konservatoriai

Konservatoriai Seime toliau tęsia Lietuvos desovietizaciją – susiruošė keisti visus kelio ženklus, nes tokius pat naudoja Rusija ir Baltarusia. Idėją iškėlęs konservatorius Andrius Vyšniauskas sako, kad kelių eismo ženklai Lietuvoje užsiliko nuo sovietmečio, kai tokios valstybės kaip Latvija ir Estija juos seniausiai pasikeitė. Apie tai, ar tikrai tam laikas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo nariai Andrius Vyšniauskas ir Gintautas Paluckas.

Seimo konservatoriai Andrius Vyšniauskas, Paulė Kuzmickienė ir Mindaugas Skritulskas kreipėsi į Susisiekimo ministrą, siūlydami keisti sovietinio dizaino kelių ženklus.  Pasak parlamentarų, šiuo metu didžioji dauguma Lietuvoje galiojančių ir naudojamų kelio ženklų, atsižvelgiant į jų dizainą, yra identiški ar panašūs į SSRS okupacijos metu patvirtintus kelio ženklus.

Konservatorių frakcija į Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkus siūlo buvusią švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininke konservatorių frakcija deleguoja parlamentarę Jurgitą Šiugždinienę. Tai Eltai patvirtino konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad siekiant didesnio saugumo šalyje, neturėjo įvykti tokios istorijos, kokia nutiko atsistatydinant krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui. Anot jos, siūlymas susikeist pareigomis su parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Laurynu Kasčiūnu yra keistas, o vidinės konservatorių partijos įtampos neturi destabilizuoti šalies reikalų.

Premjerė Ingrida Šimonytė neigia konservatorius pernelyg užaštrinus retoriką dėl karo, taip esą siekiant telkti rinkėjus, anot jos, panašiai kalba ir ekspertai, ir kitų valstybių politikai, tarp jų ir JAV prezidentas Joe Bidenas.

Akcijos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūręs parlamentaras Justas Džiugelis pasitraukė iš Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos. Šį Seimo nario pareiškimą sekmadienį vykusio posėdžio pradžioje perskaitė parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimo konservatorių frakcija vietoje „Skaidrinam“ iniciatyvos dėmesio susilaukusio Justo Džiugelio į Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininko pareigas siūlo skirti Paulę Kuzmickienę. „Frakcija deleguoja Paulę Kuzmickienę, kuri praeitoje kadencijoje dirbo SRDK komitete, tai turi žinojimą ir išmanymą. Ir  viliuosi, kad tęsis sėkmingas komiteto darbas“, – Eltai teigė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Kariuomenės analitikai pernai fiksavo net pusketvirto tūkstančio propagandos ir dezinformacijos atvejų. Pradedant Vilniuje vykusiu NATO viršūnių susitikimu ir mūsų istorijos iškraipymu, baigiant informacinėmis atakomis vakaruose, kur rusai aiškina, kad kilus karui Lietuvos ginti neverta. Rusai bando skleisti ir žinutes, kad Lietuvos kariai bus siunčiami kariauti į Ukrainą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis partijos tarybos posėdyje išsitarė, kad nemažai kas Lietuvoje ir užsienyje jam kartoja, esą jo pasisakymai skamba kaip be vilties, labai neoptimistiškai. Šis politikas išties yra pagarsėjęs ypatingai pesimistiniu požiūriu dėl Lietuvai kylančių grėsmių iš Rusijos, bet, kaip jis pats sako, tai yra strategija, kuri turi mus mobilizuoti.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos taryba sekmadienį tvirtins partijos sąrašą ir programą Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Valdantieji konservatoriai taip pat aptars būsimus prezidento rinkimus, politinę padėtį. Gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose TS-LKD kelia premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą, ji pirmoji iš pretendentų surinko 20 tūkst. rinkėjų parašų ir užsitikrino kelią į kitą rinkimų etapą.

Akcijos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūrusį parlamentarą Justą Džiugelį dalis konservatorių spaudžia trauktis iš Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininko pareigų. Tokios galimybės, susilaukęs klausimų dėl ryšių su lošimų lobistu, neatmeta ir pats J. Džiugelis.

