karas afganistane

Buvęs JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas savo naujoje atsiminimų knygoje griežtai kritikuoja prezidento Baracko Obamos vadovavimą karui Afganistane, antradienį pranešė JAV žiniasklaida.

Paskutiniai tragiški įvykiai Afganistane, kai JAV karys be jokios priežasties sušaudė 16 beginklių afganistaniečių,  visu savo aštrumu dar kartą iškėlė klausimą – ar ne laikas amerikiečiams pagaliau palikti šią šalį? Karas Afganistane tęsiasi jau 10,5 metų. Politiniai analitikai jį vertina labai nevienareikšmiai.  Akcentuojamas vis blogėjantis JAV įvaizdis, milžiniškos piniginės išlaidos, beprasmės aukos ir pan.

„Liepą ir rugpjūtį Rusijos žiniasklaida rimtai aptarinėjo JAV ekonomikos ir dolerio visiško žlugimo scenarijus. Nors panašūs gandai naudingi valiutos spekuliuotojams, jų šaltinis buvo solidus – gerbtini Rusijos ekonomistai, kurie kartu su valdžios atstovais svarstė, kaip Rusija galėtų pavilioti iš žlungančios Amerikos bėgantį kapitalą. Birželį Rusijos dūmos ekonomikos komitetas surengė diskusiją dėl priemonių, kurios užtikrintų Rusijos ūkio raidą pasaulio finansų sistemai toliau krinkant.

Per liepos mėnesį Afganistane jau žuvo 63 JAV kariai, o tai yra pats didžiausias skaičius per visą jau devynis metus trunkantį karinį konfliktą. Iki tol pačiu kruviniausiu mėnesiu JAV pajėgoms buvo šių metų birželis, kai žuvo 60 amerikiečių karių. Šis birželio rekordas buvo pagerintas, kai ketvirtadienį paaiškėjo, kad trys šalies pietuose žuvę kariai yra amerikiečiai. Praėjusį gruodį JAV prezidentas Barackas Obama įsakė į Afganistaną pasiųsti papildomus 30 tūkst. karių.

JAV kariuomenės pajėgų vadų jungtinio komiteto pirmininkas admirolas Mike'as Mullenas pareiškė, kad internetinio puslapio „Wikileaks“ kūrėjas Julianas Assange'as vardan savo politinių tikslų viešindamas slaptus su karu Afganistane susijusius dokumentus rizikuoja svetimomis gyvybėmis.

JAV valdžia palaimino papildomų lėšų skyrimą Afganistano karui. Šalies Kongresas pritarė papildomų lėšų skyrimui misijai Afganistane. Atstovų Rūmai didele balsų dauguma sutiko, kad karui būtų paskirta dar 33 mlrd. dolerių.

Afganistane, Kundūzos provincijoje, trečiadienį talibano judėjimo smogikai užėmė NATO pajėgų lėktuvą. Apie tai pranešama Pakistano laikraščio "The Nation" tinklalapyje, remiantis neįvardyto vietinės administracijos atstovo duomenimis. Incidentas įvyko trečiadienio ryte. Remiantis talibų atstovų pranešimais, į jų rankas pateko žvalgybinis lėktuvas.

Informacinės bombos sprogimo padariniai - siaubingi. Vis daugiau informacijos apie karą Afganistane kyla į viešumą. Toliau aiškėja dešimtys sąjungininkų išpuolių prieš afganistaniečius, JAV žvalgybos melagystės, o mesti kaltinimai Pakistanui kvepia dar ir tarptautiniu skandalu. JAV senatoriai šokiruoti “Kieno pusėje Pakistanas?" - klausia britų dienraštis “Guardian", vienas iš trijų dienraščių, kuriam “WikiLeaks" patikėjo patikrinti slaptą informaciją.

JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė esąs susirūpinęs dėl didelio kiekio JAV kariuomenės dokumentų, susijusių su karu Afganistane, nutekinimo. Tačiau pirmą kartą viešai komentuodamas šią istoriją JAV prezidentas pareiškė, kad nutekintoje medžiagoje neatskleidžiama jokios naujos informacijos, galinčios sukelti nerimą dėl karo Afganistane eigos.

Internetinė svetainė „Wikileaks“, kuri specializuojasi viešindama anoniminių šaltinių pateikiamą slaptą medžiagą, teigia, kad JAV kariuomenei sulaikius asmenį, kuris, kaip įtariama, svetainei perdavė slaptus JAV kariuomenės dokumentus, tinklalapio darbas nenukentės. „Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as „BBC News“ pareiškė, kad kiti potencialūs svetainės informatoriai neturėtų išsigąsti ir toliau turėtų teikti slaptą informaciją.

Afganistane šios šalies kariuomenės karys antradienį nušovė tris britų karius, paskelbė Afganistano Gynybos ministerija. „Mes patvirtiname, kad afganų armijos karys ėmė šaudyti ir nužudė tris britų karius“ - kalbėjo ministerijos atstovas Mohammadas Zahiras Azimis. Detaliau įvykio pareigūnas nekomentavo ir tepridūrė, kad netrukus bus paskelbtas oficialus pranešimas dėl minėto incidento.

Daugiau nei 100 karių praradimas per birželio mėnesį turėtų NATO priminti, kodėl būtent Afganistanas yra vadinamas „imperijų kapinėmis“. Per birželio mėnesį Afganistane žuvo 102 NATO kariai, o tai yra kone trigubai didesnis skaičius nei liepą. Neveltui birželis NATO pajėgoms tapo pačiu kruviniausiu mėnesiu nuo pat Afganistano karo pradžios 2001 metais.

