kaspersky lab

Bendrovė „Kaspersky Lab“ pranešė pradedanti projektą „Tikslinių atakų kronika“ (Targeted cyberattacks logbook), atspindintį informaciją apie visas sudėtingas kibernetines bendrovės išnagrinėtas operacijas. Šiuo metu „Kaspersky Lab“ sąraše – tyrimai apie 28 didžiausias tikslines atakas, tarp jų – „Red October“, „Stuxnet“, „Mask“, „Icefog“, „Regin“, „Darkhotel“ ir daugelis kitų, skelbia bendrovės atstovai.

Vis daugiau vaikų ir paauglių per Kalėdų ir Naujųjų metų šventes svajoja apie vieną ar kitą įrenginį. Tačiau tėvai atžalai pirkdami išmanųjį telefoną, planšetę ar nešiojamąjį kompiuterį privalo atminti, kad nekontroliuojami vaikai su įvairiais įrenginiais rankose ateityje gali sukelti nemažai problemų. Bendrovės „Kaspersky Lab“ ekspertai pasidalijo patarimais, kaip „iPad“ paversti ne tik geidžiama, bet ir saugia dovana vaikams.

Bendrovės „Kaspersky Lab“ ekspertai suskaičiavo, kaip išaugo didelėms organizacijoms, vadinamajam korporatyviniam segmentui, gresiantis pavojus. Kaip rodo analizė, 2014 m. organizacijų, kurios buvo atakuojamos sudėtingomis tikslinėmis atakomis, skaičius išaugo 2,4 karto – per pastaruosius 12 mėnesių daugiau kaip 4 400 stambių struktūrų mažiausiai 55 šalyse tapo kibernetinių nusikaltėlių tikslu.

Prieš 30 metų žmoniją pasiekus asmeniniam kompiuteriui, smarkiai ėmė keistis bendruomenė ir gyvenimas. Prieš Naujuosius metus bendrovės „Kaspersky Lab“ ekspertai nusprendė įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti pasaulis 2045 m. – kaip toli pažengs informacinės technologijos ir kaip žmogus gyvens naujoje skaitmeninėje realybėje.

2014 m. bendrovė „Kaspersky Lab“ blokavo per 6 milijardus kenkėjiškų atakų į viso pasaulio vartotojų kompiuterius ir mobiliuosius įrenginius. Išmaniųjų telefonų ir planšečių, valdomų „Android“, savininkų atakų skaičius išaugo 4 kartus, o bendras mobiliųjų „Trojos“ virusų, taikomų vogti vartotojų pinigus, skaičius padidėjo 9 kartus, palyginti su 2013 m. Šiemet apgavikai sutelkė nemažas pastangas bandydami pavogti vartotojų pinigus, sakoma bendrovės pranešime.

Maždaug trečdalis (28,9 proc.) Lietuvos vartotojų internetines transakcijas laiko patikimu finansinių operacijų metodu, o 29,5 proc. apklaustųjų pasitiki grynaisiais pinigais, atskleidė bendrovės „Kaspersky Lab“ užsakymu 2014 m. agentūros „A.W. Olsen & Partners“ Baltijos šalyse atliktas tyrimas. Tuo tarpu apgavikai kuria vis naujus metodus, kaip vogti lėšas iš banko kortelių, teigia „Kaspersky Lab“ atstovai.

Šių metų lapkričio 27–30 d. Varšuvoje vykusioje konferencijoje „Cyber Security Weekend“ globalaus tyrimo centro „Kaspersky Lab“ specialistai, taip pat Europolo ekspertas, papasakojo apie naujausias tendencijas kibernetinio nusikalstamumo srityje. Ekspertai taip pat dalijosi rekomendacijomis Europos bendrovėms, kaip plėtoti verslą šiuolaikinių kibernetinių grėsmių sąlygomis. „Būdama tarptautinė bendrovė „Kaspersky Lab“ pasižymi įvairiapusiu požiūriu į šiuolaikines IT grėsmes.