Užsienio reikalų ministerija vis dar laukia paaiškinimo, kodėl prezidentui netiko atrinkti kandidatai į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Pasak viceministro Egidijaus Meilūno, šalies vadovas nėra pateikęs oficialių paaiškinimų. Todėl, tęsė jis, tik sulaukus tokio atsakymo, ministerija galės svarstyti, kokių tolimesnių veiksmų imtis dėl diplomatinės atstovybės Varšuvoje vadovo pozicijos. Apie prezidentūros ir konservatorių karą dėl ambasadorių.

Konservatoriai grįžta prie santykius su prezidentu aštrinusio atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) klausimo. Į naujus konfliktus su prezidentu įsivėlę valdantieji tvirtina, kad jau pavasario Seimo sesijoje pateiks ne kartą „į stalčių padėtą“ iniciatyvą, reglamentuoti Lietuvos atstovavimo EVT tvarką.

Prezidento Gitano Nausėdos ir konservatorių konfliktas jau tampa panašus į serialą be pabaigos. Akibrokštu konservatoriai vadina prezidento sprendimą į Europos Vadovų Tarybą išvykti be užsienio reikalų viceministro Simono Šatūno. Pasak Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, Nausėda taip sulaužė „konstitucinę sąrangą“. Konservatoriai dar labiau supyko po Prezidentūros paaiškinimo, esą viceministras savo darbus atliko dar iki Tarybos posėdžio.

Iki dabartinės Vyriausybės kadencijos pabaigos liko mažiau nei metai, o dalis visuomenės vis garsiau skundžiasi, kad valdantieji nieko nenuveikė ir nebendrauja su žmonėmis. Buvęs ministras pirmininkas, ilgametis konservatorius Andrius Kubilius nesutinka su šia kritika ir sako, kad kalbos apie aroganciją yra neracionalios. Apie tai A. Kubilius kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Partijų reitingai rodo, kad šiuo metu valdančiąją koaliciją vedanti Tėvynės sąjunga- Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) smuko žemiau 10 proc. palaikymo ribos, o dalis partijos politikų – vieni prasčiausiai vertinamų Lietuvoje.

Paskutiniame Seimo sesijos posėdyje parlamentarai po nepavykusios nuteistojo Vytauto Gapšio apkaltos dažnai minėjo žodį „gėda“. O gėda politikams, kad, išmetus Gražulį iš Seimo, kalėjime sėdintis Gapšys mandatą išsaugojo. Visgi valdantieji džiaugiasi, kad pavyko priimti šių šalies biudžetą, bet pripažįsta – kai kurie svarbūs klausimai tiesiog įstrigo.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas penktadienį ėmėsi svarstyti krašto apsaugos prioritetus, dėl kurių siūlys sutarti visoms parlamentinėms partijoms, regione blogėjant saugumo situacijai.

Politinių partijų reitingų lentelėje toliau pirmauja opoziciniai socialdemokratai, po jų eina valdantieji konservatoriai, rodo lapkritį portalo „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Kaip rodo trečiadienį skelbiama apklausa, Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) lapkritį palaikė 13,8 proc., Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) – 9,7 proc. apklaustųjų. Spalį šias partijas atitinkamai palaikė 15,5 ir 10,5 proc. apklaustųjų.

