Bet kokia Marso bazė pirmiausia pareikalaus statybinių medžiagų. Tiesa, iš Žemės čia nieko neatsiųsi. Nebent kažką visai lengvo, pavyzdžiui, pripučiamas konstrukcijas, kaip kažkada svajojo NASA, kuri vis mąstydavo apie Mėnulio kolonizaciją. Tačiau Marse šis sprendimas turėtų rimtą kliūtį – didelę gravitaciją ir smėlio audras. Ir kaip spręsti šią problemą?
Paklauskite JAV Brauno ir Stenfordo universitetų sintetinės biologijos ekspertų. Jie paėmė E.coli bakterijos genus ir taip padarė Anabaena rūšies cianobakterijų genomo patobulinimą. Šios bakterijos, mokslininkų teigimu, yra įdomios todėl, jog gali sukurti medžiagas, reikalingas astronautams čia pat, vietoje, panaudojant tik gamtinius „Raudonosios planetos“ resursus – anglies dvideginį ir azotą. Suintrigavo?
Dabar pats svarbiausias dalykas: laboratoriniai testai jau patvirtino, jog Anabaena gali visai neblogai pritapti prie Marso sąlygų net ir esant minimaliai apsaugai nuo UV spindulių (tam užtektų ir dulkių sluoksnio). Tiesa, bakterija yra labai „godi“: didžiąją dalį energijos, kuri gauna anaerobinio metabolizmo būdu, ji panaudoja savoms reikmėms ir mažąją dalį – angliavandenių gamybai. Panaudodami tą bakterijos E.Coli dalį, kuri yra atsakingi už angliavandenių sintezę, mokslininkai sugebėjo pademonstruoti žymiai didesnį cianobakterijos produktyvumą – vienos bakterijos sukurtomis medžiagomis netgi pavyko pamaitinti kitas bakterijas.
Ta pati tyrėjų grupė pabandė panaudoti genetiškai modifikuotas bakterijas tam, kad jos žmones Marse aprūpintų... statybiniu skiediniu ir plytomis. Tam reikalui labai tiko bakterija Sporosarcina pasteurii, kuri naudoja šlapimo pūslės produktus ir gamina amonį. Kartu šią bakteriją supanti aplinka tampa pakankamai šarminė tam, kad susiformuotų natūralūs cementai, kurių pagrindą sudarytų kalcio karbonatas.
Tokiu būdu pavyko parodyti, kaip kosmonautų organizmų produktai gali praversti gaminant medžiagas, kurios kartu su Marso paviršiaus gruntu tampa statybinėmis. Visa tai galima panaudoti atitinkamų blokų gamybai. Dviejų dienų biocementavimo procedūra, pasitelkiant birias medžiagas, panašias į esančias Marse, parodė, jog gamtoje sutinkamos bakterijos gali duoti tikrai puikių rezultatų.
Tiesa, mokslininkai mano, jog pirmiausia reikia įsitikinti, kad Marse nėra savų bakterijų pasaulio – ir tik po to ten bus galima siųsti Žemės bakterijas. Žinoma, visas šias „statybines technologijas“ dar reikės išbandyti automatizuotos misijos metu, ir, jei pavyks...
