keturkojai

Sakoma, kad šuo – geriausias žmogaus draugas, tačiau vieno Statybininkų gatvės daugiabučio gyventojai jaučiasi tapę savotiškais keturkojų įkaitais. Be antsnukio Ilgai kentę dviejų Stafordšyro terjerų, įtrauktų į pavojingų veislių sąrašą, kaimynystę, gyventojai pratrūko, kai vienas jų apkandžiojo garbaus amžiaus moterį. Nors sunkesnių sužalojimų pavyko išvengti, kaimynai rankų nežada nuleisti ir pasiekti, kad nelegaliai jų name gyvenantys augintiniai būtų iškeldinti.

Oficialiai pernai mieste gyventojai laikė šimtą septyniasdešimt aštuonis šunis ir tris kates. Įsigiję šunį ar katę tvarkingi ir pareigingi šeimininkai privalo juos paskiepyti nuo pasiutligės ir užregistruoti. Tačiau šis teiginys tik teorija. Praktiškai gyvūnų egzistavimą pernai Panevėžyje įteisino trys kačių ir kiek daugiau nei šimtas šunų savininkų.

TV3 laidos „Keturkojis šou“ vedėja Skaiva Jasevičiūtė dievina ir gyvūnus, ir iššūkius. Paglostyti tigrą? Pasėdėti ant miegančio kupranugario nugaros? Skaiva ne tik ištarė „taip“ šiems pasiūlymams, bet ir viską užfiksavo su filmavimo kamera ir jau šį sekmadienį, spalio 7-ąją, 10.30 val. pademonstruos TV3 žiūrovams. „Keturkojis šou“ lankėsi Klaipėdos zoologijos sode, kur gyvena vienintelės Baltijos šalyse baltųjų tigrų atstovės. „Trys šviesiaplaukės Jūratės“, – taip meiliai jas vadina Skaiva.

Įspūdingus sugebėjimus pademonstravęs vokiečių aviganis Samo penkių nelegalų pėdsakais miške sekė net 7 kilometrus. Keturkojis tris čečėnus ir du, įtariama, vietnamiečius surado pasislėpusius duobėje. Samo yra pramintas pažeidėjų siaubu, nes jis nuolat pasižymi susekdamas Lietuvos sieną pažeidusius asmenis.

Kalytės rujoja maždaug kas pusmetį (išskyrus kai kuriuos vilkų ir šunų mišrūnus ar tokių veislių kaip čekoslovakų vilkšuniai atstovus, kurių kalės dažnai rujoja kartą metuose). Tuo metu gamtos šauksmas būna labai stiprus – šeimininkams pasivaikščiojimo metu tenka vaikyti įkyrius gerbėjus, o anksčiau buvusi paklusni augintinė stengiasi pasprukti ir skubiai susirasti „jaunikį“. Bandymas išvengti nepageidaujamo vaikingumo šeimininkui sukelia didelį stresą, tačiau galima pasirūpinti tinkama „apsauga...

Nors kaip itin išrankios ėdikės garsėja subtiliosios katės, vis dažniau šunų savininkai taip pat skundžiasi, kad jų augintiniai neėda. Dažniausiai šuneliai būna tiesiog išrankūs (na kur nebūsi išrankus, jei atsisakius sauso ėdalo iš paskos sekioja visa šeima ir šaukšteliu siūlo įvairiausius skanėstus). Mažų veislių šunys, palyginus su dideliais, dažniau turi ėdrumo problemų. Rečiau augintiniai maisto atsisako dėl ligos.

Visiems „į kraują įaugę“, kad katės dievina valerijonus. Galima išgirsti istorijų apie katinus, kurie braunasi į spinteles, kur laikoma valerijonų tinktūra ar net patys išsikasa valerijonų šaknis ir jomis mėgaujasi. Kitas „katinis“ augalas – katžolė. Šie augalai plačiai naudojami praktikoje  - nuo žaisliukų iki elgesio problemų sprendimo. Tačiau dažnam kyla klausimas: kodėl ir kaip iš tiesų jie veikia? Katžolė Katžolės savo išvaizda šiek tiek primena melisas.

