Tačiau du apklausų favoritai Gitanas Nausėda ir Ignas Vėgėlė dar delsia. Teisės profesorius Vėgėlė sako jau apsisprendęs ir tikrai nepaves savo bendražygių, įtikinėjusių kandidatuoti prezidento rinkimuose.  Šį kartą naujienų portalo tv3.lt laidos „33 min. su Artūru Anužiu“ svečias – buvęs advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.

Kiekviena Lietuvos valdžia per kadenciją išvysto savitą politinę kultūrą bei savitą bendravimo stilių tarp koalicijos partnerių. Kai kada politikai valandų valandas praleidžia pietaudami ar vakarieniaudami taip bandydami pasiekti kompromisą, kai kuriais atvejais viskas vyksta klaidų ir bandymų būdu.

Artėjant rinkimams Seime – dar viena vertybinė kova: laisviečiai norėjo braukti iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo punktą, draudžiantį niekinti tradicinės šeimos vertybes. Protestuodamas prieš opozicijos pergalę Seime ir šiuo klausimu parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius prie Seimo surengė protesto akciją, degino knygas apie gėjų meilę – neva jos dabar uždraustos.

Konservatoriai siūlo maždaug šimtui tūkstančių Lietuvos piliečių leisti įsigyti automatinius ginklus. Įregistravo įstatymo projektą, kad žmonės, kadaise tarnavę kariuomenėje, galėtų turėti automatus. Tai vienas iš žingsnių visuotinės gynybos link. Tokiai idėjai pritaria ir Seimo opozicija, ir patys atsargoje esantys kariai. Tik priduria, kad būtina įstatyme nepamiršti saugiklių, kad ginklai nepakliūtų tiems, kam juos duoti pavojinga.

 Paskelbtame atvirame Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratų (TS-LKD) partijos kandidatų sąrašo Europos Parlamento (EP) rinkimuose reitingavime dalyvauti užsiregistravo daugiau nei 3 tūkst. žmonių, pirmadienį pranešė partija. „Daugiau nei 3 tūkst. užsiregistravusiųjų rodo, kad žmonėms įdomūs partijos viduje vykstantys procesai.

Konservatorių ir Laisvės partijos tarpusavio pykčiai dažnai nuleidžiami juokais, bet tikriausiai pirmą kartą istorijoje juos bus galima įkainoti realiais pinigais, jeigu Seime nebus susitarta įgyvendinti mokestinę reformą, kurią Lietuva pasižadėjo Europos Komisijai. Įvairiais skaičiavimais, per tai Lietuva gali prarasti nuo 260 iki 350 mln. eurų europinių lėšų, nors tiksli suma nėra aiški.