Bendrovės „Kaspersky Lab“ specialistų atliktas šlamštalaiškių 2014 m. trečiąjį ketvirtį tyrimas parodė, kad JAV, iš kur po visą pasaulį buvo išsiųsta beveik 14 proc. šlamštalaiškių, ir toliau išlieka pirmoje vietoje. Bendrai trečiąjį ketvirtį šlamštalaiškių dalis pašto sraute sudarė 66,9 proc., o tai 1,7 punkto mažiau nei antrąjį ketvirtį. Netikrų atakų skaičius išaugo 19 proc., skelbia bendrovės ekspertai.

Greito „iPhone“ išsikrovimo priežastis paprasta: „iOS“ gamykliniai nustatymai apskaičiuoti maksimaliai pademonstruoti „iOS“ sistemos galimybes, o ne taupyti. Kadangi įrenginio veikimo laikas daugeliu atvejų veikia vartotojo saugumą, „Kaspersky Lab“ ekspertai pateikė kelis patarimus, kurie padės padidinti „iPhone“ baterijos veikimo laiką. Ekrano ryškumą sumažinkite iki 30–40 proc. Ekrano ryškumas nustatytas maksimaliai, tad 30–40 proc. tikrai pakanka komfortiškam darbui.

Bendrovė „Kaspersky Lab“ pranešė aptikusi, kad kenkėjiška platforma „Regin“ yra pirmasis virusas, gebantis patekti į mobiliuosius GSM standarto tinklus ir sekti mobiliojo ryšio vartotojus. Ši platforma buvo taikoma kibernetinėse atakose mažiausiai 13 šalių. Į rizikos zoną pateko telekomunikacijos operatoriai, vyriausybės, finansinės įmonės, tyrimo organizacijos, taip pat asmenys, užsiimantys sudėtingais matematiniais ir kriptografiniais tyrimais, pranešė bendrovės atstovai.

Bendrovės „Kaspersky Lab“ ekspertai pranešė aptikę naują mobilųjį „Trojos“ virusą, taikomą „Android“ įrenginiams ir prisidengiantį nekaltu žaidimu „Kryžiukai ir nuliukai“. „Gomal“ virusas, besimaskuojantis kaip „Tic Tac Toe“ žaidimas, renka informaciją apie užkrėstą įrenginį ir visus gautus asmeninius vartotojo duomenis siunčia į apgavikų serverį. Tačiau šioje kenkėjiškoje programoje yra ir naujų, tokiems virusams netipinių funkcijų, sakoma bendrovės pranešime.

Praėjo daugiau nei ketveri metai, kai buvo aptikta viena sudėtingiausių ir pavojingiausių kenkėjiškų programų – kirminas „Stuxnet“. Tačiau šioje istorijoje vis dar daug paslapčių, teigia bendrovės „Kaspersky Lab“ ekspertai. Pasak jų, iki šiol nežinoma, kas kūrė šią programą ir koks buvo operacijos tikslas. Tačiau pėdsakai rodo, iš kur buvo vykdoma ataka. „Kaspersky Lab“ ekspertai dalijasi informacija apie pirmąsias penkias aukas, per kurias „Stuxnet“ pateko į pasaulinį tinklą.

Bendrovė „Kaspersky Lab“ pranešė atskleidusi naują kibernetinio šnipinėjimo kampaniją „Darkhotel“. Apgavikų taikiniu pirmiausiai tapo premium klasės viešbučiuose apsistoję verslininkai ir aukšto rango pareigūnai. Be tikslinių atakų, buvo taikomi ir failų apsikeitimo tinklų vartotojų masinio užkrėtimo metodai, tad šiuo metu visame pasaulyje sukompromituoti tūkstančiai kompiuterių.

