kazys varnelis

Pirmoji Lietuvos ponia Diana Nausėdienė lankosi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Naujajame Džersyje vakar ji susitiko su žymaus lietuvių išeivijos dailininko Kazio Varnelio sūnumi, menininku ir istoriku Kaziu Varneliu. Vizito metu pirmoji ponia nustebino ir itin spalvingu, dar nematytu stiliumi.  Jungtinėse Amerikos Valstijose viešinti pirmoji Lietuvos ponia Diana Nausėdienė vakar aplankė garsaus lietuvių išeivijos menininko Kazio Varnelio sūnų Kazį Varnelį.

„Iš Lietuvos per Antrąjį pasaulinį karą pasitraukę žmonės Vokietijoje pakliūdavo į perkeltųjų asmenų stovyklas. Tuo metu Vokietijoje laikytasi ypatingos tvarkos: atvykėliai būdavo apgyvendinami šalia stočių, jiems buvo išduodamos maisto kortelės. Pabėgėliai gyveno buvusiose kareivinėse, darbininkų barakuose ar net arklidėse. Kambariuose tilpdavo po keletą šeimų, atsiskyrusių vieni nuo kitų paklodėmis.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje bus pristatoma dailininko, kolekcininko Kazio Varnelio (1917‒2010) dovanotų vertybių paroda, dedikuojama Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai. Ketvirtadienį atidaroma paroda iki rugsėjo 30 dienos kvies apžiūrėti dalį K. Varnelio kolekcijos, daugiausia lituanistines vertybes ‒ senąsias knygas ir žemėlapius, kurie nėra rodomi nuolatinėje Kazio Varnelio namų‒muziejaus ekspozicijoje.

V. Ciplijauskas priklauso kartai, išgyvenusiai Nepriklausomos Lietuvos kultūrinį pakilimą, sovietinę okupaciją, karą ir tremtį. Biografija Vytautas Ciplijauskas gimė 1927 m. vasario 2 d. Marijampolės apskrities Šunskų bažnytkaimyje. Tėvo broliai buvo inteligentai: vienas - kunigas, kitas - gydytojas. Tėvai turėjo keturiasdešimt trijų hektarų ūkį. Ciplijauskų šeimoje augo devyni vaikai - keturi broliai ir penkios seserys. Tėvas mirė būdamas 43 metų amžiaus.

Gegužės 29 d. (penktadienį) galerijoje „Tulips & Roses“ atidaroma prancūzų menininko Benoit Maire surengta grupinė paroda „Tautologija yra kliūtis“. Į ekspoziciją surinkti darbai yra iš skirtingų laikmečių ir jų nesieja jokia bendra tema, tačiau, anot parodos kuratoriaus, visi jie peržengia vienokią ar kitokią struktūrą. Į vieną parodą kūrinius sujungia veikiau afektas nei idėja. „Man patinka, kai niekas nesupranta, ką aš darau“, - sako B. Maire.

Antradienį Lietuvos dailės muziejus išplatino pareiškimą, kuriame neigiami teiginiai, paskelbti dienraščio "Lietuvos žinios" sausio 19 dienos numerio straipsnyje "Dramblio užpakalis, ne Bonos skrynia" ir LNK televizijos laidoje "Paskutinė instancija". Siūlome susipažinti su Valdovų rūmų ekspozicijos rengėjų kontrargumentais: 1. Teiginys, jog už 19,5 mil. Lt.

„Eksperimentas“ yra paroda, kurios jau seniai reikėjo. Ji yra tarsi galutinis taškų sudėliojimas ir netgi savotiškas XX-XXI a. modernios eksperimentu pagrįstos lietuvių dailės manifestas.Dvi „istorinės“ lietuvių dailės parodos per vieną savaitę – įdomus sutapimas. Dar įdomiau, kad jos naudoja visiškai skirtingas pristatymo schemas.