Artėjant net trejiems kitų metų rinkimams ir socialdemokratams džiūgaujant dėl gražiai atrodančių reitingų, socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė šeštadienį partijos tarybos posėdyje leido sau įkąsti oponentams – labiausiai valdantiesiems konservatoriams.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnė sako, kad vertinant saugumo paveikslą, Lietuva turi dėti dar daugiau pastangų savo apginamumui.  Pasak Radvilės Morkūnaitės-Milulėnienės, pirmadienį vykusiame valdančiosios daugumos koalicinės tarybos posėdyje buvo aptarti gynybiniai klausimai bei rizikos ir grėsmės.   „Grėsmės nenaujos – manau, visi stebime aplinką, karo Ukrainoje eigą iš viešų šaltinių.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas penktadienį pavedė partijos Politikos komitetui parengti veiksmų planą dėl nacionalinio saugumo. „Apsikeitėme nuomonėmis apie galimus Lietuvai grėsmingesnius geopolitinius scenarijus, kurie paveiktų ir mūsų nacionalinio saugumo situaciją. (...) Vienodai matome padėtį.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas penktadienį priėmė sprendimą įpareigoti frakcijos Seime narius balsuoti tik už tuos siūlymus kitų metų valstybės biudžetui, kurie suderinti su Vyriausybe. „Sutarta lygiai tas pats, ką sutariame kiekvienais metais – palaikyti tik su Vyriausybe suderintus pasiūlymus“, – po TS-LKD prezidiumo posėdžio žurnalistams sakė partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Raseinių rajono savivaldybės tarybos narį, bei buvusį Raseinių merą Andrių Bautronį, papiktino Raseinių mokyklos sprendimas dalyvauti konkurse Baltarusijoje organizuotame konkurse.

Naujausia bendrovės „Vilmorus” apklausa rodo augantį reitingų atotrūkį tarp pirmoje vietoje esančių socialdemokratų  ir antrą vietą užimančių konservatorių.  Apie kintančias visuomenės nuotaikas laidoje „Dienos komentaras“ atsakė bendrovės „Vilmorus” vadovas Vladas Gaidys. Atotrūkis tarp dviejų populiariausių partijų – socialdemokratų ir konservatorių – padidėjo daugiau nei 3 procentais.

Po lėkščių daužymo ir viešo santykių aiškinimosi, valdantieji pagaliau ėmė aiškintis akis į akį. Laisviečiams supykus, kad nesulaukia koalicijos partnerių paramos vertybiniais klausimais, praėjusią savaitę buvo sabotuotas valstybės biudžeto svarstymas Seime. Aušrinė Armonaitė pripažino, kad supriešinti 2 klausimai – biudžeto ir partnerystės priėmimas parlamente. Vis tik ekspertai mano, kad šansų įteisinti partnerystę – mažėja.

Kaistant priešrinkiminei atmosferai, Seime dar vienas siūlymas, nutaikytas į Respublikos Prezidentą. Seimas priėmė svarstyti konservatoriaus Mato Maldeikio įstatymo pataisą, kurią priėmus prezidentas Gitanas Nausėda privalėtų kraustytis iš savo namų Vilniaus Pavilnių regioniniame parke į rezidenciją Turniškėse, kaip tai yra padariusi premjerė Ingrida Šimonytė.

Prasidėjus oficialiai prezidento rinkimų kampanijai partija viena po kitos skelbia savo kandidatus. Tačiau du apklausų favoritai Gitanas Nausėda ir Ignas Vėgėlė dar delsia. Teisės profesorius Vėgėlė sako jau apsisprendęs ir tikrai nepaves savo bendražygių, įtikinėjusių kandidatuoti prezidento rinkimuose.  Šį kartą naujienų portalo tv3.lt laidos „33 min. su Artūru Anužiu“ svečias – buvęs advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.

Kiekviena Lietuvos valdžia per kadenciją išvysto savitą politinę kultūrą bei savitą bendravimo stilių tarp koalicijos partnerių. Kai kada politikai valandų valandas praleidžia pietaudami ar vakarieniaudami taip bandydami pasiekti kompromisą, kai kuriais atvejais viskas vyksta klaidų ir bandymų būdu.

Artėjant rinkimams Seime – dar viena vertybinė kova: laisviečiai norėjo braukti iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo punktą, draudžiantį niekinti tradicinės šeimos vertybes. Protestuodamas prieš opozicijos pergalę Seime ir šiuo klausimu parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius prie Seimo surengė protesto akciją, degino knygas apie gėjų meilę – neva jos dabar uždraustos.

Konservatoriai siūlo maždaug šimtui tūkstančių Lietuvos piliečių leisti įsigyti automatinius ginklus. Įregistravo įstatymo projektą, kad žmonės, kadaise tarnavę kariuomenėje, galėtų turėti automatus. Tai vienas iš žingsnių visuotinės gynybos link. Tokiai idėjai pritaria ir Seimo opozicija, ir patys atsargoje esantys kariai. Tik priduria, kad būtina įstatyme nepamiršti saugiklių, kad ginklai nepakliūtų tiems, kam juos duoti pavojinga.