Bendrovė „Kaspersky Lab“ suskaičiavo, kad kas mėnesį jos apsaugos produktai visame pasaulyje gauna iki 60 tūkst. atnaujinimų. Bendra šių atnaujinimų apimtis – keturi petabaitai. Arba beveik vienas milijonas filmų. Arba daugiau nei dešimt milijonų knygų. Jei toks skaičius knygų būtų sukrautos viena ant kitos, bokštas pasiektų Mėnulį. Atnaujinant aktualizuojamos signatūrinės bazės, foniniu režimu parsiunčiami svarbūs papildymai.

Norint užtikrinti kompiuterių saugumą, būtina naudotis patikimu slaptažodžiu. Kol nėra patikimesnio identifikavimo būdo kaip slaptažodis, teks sugalvoti, kaip išmokti juos lengvai įsiminti. Deja, ir šiuo atveju teks mokytis atmintinai, ko daugelis nemėgsta. „Kaspersky Lab“ ekspertai pataria, kaip mažiau mokytis, bet geriau įsiminti. Vietoj abstraktaus raidžių derinio pasitelkite slaptažodį, turintį istoriją. Kad ją įsimintumėte, įsivaizduokite tam tikrą vaizdą.

Remiantis bendrovės „B2B International“ kartu su „Kaspersky Lab“ atlikto tyrimo rezultatais, 12 proc. europiečių interneto vartotojų netiki kibernetinių atakų realumu. Jų manymu, internetinio saugumo instrumentus kuriančios bendrovės perdėtai pateikia grėsmę. Iš tikrųjų apsaugos netaikantys vartotojai kasdien rizikuoja savo duomenimis ir virtualiu gyvenimu.

Remiantis bendrovės „Kaspersky Lab“ kartu su „Interpolu“ mobiliųjų grėsmių tyrimo, atlikto nuo 2013 m. rugpjūčio iki 2014 m. liepos mėn., rezultatais, 60 proc. bendrovės apsaugos produktų sustabdytų atakų į „Android“ įrenginius buvo nutaikytos į vartotojus Ukrainoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vietname, Malaizijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Indijoje ir Prancūzijoje. Visame pasaulyje per tiriamą laikotarpį daugiau nei 588 tūkst.

Bendrovės „Kaspersky Lab“ skaičiavimais, rugsėjį nepageidaujamos korespondencijos dalis globaliame pašto sraute sudarė 66,5 proc., o tai 0,7 punkto mažiau nei rugpjūtį. Pasibaigus atostogų sezonui žymiai – 42,5 proc. – sumažėjo ir šlamštalaiškių sekimo modulio suveikimų, palyginti su prieš tai buvusiu mėnesiu.

42 proc. Europos vartotojų, dalyvavusių „Kaspersky Lab“ ir „B2B International“ tyrime pažymėjo, kad baiminasi stebėjimo per internetinę kompiuterio kamerą. Lietuvoje dėl to bijo 49 proc. apklaustųjų. Penktoji apklaustų Europos gyventojų dalis (21 proc.) netgi užklijuoja ar uždengia kameros vaizdo objektyvą savo kompiuteryje. Dar 5 proc. užklijuoja kamerą ir savo mobiliajame įrenginyje. Tarp Lietuvos vartotojų internetinę kompiuterio kamerą uždengia 19 proc.

Bendrovės „Kaspersky Lab“ specialistai pranešė ištyrę kibernetines atakas, nukreiptas į daugybę bankomatų visame pasaulyje, ir aptikę kenkėjišką programinę įrangą, užkrečiančią bankomatus ir sudarančią sąlygas nusikaltėliams ištuštinti įrenginius bei pasisavinti milijonus dolerių. Tarptautinė organizacija Interpolas informavo nukentėjusias šalis ir prisideda prie vykdomo tyrimo.

Bendrovės „Kaspersky Lab“ ekspertai pateikė elektroninės saugos patarimų specialiai vartotojams, kuriems reikalingas aukštas apsaugos nuo kibernetinių grėsmių lygis. Jie sudarė elgesio tinkle ir už jo ribų rekomendacijų sąrašą, taip pat papasakojo, kurie programų ir įrenginių nustatymai gali garantuoti saugumą keičiantis informacija.

