kazys grinius

30 metų. Toks amžiaus skirtumas nebuvo kliūtis susituokti ir šeimą sukurti politiniam veikėjui ir prezidentui Kaziui Griniui su antrąja žmona – Kristina Arsaite. Jie nepaisė apkalbų ir kūrė laimė drauge. Vis dėlto, retas žino, kad oficialiais sutuoktiniais Kazys ir Kristina tapo tik po perversmo, sulaukęs 60-ojo jubiliejaus. Apie tai ir dar daugiau tv3.lt naujienų portalui papasakojo Istorinės Lietuvos Respublikos prezidentūros Kaune muziejininkė Ingrida Jakubavičienė.

Tarpukario metu žinomiausieji ir turtingiausieji būrėsi laikinojoje sostinėje – Kaune. Vieni praturtėjo imdamiesi pelningų specialybių, kiti – apsukrūs verslininkai. Kokios tuometinės algos, kiek skyrėsi prezidento, mokytojų bei darbininkų atlyginimai ir kas buvo patys turtingiausieji, domisi tv3.lt Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto lektorius Andrius Grodis pasakoja, kad Lietuvoje milijonierių nebuvo daug, nes po I –ojo pasaulinio karo mūsų krašte vyravo žemdirbystė ir daugėjo ūkininkų.

XX a. trečiojo dešimtmečio viduryje Lietuvos politiniame gyvenime vyravo įtampa. 1926 m. išrinkus III Seimą politinė padėtis smarkiai pakito, iki tol valdžioje buvusias dešiniąsias jėgas pakeitė kairiosios. Naujoji dauguma pradėjo diegti įvairias demokratines programas, ne visada atsižvelgdami į realią politinę vidaus situaciją. Ji nepripažino neseniai įsteigtos bažnytinės provincijos, o tai sukėlė dvasininkijos nepasitenkinimą.

 LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Laikotarpis, kuriuo prezidentavo Kazys Grinius, jam netiko, sakė trečiojo Lietuvos prezidento žmona Kristina Grinienė. „Tas laikas buvo pilnas intrigų, į kurias jis nesikišo ir netikėjo, kad jos atneš ką nors gero“, – tikino ji 1981 metais duodama interviu „Amerikos balsui“. Vėliau, K. Grinienės teigimu, prezidento nepersekiojo ir bolševikai. Tačiau buvo visaip stengiamasi patraukti jį savo pusėn.

Iki Nepriklausomybės Akto 100-ųjų metinių 2018-aisiais sostinėje turėtų būti įkurti Tautos namai. Tai numatyta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rezoliucijoje, kuri trečiadienį bus perskaityta iškilmingame tarybos posėdyje. „Norime, kad Tautos namai būtų atgaivinti minint Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto 100-ųjų metines, taigi dar turime šešerius metus pagaliau įgyvendinti šį projektą.

Bus minimos Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus 145 gimimo metinės. Naujoje Prezidento K. Griniaus memorialinio muziejaus ekspozicijoje – iki šiol nepublikuotos šeimos nuotraukos, laikraščių iškarpos apie Prezidento veiklą. „Mes turime ganėtinai įdomų ir vienetinį egzempliorių – tai Steigiamojo seimo narių pasižadėjimus Lietuvai. Čia gal tokios sentencijos, išlikę gan žymių žmonių – Vailokaičio ir kitų sentencijos.

Sasnava - didžiausias miestelis Sasnavos kaimiškojoje seniūnijoje, Marijampolės savivaldybėje; 13 km nuo Marijampolės miesto į šiaurės rytus. Miestelis įsikūręs abipus kelio Marijampolė-Kaunas, turi patogų susisiekimą su Marijampolės centru ir kitais miestais. Per seniūniją nutiestas geležinkelis Kaunas-Šeštokai bei svarbi automobilių magistralė „ViaBaltica“. Šiaurės ir rytų pusėje seniūniją puslankiu juosia miškai, priklausantys Sasnavos ir Varnabūdės girininkijoms. Miškai užima 25,3proc.

Chaoso avatarai Castor&Pollux tyčiojasi iš Sąjūdžio, iš smetonmečio, tapusio neginčijamu dešiniųjų ideologijos fetišu ir iš dainuojančios revoliucijos, kuri buvo tik grįžimas penkiasdešimt metų atgal… Castor: Tauta mini Sąjūdžio dvidešimtmetį. Ar tau nebaisu pagalvojus, kad Sąjūdžio utopija tapo profašistinis prieškario režimas, o pats Sąjūdis netrukus virto priešų paieškos ir raganų medžioklės būreliu. Juk tai buvo absoliutus regresas, penkiasdešimt žingsnių atgal? Pollux: Taip, brolau.

„Pas mus yra blogiau nei karo stovis: tai absoliutus įstatymo ir teisės paneigimas. Matydami tai svetimieji, dažniausiai vokiečiai, kalba apie Belagerungszustand (apsiausties padėtį – V.V.). Juk nuėmus karo stovį, valdymo metodai nepakitės, sauvaliavimas, anarchija eis kaip ėję didyn.“ Ne, čia ne apie dabartinę Lietuvą, karo padėties pas mus dabar nėra.

Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui tapytojas Šarūnas Sauka sukūrė milžinišką drobę, vaizduojančią puošnų Lietuvos rūmą ir garsiausius XX amžiaus istorinius veikėjus - tris pirmosios nepriklausomybės prezidentus, menininkus, dvasininkus, mąstytojus.

Seimas pirmadienį po pateikimo pritarė nutarimo projektui, kuriuo siūloma Vyriausybei parengti ir patvirtinti Tautos namų projekto koncepciją ir jos įgyvendinimo programą, o 2009 metų biudžete numatyti šiam projektui reikalingų lėšų. 26 parlamentarams balsavus už, 1 prieš, ir 13 susilaikius Seimas pritarė opozicinių konservatorių, liberalsąjūdiečių bei „tvarkiečių“ frakcijų atstovų registruotam nutarimo projektui.

Grupė Seimo narių siūlo spartinti Tautos namų idėjos įgyvendinimą, numatant skirti lėšas jau kitų metų biudžete. Seime opozicinių konservatorių, liberalsąjūdiečių bei „tvarkiečių“ frakcijų atstovų įregistruotame nutarimo projekte siūloma Vyriausybei parengti ir patvirtinti Tautos namų projekto koncepciją ir jos įgyvendinimo programą, o 2009 metų biudžete numatyti šiam projektui reikalingų lėšų.

Birželio 4-oji, trečiadienis, 23 savaitė. Dangaus kūnai: saulė teka 4.46 val., leidžiasi 21.48 val. Dienos ilgumas 17.02 val. Mėnulis (jaunatis) teka 4.25 val., leidžiasi 23.28 val. Vardadieniai: Dausprungas, Deimena, Kornelijus, Pranciškus, Vincenta (Vincė) Datos: Tarptautinė diena be agresijos prieš vaikus 1841 - prie Žemaičių vyskupijos bažnyčių leista steigti lietuviškas pradines mokyklas.

Lietuvos didmiesčių gyventojai patenkinti prezidento Valdo Adamkaus darbu antrąją kadenciją ir mano, jog jis yra geriausias visų laikų Lietuvos prezidentas. Tai parodė savaitraščio „Veidas“ užsakymu atlikta didmiesčių gyventojų apklausa. Pasak tyrimo, V.Adamkaus veiklą antrąją kadenciją palankiai teigiamai vertina 31,4 proc. apklaustųjų, 34,1 proc. mano, jog prezidentas dirbo vidutiniškai. 10,6 proc. apklaustųjų nuomone, V.Adamkus dirbo geriau pirmąją kadenciją.

Šis sakinys iš skelbimo, išspausdinto 1884 metų "Aušroje". Tame pačiame laikraštyje, kuris budino ir žadino lietuvius iš "žiemos snaudulio". Tai žino visi, tačiau mažai kas žino, kad vienas svarbesnių lietuvių vyrų darbų buvo lietuvių moterų sutautinimas. Ir reikia pasakyti, kad jiems lietuvišką spaudą per sieną gabenti sekėsi geriau nei moterims tautiškumą įkvėpti. Lietuviams vyrams susiklostė itin nepalanki situacija XIX amžiaus pabaigoje.

1998 metų gegužės 7 dieną Lietuvos televizijoje debiutavo “Spaudos klubas” ir jo vedėjas Audrius Siaurusevičius. Per tą laiką laida tapo viena įtakingiausių, o A. Siaurusevičius - vienu populiariausių Lietuvos žurnalistų, nuolat šmėžuojančių laikraščių puslapiuose. Laidos penkmečio proga “Omni Laikas” pakalbino A. Siaurusevičių. Kaip jums gimė idėja rengti “Spaudos klubą”? Tai nebuvo mano idėja. Mane tiesiog pakvietė dirbti šios laidos vedėju.

Nors ir priskiriamas jaunosios kartos politikams, trečiadienį (02.26) prie valstybės vairo stojantis prezidentas Rolandas Paksas nėra jauniausias Lietuvos prezidentų galerijoje. Pagal istorijos metraščius R. Paksas yra septintasis prezidentas nuo Lietuvos nepriklausomos valstybės sukūrimo 1918 metais ir trečiasis - nuo nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais. Valstybės vadovo įgaliojimus R. Paksas gaus būdamas 46-erių.

Šis sakinys iš skelbimo, išspausdinto 1884 metų "Aušroje". Tame pačiame laikraštyje, kuris budino ir žadino lietuvius iš "žiemos snaudulio". Tai žino visi, tačiau mažai kas žino, kad vienas svarbesnių lietuvių vyrų darbų buvo lietuvių moterų sutautinimas. Ir reikia pasakyti, kad jiems lietuvišką spaudą per sieną gabenti sekėsi geriau nei moterims tautiškumą įkvėpti. Lietuviams vyrams susiklostė itin nepalanki situacija XIX amžiaus pabaigoje.