NATO pajėgų Afganistane vadas Stanley McChrystalas padavė atsistatydinimo pareiškimą. Skelbiama, kad tokį žingsnį lėmė žurnalui „Roling Stone“ duotas interviu, kuriame generolas itin kritikavo JAV prezidento Baracko Obamos administraciją, o ypač viceprezideną Joe Bideną. NATO pajėgų vado Afganistane pareigas S. McChrystalas eina nuo 2009 metų pavasario.

Vokietijos prezidentas Horstas Koehleris po daug kritikos sulaukusio pasisakymo apie šalies misiją Afganistane, pranešė atsistatydinantis. „Aš nedelsiant pasitraukiu iš federacijos prezidento posto. Man buvo garbė tarnauti Vokietijai būnant prezidentu“, – Berlyne pareiškė 67 metų H. Koehleris, kurio užimamos pareigos yra daugiau ceremoninės. Jis teigė apie savo sprendimą ja u pranešęs Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, praneša naujienų agentūra AFP.

JAV kariuomenė per karą Afganistane jau prarado 1 tūkst. karių. Karas Afganistane tęsiasi jau 8 metus. Naujienų agentūra AP skelbia, kad tūkstantasis Amerikos karys žuvo sprogus pakelėje padėtai bombai pietinėje Afganistano dalyje.

Per pastaruosius 12 mėnesių nusižudyti mėgino net 9 iš Afganistano grįžę jauni danų kariai, rašo „Politiken.dk“ cituojantis kol kas dar neskelbtą ataskaitą, kurią parengė kariuomenėje tarnaujančių vyrų sąjunga. „Tai yra stebinančiai didelis skaičius. Bandymai nusižudyti buvo užfiksuoti per trumpą laiko tarpą ir labai neramina faktas, kad grįžtantys kariai jaučiasi taip blogai, turint omenyje, kad kariuomenė neturi jokios sistemos, jog jiems padėtų“ - teigia konsultantė Yvonne Tonnesen.

Likus dviems dienoms iki vizito Afganistane, Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pareiškė, kad 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroristiniai išpuoliai JAV buvo didžiulis melas, skirtas tam, kad būtų atverta galimybė Vašingtonui vykdyti karinę invaziją į Afganistaną. Savo antivakarietiškomis ir antižydiškomis kalbomis išgarsėjęs Irano prezidentas aiškino, kad rugsėjo 11-osios išpuoliai buvo surežisuoti, o tą padaryti esą padėjo žvalgyba.

Prieš keletą mėnesių suaktyvėjęs Maskvos ir Briuselio dialogas dėl tolesnio Rusijos vaidmens sprendžiant Afganistano klausimą, atrodo, artėja link aklavietės. NATO pačioje 2009 m. pabaigoje JAV iniciatyva pradėjo naują karinės kampanijos Afganistane etapą. Jam įsibėgėjant, aukštų NATO pareigūnų raginimų Rusijai kartu imtis šioje valstybėje ryžtingų priemonių nemažėja.

JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas pareiškė, kad NATO yra krizėje, nes Europos valstybės, priklausančios aljansui, jau eilę metų nesugeba investuoti pakankamai pinigų į gynybą ir yra vis priešiškiau nusiteikusios karinės jėgos naudojimo klausimu. R. Gatesas teigė, kad karinio biudžeto trūkumas tėra tik kitų, gilesnių problemų simptomas. Europiečių nenoras investuoti į gynybą esą reiškia tai, kad šioms šalims NATO nėra prioritetas, o kariuomenėms skiriamas tik antraeilis vaidmuo.

JAV karių, žuvusių per karą Afganistane, skaičius pirmadienį perkopė tūkstančio ribą, skelbia nepriklausomas internetinis tinklalapis „icasualties.org“. Šis portalas skaičiuoja JAV karių aukas Afganistane ir Irake. Teigiama, kad tūkstantąja JAV kariuomenės auka Afganistane tapo pirmadienį pietinėje šalies dalyje nukautas karys. JAV invazija į Afganistaną prasidėjo 2001 metais, kai JAV nuvertė Talibano režimą, globojusį rugsėjo 11 dienos išpuolius įvykdžiusius teroristus.

Rusijos Federacijos nuolatinis atstovas prie NATO Dmitrijus Rogozinas ir generolas Borisas Gromovas išplatino pranešimą „Rusijos patarimas dėl Afganistano“, kuris buvo plačiai atspindėtas pasaulio žiniasklaidoje; sausio 12 dieną jį išspausdino dienraštis „New York Times“. Pagal trukmę NATO vadovaujamą operaciją Afganistane netrukus bus galima lyginti su Sovietų Sąjungos vykdytais kariniais veiksmais.

Priimdamas 2009 metų Nobelio taikos premiją, JAV prezidentas Barackas Obama, kuris neseniai nusprendė į karą Afganistane pasiųsti papildomus 30 tūkst. karių, pareiškė, kad karas kartais yra pateisinamas. Tiesa, prezidentas iš karto pridūrė, kad ilgalaikė taika gali būti pasiekta tik tokiu atveju, jei pasaulis apribos ir smurto naudojimą. Jo teigimu, prievarta ypač yra pateisinama humanitariniu požiūriu.