Bendrovė „Kaspersky Lab“ pranešė išleidusi naują „Kaspersky Internet Security – multi-device 2015“ paketo versiją. Atnaujintame sprendime – ne tik efektyvumą priešintis kibernetinėms grėsmėms jau įrodę instrumentai, bet ir daugybė naujų funkcijų naudotojo privataus gyvenimo konfidencialumui užtikrinti, teigia bendrovės atstovai. Be to, pagerintas sprendimo našumas, aktyvus darbas nebedaro įtakos kompiuterio veikimo greičiui ir jame paleistoms programoms.

Bendrovės „Kaspersky Lab“ duomenimis, 20 proc. „Android“ vartotojų mažiausiai kartą buvo nukentėję nuo kenkėjiškų programų. Pasak bendrovės atstovų, tai rodo kartu su Interpolu parengto tyrimo „Mobiliosios kibernetinės grėsmės“, apėmusio 2013 m. rugpjūčio–2014 m. liepos laikotarpį, rezultatai. Paaiškėjo, kad populiariausias kenkėjiškos programinės įrangos tipas – „Trojos“ programos, siunčiančios SMS mokamais numeriais be įrenginio savininko žinios.

Kompiuterių saugumo programinės įrangos gamintoja „Kaspersky Lab“ pranešė, kad jos bendradarbiavimas su Interpolu ir Europolu kovojant su kibernetiniu nusikalstamumu pereina į naują lygį. Rugsėjo 30 d. Eugenijus Kaspersky ir Ronaldas Noublas (Ronald Noble), Interpolo generalinis sekretorius, pasirašė sutartį, pagal kurią „Kaspersky Lab“ teiks savo produktus ir ekspertizę Interpolo specialiajam padaliniui Singapūre, tiriančiam nusikaltimus aukštųjų technologijų srityje.

Bendrovės „Kaspersky Lab“ duomenimis, 2014 m. rugpjūtį tikimybė susidurti su specialiai „Mac“ įrenginiams sukurta kibernetine grėsme sudarė apie 3 proc. Palyginti su 21 proc. „Windows“ naudotojų užkrėtimo tikimybe, šis skaičius nekelia didelio susirūpinimo. Tačiau kad ir kaip būtų, vis dėlto aktyvus „Mac“ naudotojas rizikuoja pasigauti kenkėjišką programinę įrangą vidutiniškai 10 kartų per metus, teigia bendrovės ekspertai.

Daugiau nei trečdalis apklaustųjų, – tiksliau, 34 proc. – yra tikri, kad įvairūs tinklalapiai patikimai saugo asmens duomenų įvedimo įrašų slaptažodžius. Dar 20 proc. mano, kad jų elektroninių paslaugų prieigos duomenys negali būti įdomūs arba naudingi kibernetiniams nusikaltėliams. Šie rezultatai buvo gauti „Kaspersky Lab“ kartu su bendrove „B2B International“ 2014 m. vasarą atlikto tyrimo metu.

Bendrovės „Kaspersky Lab“ specialistai toliau stebi šlamštalaiškių platinimo tendencijas ir atkreipia dėmesį į nepageidaujamos korespondencijos dalies augimą bei naujus apgavikų triukus. Rugpjūtį užfiksuoti masiniai siuntimai, skirti Ukrainos nepriklausomybės dienai, taip pat „Nigerijos“ laiškai, išnaudojantys įvykius Ukrainoje. Bendrai šlamštalaiškių dalis globaliame sraute nežymiai padidėjo ir sudarė 67,2 proc., teigia bendrovės atstovai.

