kolonizavimas

„Nes taip būtų pigiau“, – trumpai ir aiškiai siūlymą pakomentavo NASA eksperimentinio projekto „Hi-Seas“, skirto astronautų adaptacijai Marse, dalyvė Kate Greene. 1960 m. amerikietiškame žurnale „Look“ pasirodė rašinys pavadinimu „Gal pirmoji į kosmosą turėtų pakilti moteris?“. Sensacinga antraštė tada skelbė tam laikmečiui labai drąsią idėją. Tačiau jai išsipildyti nebuvo lemta.

Daugiau nei tūkstantis kandidatų iš maždaug 200 tūkst. pretendentų buvo atrinkti dalyvauti pasiruošimuose Marso kolonizavimo misijai, kurią iš dalies finansuos televizijos realybės šou, nušviesiantis šio projekto dalyvių mokymus ir tolesnius žingsnius, ketvirtadienį pranešė organizatoriai.

Projekto „Mars One“ steigėjas olandas Basas Lansdorpas, planuojantis po kelių metų į Marsą be bilieto atgal išsiųsti pirmuosius žmonijos kolonistus, prabilo apie tai, kad palikuonių jie sulaukti negalės – bent jau kol nebus atlikti reprodukcijos eksperimentai su gyvūnais ir nepaaiškės, kad Marso sąlygomis įmanoma susilaukti sveikų palikuonių. „Nerekomenduojame pirmiesiems kolonistams susilaukti vaikų, – specialioje „Mars One“ konferencijoje Maskvoje kalbėjo B. Lansdorpas.

Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Rugpjūčio 6 d. suėjo lygiai metai, kai amerikiečių sukonstruotas robotas „Curiosity“ („Smalsumas“) sėkmingai nusileido ant Marso paviršiaus. Raudonoji planeta jau seniai domino mokslininkus kaip toji, kurios sandara labai panaši į Žemės ir iš kurios galima sužinoti, kaip Visatoje atsiranda gyvybė ir kokių sąlygų jai reikia. Marsaeigio misija vadinama istorine, nes šis robotas pirmasis nuodugniai ieško gyvybės pėdsakų svetimoje planetoje.

NASA tiki, kad vieną dieną Jupiterio palydove Europoje gyvens žmonės. Maža to, subūrė mokslininkų komandą, kuri iškeltų konkrečius uždavinius Jupiterio mėnulyje ant ledo paviršiaus nusileidusiai misijai.

Goda Raibytė, LRT.lt 2012 metais pasaulis išgirdo apie iki tol negirdėtą avantiūrą – žmonijos misiją į Marsą „be bilieto atgal“. „Pasielgiau kiek savanaudiškai – nusprendžiau įkurti „Mars One“ tam, kad pats galėčiau nuskristi į Marsą. Turiu merginą. Ji į ten nenori, o manęs neišleidžia“, – per konferenciją „Login“ penktadienį teigė „Mars One“ įkūrėjas Basas Lansdorpas.

Pelno nesiekianti organizacija Nyderlanduose ketina 2023 metais Marse įkurti žmonių koloniją ir ieško šiai misijai savanorių, informuoja „The Cleveland Leader“. Registruotis gali visi Žemės gyventojai, kurie atitinka pagrindinius reikalavimus. Organizacija „Mars One“ savanoriams keliamus reikalavimus paskelbė antradienį.

Milijardierius, kosminės bendrovės „SpaceX“ įkūrėjas ir vadovas Elonas Muskas nori padėti Marse įkurti 80 tūkst. žmonių koloniją, rengdamas keliones į Raudonąją planetą. Kelionė vienam asmeniui kainuotų apie 500 tūkst. JAV dolerių. E. Musko vizijose ambicinga Marso kolonizacija prasidėtų 10 žmonių grupelės nuskraidinimu į kaimyninę planetą. Jie ten keliautų didžiule daugkartinio naudojimo raketa, varoma skystu deguonimi ir metanu.

Bet kokia Marso bazė pirmiausia pareikalaus statybinių medžiagų. Tiesa, iš Žemės čia nieko neatsiųsi. Nebent kažką visai lengvo, pavyzdžiui, pripučiamas konstrukcijas, kaip kažkada svajojo NASA, kuri vis mąstydavo apie Mėnulio kolonizaciją. Tačiau Marse šis sprendimas turėtų rimtą kliūtį – didelę gravitaciją ir smėlio audras. Ir kaip spręsti šią problemą? Paklauskite JAV Brauno ir Stenfordo universitetų sintetinės biologijos ekspertų.

Astrofizikas Stephenas Hawkingas tiki, kad žmonijai norint išlikti reikės kolonizuoti kosmosą. Ar žmogaus kūnas pasiruošęs tokiems išbandymams? Notingemo universiteto mokslininkai tiki, kad mikroskopinis kirminas (Caenorhabditis elegans arba (C. elegans)) yra biologiškai panašus į žmogų ir gali padėti suprasti kaip žmonės galėtų prisitaikyti prie ilgai trunkančių kosmoso klajonių.

Lagaminas su branduoline jėgaine – gana retas derinys net ir moderniausių technologijų kontekste. Tačiau mokslininkai tokios koncepcinės technologijos perspektyvas svarsto labai rimtai: idėja buvo pristatyta ir aptarta 242-ojoje Amerikos chemikų bendrijos konferencijoje. Labai tikėtina, jog tokiems įrenginiams tikrai atsiras vietos netolimos ateities tarpplanetinėse misijose.

Libijos lyderis Muammaras Gaddafis šeštadienį paragino pradėti karą su Italija dėl šios bandymų „kolonizuoti“ šalį, praneša „RIA Novosti“. Libijos valstybinės televizijos transliuotoje kalboje M. Gaddafis teigia, kad negali išvengti karo su Italija, nes Libijos gyventojai jo nori.

Tam tikra prasme – įmanoma. Tačiau pirmiausia tektų atmosferą įšildyti, kadangi vidutinė temperatūra Marso paviršiuje siekia maždaug -50°C. „Kas jau kas, o mes (žmonės) tai tikrai žinome, kaip reikia įšildyti planetas, – tvirtina pelno nesiekiančios Marso tyrinėjimams pasišventusių žmonių organizacijos „Marso visuomenė“ („Mars Society“) prezidentas Robertas Zubrinas (Robert Zubrin). – Žmonės tuo užsiiminėja jau dabar.

JAV mokslininkų pasiūlyta idėja išsiųsti į Marsą pirmąją kolonizatorių grupę įteikus savanoriams ,,bilietą į vieną pusę" netikėtai susilaukė nemenko pritarimo. Į žurnale ,,Journal of Cosmology" praėjusį rudenį paskelbtą paskelbtą amerikiečių mokslininkų Dirko Schulze-Makucho ir Paulo Davieso straipsnį, siūlantį pilotuojamos ekspedicijos į Marsą, kurios dalyviai niekada negįžtų į Žemę,  idėją, atsiliepė daug skaitytojų, norinčių tapti tokios misijos savanoriais.

Mokslininkų komanda pasiūlė jų manymų optimalias vietas būsimai astronautų bazei Raudonojoje planetoje. Specialistų manymu, tam geriausiai tiktų įsisavinti užgesusius Marso vulkanų kraterius. Kaip ir mūsų protėviai pirmiausia apsigyveno urvuose, o tik vėliau perėjo į statybas, taip siūloma elgtis ir Marso pionieriams.