Sakoma, kad šuo – geriausias žmogaus draugas, tačiau vieno Statybininkų gatvės daugiabučio gyventojai jaučiasi tapę savotiškais keturkojų įkaitais.
Be antsnukio
Ilgai kentę dviejų Stafordšyro terjerų, įtrauktų į pavojingų veislių sąrašą, kaimynystę, gyventojai pratrūko, kai vienas jų apkandžiojo garbaus amžiaus moterį. Nors sunkesnių sužalojimų pavyko išvengti, kaimynai rankų nežada nuleisti ir pasiekti, kad nelegaliai jų name gyvenantys augintiniai būtų iškeldinti.
Savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyrius, prižiūrintis, kaip laikomasi gyvūnų laikymo taisyklių, tikina šių šunų augintojų neturintis už ką bausti. O žmogaus apkandžiojimu kaltinamų augintinių savininkė už šmeižtą svarsto galimybę netgi kreiptis į teismą.
Kaip „Sekundei“ pasakojo Statybininkų gatvės 58-ojo namo gyventojas Gytis, nesantaikos kirvis tarp kaimynų buvo iškastas prieš kelerius metus, kai ketvirtame aukšte gyvenantys kaimynai įsigijo du Stafordšyro veislės šunis. Laiptinėje ir daugiau kaimynų turi keturkojų, tačiau nesutarimų kilo tik dėl šių dviejų į pavojingų veislių sąrašą patenkančių augintinių. Pasak Gyčio, problemos nebūtų, jeigu keturkojų šeimininkai bent laiptinėje šunis vestų už trumpesnio pavadžio ir su antsnukiais. Ir susirinktų ekskrementus, o jeigu jau apšlapino laiptinę, kad ją tiesiog išplautų.
„Aš pats nebijau, bet mūsų laiptinėje yra kelios moterys, paniškai jų bijančios. Man kaip laiptinės seniūnui liepė šunis auginančių kaimynų paprašyti, kad savo augintinius vestų tik su antsnukiu. Nuėjau tik draugiškai pakalbėti, bet išstūmė pro duris. Kai bandau priminti gyvūnų laikymo ir vedžiojimo taisykles, sulaukiu ne tik keiksmų, bet ir grasinimų“, – bandymus su kaimynais išspręsti kylantį konfliktą prisiminė Statybininkų gatvės gyventojas.
Dėl keturkojų teršiamos aplinkos ir nesaugumo gyventojai dar šią žiemą kreipėsi ir į policijos pareigūnus, ir į Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių, tačiau nieko nepasiekė – pavojingi šunys ir toliau buvo vedžiojami be antsnukio ir gąsdino kaimynus.
Pasak Gyčio, visi su nekantrumu laukė liepos 1-osios, kai įsigaliojo įstatymas, draudžiantis butuose laikyti pavojingų ir kovinių veislių šunis. Deja, ir po tos dienos niekas nepasikeitė. „Dar žiemą, kai policija perspėjo, kad privaloma laikytis gyvūnų laikymo taisyklių, manėme, kad situacija pasikeis. Jeigu ne iš pagarbos mums, tai bent iš baimės pradės segti antsnukius. Turime ir raštą, kad nuo liepos pirmosios šunys tame bute negali būti laikomi. Jau praėjo mėnuo, o nieko nedaroma“, – guodėsi vyras.
Labiausiai apstulbino abejingumas
Kantrybės taurė buvo perpildyta, kai rugpjūčio pradžioje vienas iš šunų apkandžiojo jo uošvienę. Tąkart garbaus amžiaus moteriškė ruošėsi eiti namo, kai laiptinėje sutiko vyrą, lauk vedantį du savo augintinius.
Moteris, pamačiusi du šunis, kurie nekėlė jai jokio pasitikėjimo, prisispaudė prie sienos, kad šie galėtų praeiti. Tačiau vienas keturkojų, anot Gyčio, perkando senolei ranką. Iš karto atskubėjęs vyras išvežė uošvienę į ligoninę.
