klausimėlio

Gubernatorė Sarah Palin sako (apie savo vedlį, žinoma): „Tai žmogus, kuris atėjo tarnauti savo šaliai, o ne tik savo partijai. Lyderis, kuris nelenda į kautynes, bet kautis nebijo.“ Milžiniška auditorija iš laimės audringai ploja ir iš pasitenkinimo klykia. Rinkimų kampanija JAV vyksta grandiozinio šou žanru. Bet neapsigaukime: kai reikia, abu kandidatai į prezidentus moka sklandžiai ir argumentuotai kalbėti, ir aišku, kad turi nemažą profesionalių patarėjų būrį.

Žvelgiant į Lietuvos politinio ir kitokio elito nuotaikas, į žiniasklaidoje ryškiai vyraujantį toną ir Vilniuje vykstančius Gruzijos palaikymo renginius, gali susidaryti įspūdis, kad visa Lietuva ryžtingai smerkia Rusijos agresiją prieš mažą nepriklausomą valstybę. „Rusijos užsienio reikalų ministras paneigė, kad Rusijos kariuomenė yra ten, kur yra“, – šitaip lakoniškai suvedė skirtingus galus viena Lietuvos televizija žinių laidoje.

Ką Vilniaus gatvėmis vaikščioją žmonės galvoja apie kitus? Ar juos pažįsta, kokios yra pačios paprasčiausios asociacijos išgirdus vieną žodį? Pamėginome atlikti kelis nedidelius tyrimus Vilniaus gatvėje, kurie nepretenduoja į išsamumą, tačiau yra ganėtinai iškalbingi. Mūsų mini sociologinė apklausa yra įamžinta prie šio straipsnio pateiktoje video medžiagoje.„Balsas.lt“ užduoda tik vieną klausimą.

Šiandien praeivių Lietuvos gatvėse ir skersgatviuose laukia teorema – žodelis, kurį tikriausiai girdėjot matematikos ir geometrijos pamokose. Mokslininkai teoremomis vadina teiginius, kuriuos galima ir reikia įrodyti. Populiariausia pasaulyje – tai Pitagoro teorema, ji padeda apskaičiuoti stataus trikampio kraštinių ilgį. Matematikai juokauja, kad teorema privalo prasidėti žodeliu „jeigu“, o baigtis – „tai“. Na, jeigu jie sako, tai jie žino. Na, o mes pažiūrėkim, ką papasakos praeiviai.

Diena prasidėjo kaip visada, nežadėdama nieko ypatinga. Per „Žinias“ skelbiama: trečdalis gyventojų mano, kad šalis valdoma nedemokratiškai, trečdalis su nostalgija mena sovietinius laikus, reitingų lentelėse karaliauja populistai – ilgimės to, kurs „įves tvarką“. Užrakinu buto duris. Liftas dvokia šlapimu ir tą akimirką labiau nei kas kitas ilgiuosi tos dienos, kai „tvarka bus“ – tik niekaip nesusieju to su didžiąja politika ir su politikų rinkimų pažadais.

Prasideda pasakiška „Klausimėlio“ laida. Prieš beveik 300 metų rašytojas Jonathanas Swiftas (Džonatanas Sviftas) sukūrė smagų satyrinį veikalą apie gydytoją Guliverį. Beveik visi jį skaitėme vaikystėje. Pamenate, pirmiausia Guliveris atsidūrė nykštukų ir milžinų šalyse, vėliau likimas jį nunešė į skrajojančią salą ir į protingų arklių valstybę. Tačiau tai dar ne viskas. Lietuvos gatvių ir skersgatvių praeiviai dabar papasakos savąją Guliverio nuotykių versiją.

„Klausimėlio“ herojus Petras I - bene pats garsiausias Rusijos caras, o vėliau imperatorius. Petras I niekada nebuvo svetimas Lietuvoje, ne tik todėl, kad, pasak istorikų, ne kartą yra žygiavęs su savo kariauna per mūsų šalį. Petrą I puikiai prisimena ir praeiviai Lietuvos miestuose bei miesteliuose. Ir štai už kokius nuopelnus. Elektrėniškė:- Kas yra Petras I?- Dabartinio prezidento tėvas.- Kas yra prezidentas?- Adamkus.

Šiandien „Klausimėlio“ herojus - Tadas Blinda, pats garsiausias visų laikų Lietuvos plėšikas. Legendose jį dar vadina svieto lygintoju ir net meninį filmą sukūrė. Tačiau svieto Tadas Blinda taip ir neišlygino. Tik į istoriją pakliuvo. Ukmergiškė:- Buvo didvyris kažkoks.- Kieno?- Lietuvių… Nepriklausomybės Akto signataras.- Tadas Blinda?- Taip. Ukmergiškė:- Ugniagesys pirmas buvo.- Pirmas kur, Lietuvoj?- Lietuvoj. Ukmergiškis:- Lietuvos karalius.

Drauge su praeiviais ir, be abejo, su praeivėmis pasišnekėjome apie feminizmą - moterų judėjimą už lygias teises su vyrais. Tai labai aktualu ir didesniuose Lietuvos miestuose, ir mažesniuose miesteliuose. Tiesa, ne visiems „Klausimėlio“ pašnekovams feminizmas pasirodė tinkama tema atviram pokalbiui per televiziją. Ir štai kodėl. Ukmergiškė:- Čia gal nelietuviškas, čia gal iš užsienio tas toks žodis.- Feminizmas?- Jo.- Kokiu atveju jis vartojamas?- Nežinau, net nežinau, kaip paaiškint.

Klausimėlių magas Klausimėlių magas34 metų televizijos laidų „Klausimėlis“ ir „Aerodromas“ vedėjas Juras Jankevičius labiausiai išgarsėjo, išmokęs lietuvius juoktis... iš savęs! Žygdarbio pradžia - baimė Juro Jankevičiaus portretą galima tapyti dvejopai: kaip provokatoriaus (iš „Klausimėlio“) ir kaip aviacijos fanatiko.

Vieną juodžiausių Lietuvos istorijos puslapių parašė šio „Klausimėlio“ herojai - rusas Molotovas ir vokietis Ribbentropas. 1939 m. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse fašistinė Vokietija ir stalinistinė Rusija pasidalijo įtakos sferas Rytų Europoje. Lietuva, Latvija ir Estija tada atiteko Rusijai, o Lenkiją pasisavino vokiečiai. Taip tvirtina šiuolaikiniai istorijos vadovėliai. Tačiau praeiviai Lietuvos gatvėse ir skersgatviuose neskuba pritarti istorikų teiginiams.