Nuotolinio bankinio aptarnavimo sistemos (NBA) visada buvo patrauklus apgavikų tikslas. Pasak bendrovės „Kaspersky Lab“ atstovų, jos ekspertai reguliariai tiria su panašiomis sistemomis susijusius incidentus. Bendrovės specialistai, pasitelkę vieno tokio atvejo pavyzdį, nusprendė aprašyti atakos vykdymo mechanizmą.

„Windows“ sistemų apsaugos komponentas, įeinantis į „Kaspersky Internet Security - Multi-Device“ sprendimą, gavo sertifikatą, patvirtinantį finansinės informacijos apsaugos mechanizmų efektyvumą, remiantis nepriklausomos bendrovės „MRG Effitas“ atlikto ketvirtinio internetinių transakcijų apsaugos metodų tyrimo rezultatais.

Šlamštalaiškių siuntimas buvo ir lieka vienas iš stipriausių kibernetinių nusikaltėlių instrumentu – apgauti naudotojai patys perduoda apgavikams konfidencialius duomenis ir atveria prieigą prie savo įrenginių. Bendrovė „Kaspersky Lab“ atskleidžia pagrindinius apgavikų, siunčiančių šlamštalaiškius kaip oficialius žinomų pristatymo tarnybų pranešimus, darbo principus ir pasakoja, kaip neapsigauti.

Daug lankytojų pritraukiantys didieji tinklalapiai yra geidžiamas, bet sunkiau pasiekiamas apgavikų tikslas. Būtent todėl kibernetiniai nusikaltėliai pamėgo „Malvertising“ taktiką – įniko kenkėjišką programinę įrangą platinti per reklaminius tinklus. „Kaspersky Lab“ specialistai pranešė sudarę išsamų užkrėtimo mechanizmo taikant „Malvertising“ aprašymą, taip pat rekomendacijas, kaip nuo jo apsisaugoti.

Bendrovė „Kaspersky Lab“ ir Londono policija (City of London Police) nutarė sujungti pajėgas kovojant su kibernetiniais ir finansiniais nusikaltimais internete. Siekdamos padidinti darbuotojų kompetenciją kibernetinių nusikaltimų atpažinimo ir tyrimo srityje Britanijos sostinės teisėsaugos institucijos rengia specialius mokymus, o juose savo patirtimi dalysis „Kaspersky Lab“ specialistai, sakoma bendrovės pranešime.

Prasidėjus naujiems mokslo metams bendrovės „Kaspersky Lab“ specialistai nutarė priminti, kad saugi veikla virtualiame pasaulyje tokia pat svarbi, kaip ir realiame. Daugelis girdėjo apie kenkėjiškus resursus realiuoju laiku, į kuriuos lengva patekti naršant internete, tačiau ne visi naudotojai žino apie užkrėtimo būdus, dar mažiau suvokia, kaip lengvai tai įvyksta. „Kaspersky Lab“ specialistai parengė dažniausiai pasitaikančių apgavikų visame pasaulyje vykdomų atakų apžvalgą.

Kibernetinių nusikaltėlių pajamos gali daugiau nei 20 kartų viršyti jų išlaidas organizuojant atakas. Tokias išvadas padarė „Kaspersky Lab“ ekspertai, palyginę išplatintų programišių instrumentų kainą ir pelną, kurį apgavikai gauna sėkmingos kenkėjiškos operacijos atveju. Netikro vieno iš populiariausių socialinių tinklų puslapio kūrimas ir šlamštalaiškių siuntimo organizavimas minint padirbtą tinklalapį apgavikams atsieina apie 150 JAV dolerių.

Tarptautinei kibernetinio šnipinėjimo kampanijai „NetTraveler“ šiemet sukaks 10 metų, ir visą šį laiką kenkėjiška operacija lieka aktyvi. Apgavikai liautis neketina: šiais jubiliejiniais metais „Kaspersky Lab“ ekspertai pažymėjo šios kampanijos atakų skaičiaus didėjimą. Atnaujintą viruso versiją ir naują kenkėjiškos programos kodo šifravimo schemą programišiai išbandė su Tibeto ir Uigūuro aktyvistais.

