„Vienas iš pirmųjų pareiškimų, puikiai prisimenu – užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio buvo, kad dabar mes keliame klausimą dėl Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje. Ir tai buvo iškelta nei pasitarus su manimi, nei kažkaip pamėginus paieškoti, koks galimas atstovavimo modelis ar formulė. Tiesiog – mes manome, kad turi būti taip“, – Delfi laidoje „Darbo pokalbis su Daiva Žeimyte-Biliene“ teigė G. Nausėda.
Visgi, anot prezidentu, jeigu konservatoriai apie galimybes keisti atstovavimo EVT tvarką visų pirma būtų pasikalbėję su juo asmeniškai, jis šiuo klausimu būtų pasistengęs ieškoti kompromisų.
„Jeigu būtų išreikšta tokia nuomonė arba tiesiai pasakyta, kad žiūrėkit, mes gal be reikalo sukeliame tam tikrų galbūt kontroversijų tik dėl to, kad jūs pernelyg aktyviai norite įsilieti į tą vadinamąjį vidaus politikos lauką, aš būčiau supratęs tai. Ir aš būčiau pasistengęs ieškoti tų kompromisų nuo pat pradžių“, – sakė G. Nausėda.
„Tai prasidėjo viskas štai nuo tokios diskusijos, kuri, būkime sąžiningi, tikrai nepagerina institucijų bendradarbiavimo, nes iš karto mėginama tam tikrų tikslų siekti konfrontacijos, o ne mėginimo šnekėtis ir civilizuotai diskutuoti keliu“, – akcentavo prezidentas.
Todėl G. Nausėda tikino atstovavimo EVT klausimu tiesiog gynęs Konstitucijoje numatytas prezidento kompetencijas.
„Jeigu kažkas pavydžiai žiūri, kad prezidentas pernelyg aktyvus vidaus politikoje, tai sutikite, kad aš irgi turiu teisę ginti tas kompetencijas, kurias man prirašo Lietuvos Respublikos Konstitucija – tai yra ir užsienio politikos įgyvendinimas ir vykdymas“, – teigė šalies vadovas.
„Norint bendradarbiauti tarpusavyje, reikia nenumušti to pirmojo barjero. Nes bėgikas, kuris numuša pirmąjį barjerą dažnai praranda žingsnio ilgį ir tada jau visi kiti barjerai nukrenta“, – taip pat pabrėžė antros kadencijos siekiantis G. Nausėda.
ELTA primena, kad diskusijos dėl atstovavimo EVT tęsiasi jau nuo šio Seimo kadencijos pradžios. Dabartine tvarka nepatenkinti konservatoriai ragino sudaryti galimybę Lietuvą šiame europiniame formate atstovauti ir Vyriausybės vadovui, priklausomai nuo ES viršūnių aptarinėjamų temų. Tačiau prezidentas šias iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.
Šį klausimą išspręsti buvo pasiūlyta priimant atstovavimą EVT reglamentuojantį įstatymą. Visgi, vėliau nuo šios iniciatyvos valdantieji atsitraukė.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 d.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