„Baisiausia, kad Ričardas (šunų šeimininkas – aut. pastaba) net nepasidomėjo, ar nereikia pagalbos, tik vėliau priėjo, pasižiūrėjo: ai, čia nieko tokio. Kaimynė, pamačiusi, kas atsitiko, jam pradėjo šaukti, kad atsiprašytų, o šis tik pasiuntė į gerą vietą“, – nelemto vakaro įvykius prisiminė panevėžietis. Laimei, sužeidimai nebuvo rimti, moteris daugiau išsigando, išbalo kaip popierius, pakilo spaudimas. Gyčio teigimu, daugiau kentėti ir toleruoti tokio neatsakingo elgesio nebegalima. Jis kentėjęs ir pro pirštus žiūrėjęs į daugelį pažeidimų, tačiau kai šuo užpuolė žmogų, tylėti nebegalima, nes kitą kartą tai gali būti ir vaikas.
„Visada laikiausi tos nuomonės, kad šunys mūsų laiptinėje gali gyventi, bet tik vedžiojami su antsnukiais ir už trumpo pavadžio. Po šio įvykio prisijungiu prie daugumos kaimynų, kad tokie šunys čia negali gyventi. Tuo labiau vedžioti žmogus, turintis psichologinių problemų“, – mano Gytis.
Jo teigimu, šunys čia laikomi nelegaliai – jie registruoti kitu adresu, todėl atitinkamos tarnybos turėtų imtis atitinkamų priemonių.
Įbauginti „plėšrūnų“
Kiti „Sekundės“ kalbinti Statybininkų gatvės 58-ojo namo gyventojai sutiko bendrauti tik su sąlyga, kad nebus minimi jų vardai. Anot kaimynų, šunis auginantis Ričardas yra agresyvus ir piktas žmogus, ne kartą laidęs replikas, kad padegs duris, jeigu jam ką nors pasakys.
Kaip pasakojo viena iš gyventojų, pagrindinė problema, kurią visiškai nesunku būtų išspręsti – šunų vedžiojimas be antsnukio. Kiek kartų prašyta, tačiau šuns šeimininkas arba pasukioja pirštu prie smilkinio, arba aiškina, neva antsnukiai nesilaiko.
„Kai tik išgirstu, kad laiptais atšniokščia šunys, skubu į namus. Sako, jie nieko nedaro, bet man nejauku ir nemalonu. Kaip gali garantuoti už šunį, jeigu negali už žmogų?“ – dėstė Statybininkų gatvės gyventoja.
Kita kaimynė teigė taip pat iš namų išeinanti tik įsitikinusi, ar nevedami keturkojai. Mat šios veislės šunys priskiriami koviniams, tad jaustis jaukiai negali nė vienas laiptinės gyventojas. Senatvėje norisi ramybės, o dabar tenka baimintis kaimynų augintinių, kurie čia gyvena nelegaliai.
„Ramiai gyvenome, kai tų plėšrūnų čia nebuvo. Eini į parduotuvę, turi prikišęs ausis prie durų klausytis, ar jie neateina. Namo taip pat turi grįžti paskubomis. Ar tikrai turime gyventi tokį gyvenimą? Jeigu, kaip priklauso, šunys būtų vedami su antsnukiu, tokio įvykio, kad būtų sukandžiotas žmogus, nebūtų nutikę“, – įsitikinusi moteris.
Pyktį vyrui išliejo ant šuns
Šunų šeimininkė Inga Novoselceva tvirtai mano, kad istorija apie sukandžiotą garbaus amžiaus moterį – tik bandymas priversti ją atsikratyti augintinių, nes kaimynai tiesiog dėl įvairių priežasčių nemėgsta jos vyro Ričardo, o šunys – tik pretekstas. Abu augintiniai yra įvairių parodų dalyviai, nors priskiriami pavojingų veislių šunims, tačiau nėra nei agresyvūs, nei pavojingi.
