Rūkymas klausai kenkia dėl to, kad rūkant kraujagyslės traukiasi, o tai riboja kraujo tekėjimą į ausis. Dėl to klausa ima silpti ir gali sutrikti. Galimybę grąžinti klausą kurčiajam yra įgyvendinamas šių dienų stebuklas. Tai pabrėždami klausos specialistai kartu įspėja, jog klausa reikia rūpintis nuo mažų dienų.
Pasak gydytojos audiologės Vijos Vainutienės, be rūkymo klausos organo funkciją taip pat gali žaloti triukšmas, tarša, medikamentai ar virusiniai susirgimai, kai jautrios klausos nervų ląstelės ima veikti prasčiau arba žūsta.
„Su amžiumi klausa blogėja ir tai yra fiziologinis procesas. Yra paskaičiuota, kad beveik trečdalis vyresnių nei 65 metų amžiaus pacientų jau turi tam tikro laipsnio klausos sutrikimą. 75 metų amžiaus pacientų grupėje jau beveik pusė ima skųstis klausos pablogėjimu.
Savo darbe susiduriame ir su staigiais klausos sutrikimais, bet labai dažnai to priežastis lieka neaiški. Egzistuoja ir genetinis klausos sutrikimas, ir Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis net 5 iš 1000 vaikų gimsta turėdami tam tikrą klausos sutrikimą“, – aiškino V. Vainutienė.
Pastaraisiais metais gydytojai stebi didesnį klausos problemų atsiradimą, kurio pagrindinė priežastis – žalingas triukšmas.
„Triukšmas vienas iš pagrindinių klausą žalojančių faktorių. Yra nustatyta, kad saugi triukšmo riba yra 85 decibelai. Jeigu prie 85 dB saugiai išbūti galima 8 valandas, tai didėjant triukšmui ta trukmė gerokai sumažėja“, – sakė gydytoja.
Lygiai taip pat pavojingas ir sekundės dalį trunkantis garsas, pavyzdžiui, sprogimas ir visą dieną trunkantys pramoniniai ūžesiai dirbant be klausos apsaugos priemonių. Klausai pavojingos ir kai kurios laisvalaikio veiklos, pavyzdžiui, muzikos klausimasis per ausines.
„Saugiausios ausinės yra tos, kurios izoliuoja triukšmą. Klausos blogėjimui įtakos turi ir įvairūs išoriniai veiksniai – stresas, mityba, rūkymas“, – teigė audiologė.
Specialistė aiškino, kad dažnai pats žmogus nepastebi, kad jo klausa pradėjo prastėti.
„Kadangi procesas yra lėtinis, žmogus dažnai prie neprigirdėjimo apsipranta. Vieni tiesiog nesupranta, kad blogiau girdi, kiti tą negalią neigia, nenori išsiduoti, jog prastai girdi, dar kiti galvoja, kad tai tik klausa ir nieko baisaus nebus.
Ilgainiui žmogus užsidaro nuo savo draugų, artimųjų, nes tam, kad išgirstų, jis turi stengtis, o tas nuolatinis stengimasis kelia tam tikrą įtampą. Yra pastebėta, kad neprigirdinčių žmonių grupėje dažnesnis demencijos pasireiškimas, įvairios depresijos formos. Negydomas klausos sutrikimas turi pasekmes – ne tiesiogiai žmogaus sveikatai, bet tai liečia jo psichosocialinę erdvę“, – teigė V. Vainutienė.
Kaip nustatomi klausos sutrikimai ir ką daryti juos turint, sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Į sveikatą“ žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 9 val. per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:
Straipsnis parengtas pagal TV3 laidą „Į sveikatą“.