 Paskelbtame atvirame Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratų (TS-LKD) partijos kandidatų sąrašo Europos Parlamento (EP) rinkimuose reitingavime dalyvauti užsiregistravo daugiau nei 3 tūkst. žmonių, pirmadienį pranešė partija. „Daugiau nei 3 tūkst. užsiregistravusiųjų rodo, kad žmonėms įdomūs partijos viduje vykstantys procesai.

Konservatorių ir Laisvės partijos tarpusavio pykčiai dažnai nuleidžiami juokais, bet tikriausiai pirmą kartą istorijoje juos bus galima įkainoti realiais pinigais, jeigu Seime nebus susitarta įgyvendinti mokestinę reformą, kurią Lietuva pasižadėjo Europos Komisijai. Įvairiais skaičiavimais, per tai Lietuva gali prarasti nuo 260 iki 350 mln. eurų europinių lėšų, nors tiksli suma nėra aiški.

Kiek ir kam teks mokėti naują nekilnojamojo turto mokestį? Iki raudonumo aistros tebeverda Seime, kur dėl mokesčio beliko vienas balsavimas. Ir opozicijai, ir liberalams pykstant dėl itin didelių galimų tarifų, konservatoriai jau linkę nusileisti ir įstatyme numatyti vieno procento lubas. Konservatoriai skaičiuoja, kad per metus mokestis vidutiniškai siektų 16 eurų, tačiau vyresni žmonės atkerta, kad ir tiek yra daug.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija išlieka populiariausia Lietuvoje, antroje vietoje – valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), rodo šeštadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Jos duomenimis, jei kitą sekmadienį vyktų rinkimai į Seimą, už Lietuvos socialdemokratų partiją balsuotų 18 proc. apklaustųjų. Rugsėjį socialdemokratams savo balsą žadėjo 18,8 proc. respondentų. Konservatoriai rikiuojasi antroje vietoje su 9,3 proc.

Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui jau sukako 91-eri. Būrelis konservatorių partijos narių profesorių su dainomis, gėlėmis ir tortu pasveikino prie jo namų. Paklaustas, kokios dovanos norėtų, Landsbergis prisipažino – kad Putinas baigtų karą. Prie profesoriaus Vytauto Landsbergio namų Vilniaus Žvėryno rajone sveikintojai su gėlėmis ir tortu rinkosi trečiadienį dar prieš vidudienį.

Graikijos valdančioji partija „Naujoji demokratija“ sekmadienį iškovojo pergalę vietos valdžios rinkimuose, tačiau pralaimėjo sostinėje Atėnuose ir Tesalijos regione, kuris smarkiai nukentėjo nuo rugsėjo mėnesio potvynių. Praėjusią savaitę vykusiame pirmajame savivaldos rinkimų ture „Naujoji demokratija“ jau pirmavo septyniuose iš 13 regionų, o sekmadienį vykusiame antrajame rinkimų ture šį skaičių padidino iki aštuonių.

Seimo narys konservatorius Matas Maldeikis siūlo įstatymu įpareigoti prezidentą ir ministrą pirmininką apsigyventi tarnybinėse rezidencijose. Jis parengė Prezidento ir Vyriausybės įstatymų pataisas, kad pareigas pradėję eiti prezidentas ir premjeras ne vėliau kaip per tris mėnesius persikeltų gyventi į jiems skirtas rezidencijas.

Viena Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderių, buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė jau pasitraukė iš aktyvios politikos, tačiau atidžiai stebi, kas vyksta politinėje padangėje. Jai ypač svarbu, kuo šiandien gyvena jos bendrapartiečiai, dalis kurių, anot I. Degutienės, vis dar neišsigydė arogancijos ligos. Apie konservatorių problemas buvusi Seimo pirmininkė kalbėjo naujienų portalo tv3.lt diskusijų laidoje „33 min.