„Vienuolika dienų po įvykio praėjo, o į policiją jie kreipėsi tik šią savaitę. Deja, jokių medikų išvadų nepristatė. Šuns įkandimas gyja ilgai, o jau ketvirtą dieną Gyčio uošvienė rankos nebesirišo, tik kai eina pas dukrą ir žentą vėl apsivynioja tvarsčiu“, – stebėjosi keturkojų šeimininkė.
Ingos teigimu, įbrėžimas rankoje – dar ne įrodymas, kad tai padarė būtent jos augintiniai. Lankęsi policijos ir Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai jokių pažeidimų nerado. Nors šunys registruoti motinos adresu, teisiškai niekas nedraudžia lankytis šiame bute, kuris priklauso jos vyrui. Moteriai skaudžiausia, kad kaimynai tiesiai į akis nieko nesako, net draugiškai dalijasi uogienėmis, o už nugaros rengia įvairius raštus ir šmeižia visomis įmanomomis priemonėmis.
„Jau nuo sausio prasidėjo visi tie puolimai, bet pas mus apsilankę Savivaldybės atstovai nerado nieko, prie ko būtų galima prikibti. Manau, viskas dėl to, kad nemėgsta mano vyro. Nežinau, kiek dar gali tęstis šis puldinėjimas. Konsultavomės su teisininkais, už šmeižikišką informaciją galime kreiptis ir į teismą“, – susijaudinusi kalbėjo I. Novoselceva.
Kaimynų konflikto įrankiai
Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyresnioji specialistė Rasa Ignatavičienė teigė kone kasdien sulaukianti skambučių iš Statybininkų gatvės 58-ojo namo gyventojų dėl šunų laikymo ir vedžiojimo taisyklių pažeidimų, tačiau kol kas jokių pažeidimų nepavyko nustatyti.
„Apklausėme konfliktą sukėlusių šunų savininkus, bendravome su kaimynais – niekas nesiskundė, todėl manome, kad tai daugiau asmeninis dviejų žmonių konfliktas. Visas skyrius buvome tame name, bet neturime dėl ko surašyti protokolo“, – sakė R. Ignatavičienė.
Įkandimo, sukėlusio kaimynų pasipiktinimą, anot specialistės, taip pat nebuvo. Tik įbrėžimas, tačiau moteris į tai pernelyg audringai sureagavo. Kadangi visi reikalingi dokumentai yra, šunys registruoti ir laikomasi visų laikymo taisyklių, Viešosios tvarkos skyrius daugiau nieko negali padaryti.
„Mes nesame baudžiamoji institucija. Policija turi didesnes galias imtis atitinkamų drausminimo priemonių“, – tikino R. Ignatavičienė.
Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė teigė, kad šunys, dalyvaujantys tarptautinėse parodose, negali rodyti jokios agresijos, net urgztelėti, tačiau jeigu yra tam tikra konfliktinė situacija, šuo, gindamas savo šeimininką, gali pulti.
„Labai sunku pasakyti, kas atsitiko, kad šuo galėjo pulti žmogų. Kita vertus, šios veislės šunys, kol jauni, būna meilūs tarsi katinai, o vyresni linksta į agresiją, gali pulti net savo šeimininkus, tai priklauso nuo paties šeimininko ir šuns auklėjimo“, – teigė R. Liberienė.
Nuo liepos 1-osios įsigaliojus įstatymui, leidžiančiam butuose laikyti agresyvių veislių šunis, Vilniuje ir Kaune padaugėjo keturkojų, kurių šeimininkai masiškai atsisako, nes kaimynai jų nenori matyti šalia. Panevėžyje tokių šunų buvo tik keli, tačiau, anot R. Liberienės, dar tik pradžia. Deja, tokių augintinių likimas neaiškus – dovanoti jų niekam nepavyks įsiūlyti, o sveiki šunys prieglaudoje nemigdomi.
Lina DRANSEIKAITĖ