Populiarios namų multimedijos pramogų sistemos ir prie interneto jungiami įrenginiai gali kelti pavojų asmeninio gyvenimo konfidencialumui ir vertingiems visos šeimos duomenims. Tokią išvadą padarė „Kaspersky Lab“ ekspertai, atlikę šiuolaikiniuose namuose nuolat naudojamų įrenginių pažeidžiamumų paieškos eksperimentą. „Kaspersky Lab“ antivirusų ekspertas Deividas Džeikobi atidžiai ištyrė įvairius namų technikos modelius.

„Kaspersky Lab“ pranešė išleidusi nemokamą mobilųjį priedą, apsaugantį „Android“ įrenginių vartotojus nuo pastaraisiais mėnesiais atvirų pažeidžiamų šios platformos vietų. „Kaspersky Fake ID Scanner“ tikrina, ar skenuojamame telefone ar planšetėje nėra pažeidžiamų vietų, kurios galėtų sukelti vertingų duomenų, asmeninių duomenų ir netgi pinigų praradimą. Pastaraisiais mėnesiais aptikta daug tokio tipo praradimų.

Bendrovė „Kaspersky Lab“ pranešė išsiaiškinusi, kad atakos instrumentai, naudojami neseniai aptiktoje operacijoje „Epic“, liudija jos ryšį su metų pradžioje atskleista kibernetinio šnipinėjimo kampanija „Turla“. „Epic“ kūrėjų taikomų technologijų tyrimas leidžia manyti, kad ši operacija – tai didesnės kampanijos „Turla“ pradinė stadija, ir padeda suprasti, kaip būtent užkrečiami atakuojami vartotojai, teigia bendrovės ekspertai.

„Kaspersky Lab“ specialistai praneša apie naują grėsmę asmeninei vartotojų informacijai ir korporatyviniams duomenims: archyvams, bazėms 1C ir kitiems dokumentams. Liepos pabaigoje buvo aptiktas „CTB-Locker“ – anksčiau nežinomas „Trojos“ šifruotojo variantas, kurio vienas iš ypatumų yra sąveika su anoniminiu „Tor“ tinklu be aukos žinios. Galimybės dešifruoti duomenis nėra – virusas perduoda raktą į apgavikų serverį, kuris maskuojasi „Tor“ tinkle.

Debesų serveriuose siūlomos duomenų laikymo paslaugos jau seniai populiarios tarp interneto vartotojų. Tačiau, be neginčijamų patogumų, yra ir rizikos. Pavyzdžiui, daugelis vartotojų debesyje saugo paso ir kitų dokumentų kopijas. Deja, pažeidžiamos paslaugos vietos kartais gali kelti pavojų asmeniniams duomenims, perspėja bendrovės „Kaspersky Lab“ ekspertai. Dar didesnę žalą gali sukelti debesų technologijų taikymas ne pagal tiesioginę paskirtį, teigiama „Kaspersky Lab“ pranešime.

Bendrovė „Kaspersky Lab“ pranešė prisidėjusi prie Didžiosios Britanijos Nacionalinės agentūros inicijuojamos kovos su nusikalstamumu operacijos. Per ją buvo konfiskuoti interneto svetainės vardai (domenai) ir sudėtingos kibernetinių nusikaltimų infrastruktūros, apgavikų naudojamos atakuoti viso pasaulio internetinės bankininkystės sistemas taikant „Trojos“ virusą „Shylock“, serveriai.

Bendrovė „Kaspersky Lab“ pranešė pastebėjusi naują internetinių grėsmių plėtros tendenciją: netikrų puslapių atsiranda daugiau, bet jie galioja trumpiau. Apie 113 500 naujų netikrų nuorodų kiekvieną mėnesį patenka į „Kaspersky Lab“ produktų prieš sukčiavimą bazę. Tai 17,5 proc. daugiau nei 2013 m. mėnesio vidurkis – 96 609 naujos netikros nuorodos per mėnesį.