Nors paplūdimių prieigose poilsiautojus pasitinka įspėjamieji ženklai, draudžiantys paplūdimiuose vedžioti šunis, daugelis keturkojų šeimininkų šias taisykles ignoruoja – žmonės augintinius vedžioja po kopas, pliažus, maudo jūroje. Blogiausia yra ne tai, kad šuo gali išgąsdinti poilsiautojus, vaikus ar net juos užpulti, bet tai, kad gyvūnai savo išmatomis gali teršti aplinką. Taip plinta pavojinga liga toksokarozė.

12 tarnybinių šunų demonstruos sugebėjimus aptikti sprogmenis varžybose, kurios prasidės ketvirtadienį ir truks dvi dienas. Tokios sprogstamųjų medžiagų paieškos su tarnybiniais šunimis varžybos Lietuvoje vyks pirmą kartą. Jas organizuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Ignalinos atominės elektrinės (IAE) apsaugos rinktinė. Jos skirtos šio VSAT padalinio 20-osioms įkūrimo metinėms paminėti ir vyks IAE teritorijoje bei jėgainės prieigose.

Per vasarą sodų bendrijose globoti keturkojai draugai daugiabučiuose miestiečiams nebereikalingi. Gyvūnų globos namai vis labiau perpildomi atsikratomų augintinių. „Baigiasi darbai soduose, tad per vasarą ten laikyti šunys ar katės tampa nebereikalingi, į butus kai kurie šeimininkai jų vežtis nenori.

Partijos tvarka ir teisingumas koordinatorei, vicemerei Daivai Matonienei nei įstatymais numatyta tvarka, nei teisingumas negalioja – pažeidžiant nustatytą tvarką mero pavaduotoja išplatino politinę reklamą, kurioje gyventojus ragina... rinkti keturkojų ekskrementus.

Išgelbėtas keturkojis, kurį norėta užkasti gyvą. Kaip rašo dailymail.co.uk, sužalotas, tačiau išvengęs mirties keturkojis džiaugiasi dar viena galimybe. Pasirodo, vienos mokyklos prižiūrėtojai įkyriai lojusį benamį šunį tiesiog sumanė užkasti žemėje. Taigi, gyvą šunį jie užpylė smėliu. Pareigūnų teigimu, šuns lojimu nepatenkinti vyrai nusprendė tiesiog jį užkasti. Tačiau praeiviai pastebėjo šią egzekuciją ir keturkojis buvo išgelbėtas.

Kai dėl akių ligos teko pašalinti vieno D. Britanijoje gyvenančios šuns akis, šio gyvūno tolesnis gyvenimas neatrodė lengvas ir paprastas. Lily buvo dar visai maža, kai dėl infekcijos teko pašalinti jos akis. Tačiau greta buvęs keturkojis Madisonas tapo tikruoju Lily gyvenimo ramsčiu. Netgi žmonės nemanė, kad šuo galėtų turėti gidą - kitą šunį. Vis dėlto, aklasis keturkojis turi tokį gidą. Be to, abu gyvūnai labai susidraugavo.

Lietuviai tikėjo, kad Kūčių naktį prabyla gyvūnai ir bitės. Tautosakoje ne viena legenda apie iš gyvūnų „nuklausytus“ dalykus apie ateitį, tačiau senieji padavimai teigia, kad šventą naktį prabilusių gyvūnų klausytis nevalia, mat jie kalba apie tokius dalykus, kurie juos išgirdusiam žmogui vėliau neduotų ramybės. Balsas.lt prieš pat Kūčias aplankė sostinės gyvūnų prieglaudoje „Lesė“, kurioje šiuo metu laikinus namus surado kiek daugiau nei 60 įvairaus amžiaus keturkojų.

