Bendrovės „Kaspersky Lab“ duomenimis, 20 proc. „Android“ vartotojų mažiausiai kartą buvo nukentėję nuo kenkėjiškų programų. Pasak bendrovės atstovų, tai rodo kartu su Interpolu parengto tyrimo „Mobiliosios kibernetinės grėsmės“, apėmusio 2013 m. rugpjūčio–2014 m. liepos laikotarpį, rezultatai.
Paaiškėjo, kad populiariausias kenkėjiškos programinės įrangos tipas – „Trojos“ programos, siunčiančios SMS mokamais numeriais be įrenginio savininko žinios.
Iš viso per tiriamą laikotarpį dėl aktyviausio kibernetinių atakų proveržio per pastaruosius kelerius metus daugiau nei milijonas „Android“ įrenginių savininkų, naudojančių „Kaspersky Lab“ produktus, visame pasaulyje susidūrė su pavojinga programine įranga. Balandį ekspertai užfiksavo rimtą bendro incidentų skaičiaus mažėjimą staigaus atakų SMS virusais mažėjimo fone.
Būtent SMS „Trojos“ virusai labiausiai didino atakų skaičių – jos sudarė 57 proc. visų „Kaspersky Lab“ apsaugos produktų „Android“ įrenginiams suveikimų. Antroje vietoje – „RiskTool“ šeima (21,5 proc. incidentų), tariamai teisėtos programos, kurios gali būti panaudotos kenkėjiškais tikslais (SMS siuntimas, geolokacinių duomenų perdavimas ir pan.). Trečioje vietoje (7,4 proc.) – priedai su įkyria reklama, vaizduojama iššokančiuose languose ir pranešimuose būklės eilutėje.
Pranešama, kad iš Baltijos šalių daugiausia kenkėjiškų atakų į mobiliuosius įrenginius „Kaspersky Lab“ užregistravo Lietuvoje, antroje vietoje pagal atakų skaičių – Latvija, trečioje – Estija. Trejetas aktyviausių kenkėjiškų incidentų atrodo taip: SMS „Trojos“ virusai, po to programos „RiskTool“, „Tojan-Banker“ ir reklaminė programinė įranga.
Pagrindinis kibernetinių nusikaltėlių, uždirbančių iš kenkėjiškos programinės įrangos „Android“ įrenginiams, tikslas – vartotojai iš Rusijos, Indijos, Kazachstano, Vietnamo, Ukrainos ir Vokietijos. Šiose šalyse labai paplitusios turinio apmokėjimo paslaugos ir internetinių paslaugų apmokėjimas mokamomis SMS žinutėmis. Apgavikams tai patrauklus būdas kenkėjiškas atakas paversti pinigais, kadangi jos leidžia anonimiškai iš mobiliųjų išankstinio apmokėjimo sąskaitų pinigus pervesti į kitas banko sąskaitas.
„Mes dažnai girdime ekspertų nuomonę, kad nors reguliariai atsiranda kenkėjiškų programų „Android“ įrenginiams, realių atakų skaičius nedidelis ir vartotojams nereikia baimintis. Iki šiol tokią nuomonę būtų galima vadinti pagrįsta, bet per pastaruosius metus tapo akivaizdu – situacija kardinaliai pasikeitė“, – komentuoja Romanas Unučekas, „Kaspersky Lab“ antivirusų ekspertas.