Prieš beveik penkerius metus tuomečiam premjerui Sauliui Skverneliui pranešus apie ketinimą dalyvauti prezidento rinkimuose, konservatoriai žėrė jam kritiką dėl galimo interesų painiojimo ir ragino trauktis iš pareigų. Politologai sako, kad panašių raginimų būsimos rinkimų kampanijos metu tikriausiai sulauks ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatė, dabartinė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Vis dėlto jie abejoja, ar tai paveiks konservatorių rinkėjų nuomonę.

Aiškėjant, kad konservatorių kandidate prezidento rinkimuose greičiausiai taps premjerė Ingrida Šimonytė, kyla įspūdis, kad apie pergalę rinkimuose konservatoriai nebegalvoja. Kas galėtų mesti iššūkį Gitanui Nausėdai, TV3 žinių „Dienos komentare“ svarstė sociologė Rasa Ališauskienė.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas trečiadienį pranešė nedalyvausiantis pirminiuose Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimuose siekiant tapti partijos kandidatu prezidento rinkimuose. Bendrapartiečiams jis padėkojo už išreikštą paramą ir nurodė susitelksiantis į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas.  Apie tai jis trečiadienį pranešė feisbuke.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas trečiadienį tvirtins pretendentus, pasiryžusius kovoti dėl partijos kandidato į prezidentus nominacijos. TS-LKD skyriai kandidatuoti į prezidentus daugiausiai siūlė premjerei Ingridai Šimonytei, partijos pirmininkui, užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui bei pirmininko pavaduotojai, socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei.

Iki trečiadienio valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąjunga turi apsispręsti, ką kels į kandidatus kitų metų prezidento rinkimuose. Kol kas akys labiausiai krypsta į premjerę Ingridą Šimonytę. Antradienį kalbėdama LRT Radijo eteryje premjerė neatskleidė, ar eis į rinkimus, bet nurodė laiką, kada apie tai turėtų pranešti. „Apsispręsiu ir pranešiu. Trečiadienį penktą valandą, visiems vienu metu“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Istorija kartojasi – taip galima apibūdinti dar 2018 metais įvykusį ir šiuo metu vykstantį neterminuotą mokytojų streiką. Mokytojai toliau reikalauja didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų, o viso to prašo ta pati, viena vienintelė mokytojų profsąjunga. TV3 žinios primena, kad 2018 metais su pilnais maišais maisto pas ministeriją okupavusius mokytojus jų reikalavimų palaikyti keliavo konservatoriai.

Šalyje daugėjant narkotikais apsinuodijusių ar net dėl jų mirusių paauglių, Seime kelią skinasi siūlymas leisti pareigūnams periodiškai tikrinti mokinių kurprines bei spinteles mokyklose net ir neturint tėvų leidimo. Pasak įstatymo iniciatorių, šiandien mokyklų spintelės yra tapusios narkotikų saugyklomis, į kurias teisės patekti neturi niekas. Iki šiol mokyklų pareigūnai tikrinti periodiškai negali, nes esą taip pažeidžia mokinių teisę į privatumą.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) skyriai ir bendruomenės sekmadienį baigs siūlyti pretendentus į partijos kandidatus prezidento rinkimuose. TS-LKD vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis penktadienį BNS informavo, kad siūlymus pateikė beveik 40 partijos skyrių, likusieji oficialius protokolus turi pateikti per sekmadienį.

Valdančiųjų konservatorių lyderiai šeštadienį atmetė opozicinių socialdemokratų kritiką dėl reformų ir tvirtino, kad šios partijos atstovai taip pat gali prisidėti priimant svarbiausius klausimus Seime. Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė šeštadienį per partijos tarybos posėdį pareiškė, kad Vyriausybė vykdo „šaltų skaičių“ politiką, o visuomenės poreikiai lieka antrame plane. Politikė taip pat kritikavo švietimo ir sveikatos reformas, kurių, anot jos, niekas nesupranta.

Vidiniuose konservatorių kandidato į prezidentus rinkimuose ryškėja favoritai, tačiau nė vienas jų nesako, ar važysis dėl partijos nominacijos. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šią savaitę BNS informavo, kad daugiausiai skyrių paramos kandidatavimui pirminiuose rinkimuose sulaukė premjerė Ingrida Šimonytė, partijos lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis bei socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.