Kauniečiai – darbštūs, praktiški ir racionalūs žmonės. Kam trukdyti savivaldybės valdininkus dėl „menkniekių“: leidimo iškirsti ežero pakrantės medžius? Tokia logika vadovaujasi prie vaizdingo Lampėdžių karjero įsikūrę kauniečiai. Jie sumanė „išvaduoti“ valdišką pakrantę nuo, anot jų, „piktžolių“ – ne vienos dešimties metų senumo žilvičių, gluosnių ir gervuogynų. Kad vaizdas pro langą būtų gražesnis ir kad jaunimėlis neturėtų kur ištvirkauti.

Neturinčių namų gyvūnėlių Lietuvoje – labai daug. Tikime, kad yra daugybė gerų žmonių, kurie neabejingi neturintiems namų ir yra pasiryžę pamiltam keturkojui suteikti viltį gyventi, jaukius namus ir tapti mylinčiais šeimininkais. Balsas.lt specialioje rubrikoje rasite aprašymus ir nuotraukas tų keturkojų, kuriems reikia tikrų ir mylinčių šeimininkų.

Šiuo metu gyvybės vagonėlyje išgelbėti nuo sunaikinimo, savo namų ir mylimo žmogaus laukia 30 katinėlių. Kiekvienas katinukas mielas ir jaukus, kiekvienas trokšta būti paglostytas ar pakalbintas. Mažyliai laukia savų namų, o kol gyvena vagonėlyje labai laukia jūsų – tų, kurie galėtų ateiti į jų laikiną būstą ir su jais pabendrauti, o svarbiausia sutvarkytų jų pridarytas išdaigas. Atėjo toks laikas, kai vėl trūksta dirbančių rankų.

Kiek iš viso pasaulyje gyvena kačių, nustatyti sunku, nes nemaža jų dalis gyvena pusiau laukinį beglobių gyvenimą. Tačiau namie laikomų rainiukių kiekis apytikriai žinomas. Teigiama, jog pasaulyje gyvena apie 500 milijonų naminių kačių. Daugiausiai kačių laikoma Australijoje – pasak statistikos, ten dešimčiai gyventojų tenka devynios katės. Tarp Azijos kontinento šalių viena iš lyderių yra Indonezija, šios šalies gyventojai turi maždaug 30 milijonų kačių.

Tyla. Mažas, susidėvėjęs guolis, surūdijusios grotos... Kas slepiasi po liūdnu, baukščiu, užguitu beglobio gyvūno žvilgsniu? Tiesą sakant, nė vienas ir nežinome, kiek skaudžių likimo kirčių teko, čia, gyvūnų globos namuose, atsidūrusiam šuneliui arba katytei... Bet kada gali pasigirsti sunkūs žingsniai, ir globos namų globotiniai eilinį kartą bus išvežti „užmigdyti“ – paprasčiau tariant, juos pribaigs, nugalabys kaip nereikalingus.

Birželio mėnesį prasidėjęs Pasaulio futbolo čempionatas pritraukė į aludes daugiau lankytojų. Futbolo aistruoliai mėgsta stebėti rungtynes bendraminčių kompanijoje, kai kurie iš jų atsiveda ir savo keturkojus draugus. Kad šunys nenuobodžiautų ir smagiai leistų laiką, Belgijos aludariai turi ką pasiūlyti. Šioje šalyje, kur sukurta per 500 alaus rūšių, amsiukai pamėgo „Uodeguotųjų alų“ (Kwispelbier). Svarbių varžybų dienomis minėto alaus pardavimai, kaip ir kitų rūšių, gerokai išauga.

Kačiukų derliaus surinkėjai. Taip juokaudami save vadina sostinės „Gyvybės vagonėlių“ savanoriai. Įsikūrę šalia liūdnai pagarsėjusių Vilniaus gyvūnų karantinavimo namų „Grinda“, „Gyvybės vagonėlių“ savanoriai tapo beglobių, pasmerktų mirti, sužalotų ar sergančių, paliekamų likimo valiai keturkojų angelais sargais. Kai Balsas.