Bendrovės „Kaspersky Lab“ specialistai pranešė atskleidę tikslinę ataką, nukreiptą į stambaus Europos banko klientus. Remiantis apgavikų serveryje rastais įrašų failais, vos per savaitę kibernetiniai nusikaltėliai iš banko sąskaitų pavogė per pusę milijono eurų. Pranešama, kad pirmieji operacijos „Luuuk“ pėdsakai buvo aptikti šių metų sausio 20 d., kai „Kaspersky Lab“ ekspertai rado komandinį serverį.

Bendrovė „Kaspersky Lab“ paskelbė ataskaitą, kurioje pateikti masinės globalios infrastruktūros tyrimo rezultatai. Ši infrastruktūra naudojama kontroliuoti kenkėjiškiems moduliams, įeinantiemss į „Remote Control Systems“ (RCS) – vadinamąjį „teisėtą“ sekimo instrumentą, sukurtą Italijos bendrovės „HackingTeam“. Ataskaitoje taip pat pateikiama informacija apie pirmą kartą aptiktus mobiliuosius „Trojos“ virusus, kurie taikomi „Android“ ir „iOS“ įrenginiams.

Lygiai prieš 10 metų bendrovė „Kaspersky Lab“ aptiko „Cabir“ – pirmąjį kirminą, naudojamą mobiliuosiuose įrenginiuose. Skirtingai nuo šiuolaikinių mobiliųjų virusų, „Cabir“ neturėjo plataus kenkėjiškų funkcijų rinkinio. Nepaisant to, jis įėjo į istoriją kaip pirmasis kirminas, įrodęs, kad mobilieji įrenginiai taip pat gali būti įdomūs apgavikams, skelbia bendrovės atstovai. „Kaspersky Lab“ specialistai pirmą kartą susidūrė su „Cabir“ 2004 metų birželio pradžioje.

Naujiena apie tai, kad kenkėjiška programa „GameOver Zeus“ veikia kartu su programa plėšiku „Cryptolocker“ vienoje kibernetinio nusikaltimo kampanijoje, privertė sunerimti kompiuterių saugumo specialistus.

Turistai ir sirgaliai, planuojantys vykti į 2014 m. Pasaulio futbolo čempionatą Brazilijoje, gali susidurti ne tik su apgavystėmis internete, kaip jau įspėjo „Kaspersky Lab“, bet ir su sukčiavimu bei vagystėmis pačioje šalyje. Ypač išgryninant pinigus bankomate arba banko kortele apmokant sąskaitas. „Kaspersky Lab“ iš darbo Brazilijos rinkoje patirties žino, kad šioje šalyje nusikaltėliai itin mikliai klonuoja kreditines korteles.

Bendrovės „Kaspersky Lab“ ekspertų komanda konsultavo bendrovę „Ubisoft“ kuriant naują kompiuterinį žaidimą „Watch Dogs“, pranešė „Kaspersky Lab“. Informacinio saugumo specialistai padėjo žaidimo kūrėjams pasiekti maksimalų tikroviškumą tuose dalykuose, kurie vienaip ar kitaip susiję su kibernetiniu pasauliu, – nuo operacinės sistemos, kuria naudojasi žaidimo personažai, iki siužeto detalių ir pagrindinio veikėjo programišiaus elgesio, teigia bendrovės atstovai.

Iki 2014 m. Pasaulio futbolo čempionato Brazilijoje lieka kelios savaitės. Šios sporto šakos mėgėjai laukia varžybų ir ruošiasi aplankyti naujus miestus bei stadionus. Tačiau bendrovės „Kaspersky Lab“ ekspertai įspėja, kad čempionatui ruošiasi ir apgavikai, demonstruojantys tikrą meistriškumą bandydami užkrėsti interneto vartotojų kompiuterius kenkėjiška programine įranga ir pasisavinti svetimus pinigus.