klausos sutrikimai

Didžioji žmonių dauguma gyvena klausai kenksmingomis sąlygomis. Pavyzdžiui, rūkantieji turi net 70 proc. didesnę tikimybę, kad jų klausa sutriks. TV8 laida „Sveikas rytojus“ domėjosi ir kitais klausai kenkiančiais aspektais. Rūkymas klausai kenkia dėl to, kad rūkant kraujagyslės traukiasi, o tai riboja kraujo tekėjimą į ausis. Dėl to klausa ima silpti ir gali sutrikti. Galimybę grąžinti klausą kurčiajam yra įgyvendinamas šių dienų stebuklas.

Klausa – vienas svarbiausių žmogaus pojūčių. Žmogaus ausys surenka visus garsus, kuriuos paverčia nerviniais signalais ir perduoda smegenims. Būtent klausos dėka galime atpažinti daugybę skirtingų garsų, orientuotis aplinkoje bei visapusiškai mėgautis gyvenimu. Sveikos gyvensenos ir sveikatos aktualijų laidoje „Sveikas rytojus“ buvo kalbama apie klausos sutrikimus, pasakojama kokios prevencinės priemonės padeda užkirsti kelią klausos pablogėjimui bei kaip galima klausą pagerinti.

Klausa yra labai svarbi pilnavertiško gyvenimo užtikrinimui, o jai sutrikus, tarsi atitolstame nuo mus supančio pasaulio. Kai žmogui sunku išgirsti tam tikrus garsus, tai yra vadinama klausos sutrikimu, tačiau ar šį sutrikimą galima pagydyti? Apie tai kalbėsime jau šį šeštadienį, laidoje „Sveikata.lt“ Klausos protezavimo specialistas Mindaugas Ruzas teigia, jog klausos sutrikimų yra daug ir juos gali lemti skirtingos priežastys: „Dažniausia klausos sutrikimo priežastis, yra senėjimas.

Klausos sutrikimas yra pakankamai dažna problema pasauliniu mastu. Pasaulinė sveikatos organizacija skelbia, kad šiuo sutrikimu skundžiasi net kas penktas žmogus. Laida „Sveikata.lt“ ir OPERA klausos centras kviečia susipažinti, kaip identifikuoti klausos sutrikimą ir kokios naujosios technologijos gali padėti gyventi pilnavertį gyvenimą. Mitas, kad klausos sutrikimai dažniausiai pasireiškia tik garbingo amžiaus žmonėms, vis dar yra labai populiarus.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje klausa yra sutrikus kas penktam gyventojui. Tačiau pagal statistiką, žmogui vidutiniškai prireikia net 7-erių metų, kad jis kreiptųsi į specialistus pagalbos. Sekmadienį, laidoje „Sveikata.lt“, kalbėsime apie situaciją Lietuvoje – ar mūsų šalies gyventojai rūpinasi savo klausa bei pristatysime visuomenėje įsišaknijusius mitus. Taip pat supažindinsime su klausos reabilitacijos galimybėmis.

Gintautė Sinkevičienė savo girdinčią dukrą ir sutrikusios klausos sūnų nuo pat gimimo mokė gestų kalbos. Gintautė įsitikinusi, kad vaikai pasaulį pirmiausia pažįsta ne per garsinę, bet per regimąją gestų kalbą. Remdamasi savo pačios patirtimi ir kurčiųjų pasaulio pažinimu Gintautė sukūrė gestų kalbos mokymo programą kūdikiams.  Kada prasidėjo Jūsų pažintis su klausos negalią turinčiais žmonėmis?  Mano seneliai – kurtieji.

Labai sudėtinga auginti ir tinkamai išauklėti vaiką, tam reikia labai daug tėvų laiko, pastangų ir, žinoma, atsidavimo. O kaip reikia auginti vaiką, kuris turi klausos sutrikimų? Tokiems vaikams pasaulio pažinimas tampa sudėtingesnis, kadangi jie daug sunkiau gauna informaciją iš aplinkos. Savo patirtimi dalinasi Skaistė Juozėnienė.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kovo 3-iąją paskelbė Tarptautine ausų ir klausos diena. Klausa – vienas iš penkių pojūčių, kuriais pažįstame pasaulį. Ji mums leidžia bendrauti, reaguoti į išorinį pasaulį. Klausos jutimo organas yra ausis, kuri priima garso bangas, jas paverčia nerviniais impulsais ir klausos nervais perduoda į smegenis. Be klausos funkcijos, ausis taip pat yra ir pusiausvyros organas. Pasaulyje daugiau nei 275 mln.

Dėl klausos sutrikimo kenčia kas šeštas gyventojas. Tačiau tik nedidelė dalis tų, kuriems reikia klausos aparato, jį nešioja, nors nuo to priklauso darbingumas ir gyvenimo kokybė. Net 16% suaugusių europiečių klausos sutrikimas turi nemažai įtakos kasdieniam gyvenimui. Nuo1927 metų JAV kalbos ir klausos asociacija gegužę yra paskelbusi geros klausos mėnesiu. Šis mėnuo yra puikus metas pagalvoti, ar nesate vienas iš 80 milijonų europiečių, kurių klausa yra sutrikusi.