kičas

 Agnė Kairiūnaitė, LRT Radijo laida „Manasis aš“, LRT.lt Kičo gausu visur, net kapinėse, ir jį dažniausiai bruka prekybos centrai, todėl jis turėtų būti parduodamas specialiose parduotuvėse, sako fotomenininkas Vytautas Pletkus. Jo nuomone, išskirtinės sąlygos galėtų būti taikomos nebent pačių žmonių kuriamam kičui, nes tai – saviraiškos forma. „Kičas atsiranda ir ne dėl prekybininkų, o kaip paties žmogaus saviraiška. Jo yra daug privačių namų kiemuose.

Blizgučiai, provokuojančios iškirptės ar paplūdimio šlepetės, priderintos prie prabangaus vakarinio garderobo. Pažvelgus į šias nuotraukas noromis nenoromis kyla klausimas, kokių stilistų paslaugomis naudojasi šie garsūs žmonės. Nusišypsokite, žvelgdami į šiuos kičo mugės pavyzdžius.

Šios 8 žinomos moterys užsitraukė mados žurnalistų bei redaktorių nemalonę. Iškilmingai „Oskarų“ apdovanojimų ceremonijai jos pasirinko figūrą neskoningai išryškinančius permatomus, pernelyg kičo detalėmis, pavyzdžiui, plunksnomis ar gėlių žiedlapių imitacijomis, papuoštus apdarus. Pristatome nestilingiausių „Oskarų“ vakaro viešnių aštuntuką.

Violeta Melnikienė, LRT Klasikos laida „Kasdienybė kultūra“, LRT.lt Kičas graužia tikrąsias vertybes ir įsiskverbia į jų vietą įvairiose srityse, net socialiniame gyvenime ar žmonių santykiuose. Taip teigia į kičo reiškinį besigilinantis muzikologas Edmundas Gedgaudas. Anot jo, gyvename apsupti kičo: jo kupini kirpykliniai žurnalai, damų, sumaišiusių vakarą su rytu, išvaizda, pensininkų eilėraščiai ar išdailinti muzikos įrašai, publikos aplodismentai, net mūsų kalba.

Italų dizaineris Andrea Ponti nuo 2006-ųjų gyvena Japonijoje, bet jau artimiausiu metu persikels į Kiniją. Jis kuria ne baldus, bet technologinius prietaisus ir jų aksesuarus. Šiemet pasirodys ir pirmieji jo sukurti aksesuarai kompanijai „ACME Europe“. Dizaineris pasakoja apie keliones, savo dizaino filosofiją ir  technologinių prietaisų tendencijas. Gimei ir augai Cagliario mieste Italijoje, bet nuo 2006-ųjų gyveni Japonijoje.

Azijai reikia naujo pavyzdinio vartotojo. Tikėtina, kad pokrizinė „vartotojų zombių“ karta Jungtinėse Amerikos Valstijose per artimiausius metus apsunkins pasaulinį vartojimo augimą. Tai reiškia, kad pagal eksporto apimtis pirmaujanti besivystanti Azija neturi kito pasirinkimo kaip tik atsigręžti į vidų ir pasikliauti savo 3,5 mlrd. vartotojų. Be abejo, tai nėra pirmas kartas, kai Azijai tenka susidurti su vaikščiojančiais ekonominiais numirėliais.

Lieutvoje menas virsta etikėtėmis ir prekių ženklais. Žmonės gerbia ir gausiais aplodismentais palydi į sceną užlipantį alkoholio padauginusį atlikėją, vertina keiskmais ir nešvankybėmis praturtintą humorą, lenkia galvas prieš nenatūralius ir būtinai apnuogintus grožio „etalonus". Taip žmonija praranda meno supratimą ir tampa propagandos aukomis.