karantinas

Psichologai prognozuoja, kad per pandemiją smarkiai pablogėjusi žmonių emocinė būklė tvarkytis pradės tik po metų. Esą žmonėms emocinės pagalbos poreikis, nuslūgus pandemijai tik didės – dėl karantino metu slopintų emocijų ir baimės grįžti į normalų gyvenimą lietuviai dar labiau ieškos specialistų pagalbos. O labiausiai nerimą specialistams kelia tai, kad 98 procentai besikreipiančių pas psichinės sveikatos specialistus – moterys.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 459 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 11 žmonių, penktadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 464,7. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 270 tūkst. 849 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 13 tūkst. 661 asmuo. Pasveikusiųjų – 247 tūkst.

Europa vienu žingsniu arčiau „žaliojo paso“. Bloko šalys ir Europos Parlamentas susitarė dėl europinio sertifikato, kuris atvers keliones pasiskiepijusiems, persirgusiems ar neigiamą koronaviruso testą turintiems žmonėms. Gali būti, kad Bendrijoje „Žaliasis pasas“ įsigalios jau nuo liepos. „Žaliasis pasas“ laikomas pagrindiniu įrankiu vasaros atostogoms Europoje išgelbėti, kuris leis nuo turizmo priklausančioms valstybėms atverti sienas Bendrijos keliautojams.

Visoje Lietuvoje abiturientams šiuo metu skamba simbolinis paskutinis skambutis. Deja, dėl karantino suvaržymų ir baimės užsikrėsti prieš pat egzaminus daugelis mokyklų atsisako švęsti visai. Tačiau ne visiems dvyliktokams varpeliai skamba virtualiai. Štai Panevėžyje kelios gimnazijos pakvietė abiturientus ne į šventę per nuotolį, o gyvai. Kai kurie atviri – po oficialios šventinės dalies net ir per karantiną bursis švęsti dar su draugais.

Prie ežero, Nemenčinės miškuose įsikūrusios vaikų stovyklos „Varlinukas“ organizatoriai jau rezervuoja vietas vaikų poilsiui ir ugdymui. Pasak organizatorių, tėvai kasdien atakuoja juos skambučiais, mat vasara jau ant nosies, o mokslams pasibaigus ne visi turi galimybę nuobodžiaujančius vaikus palikti pas senelius.   „Kiekvieną dieną sulaukiame labai daug skambučių ir laiškų ir tų pačių klausimų, kada jūs pagaliau atsidarysite? Tikrai mums 100 procentų pažadėkite.

Moteris liko pakraupusi, kai pamatė, kaip atrodo jos pirmas kirpimas po karantino. Laura Clarke kirpėjai parodė savo norimos šukuosenos nuotrauką, bet po kirpimo ji sako atrodžiusi kaip iš „Buko ir bukesnio“ filmo. 25 metų amžiaus mergina kirpimo laukė aštuonis mėnesius, bet po to jos kirpčiukai nė iš tolo nepriminė kirpėjai parodytos nuotraukos. Laimei, ji sugebėjo įžvelgti komišką situacijos pusę ir pasidalino savo šukuosenos nuotrauka su draugais, kurie negalėjo nesusilaikyti nepajuokavę.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristato interneto svetainę, kurioje galima gauti Galimybių paso kodą. Gyventojams Galimybių pasą reikės atnaujinti kas savaitę, su juo atsivers daugiau veiklų. Galimybių pasu Lietuvos gyventojai galės pradėti naudotis gegužės 24 dieną. Jis leis verslams laisviau dirbti, o žmonėms plačiau naudotis paslaugomis. Galimybių pasą galės gauti trys grupės žmonių: pasiskiepiję nuo koronaviruso, persirgę COVID-19 arba gavę neigiamą COVID-19 testo rezultatą.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tikisi, kad platesnės diskusijos dėl nekilnojamojo turto mokesčio vyks rudenį, kai Finansų ministerija bus parengusi savo pasiūlymus. Premjerė ketvirtadienį Seime sulaukė klausimo, ką mano apie nekilnojamojo turto apmokestinimą, turint omenyje tai, kad pastaruoju metu būstų kainos reikšmingai išaugo. „Diskusija dėl nekilnojamojo turto mokesčio yra sena kaip atkurta valstybė.

Šeimų maršo organizatoriai išgirdę, kad valdančiųjų atstovai nevykdo jų reikalavimų, po kelių savaičių žada dar vieną mitingą, tik šį kartą jau prie Seimo. Bet kelią dar vienai akcijai pastoti gali Vilniaus valdžia – dabar jau svarsto leidimo neišduoti, mat šeštadienį tūkstantinėje minioje buvo vos vienas kitas žmogus su veido kauke, mitinguotojai pažeidinėjo karantino reikalavimus. Ir politikai ir epidemiologai ragina policiją bausti maršo organizatorius ir net dalyvius piniginėmis baudomis.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad pasikeitė kovos su virusu pobūdis, o tą labiausiai lėmė vakcinacija ir testavimo apimtys. Nors ministras įžvelgia teigiamų tendencijų, visgi pabrėžia, kad atsipalaiduoti nevalia. Jis taip pat teigė, kad judama link to, kad revakcinacijai turėtų reikėti vienos papildomos vakcinos dozės. Ne vienas Seimo narys kritikavo A. Dulkį, kad šis nepasirodo Seimo posėdžiuose.

Vyriausybė apsisprendė dėl naujų karantino atlaisvinimų. Kas ir nuo kada įsigalioja? Apie tai – pokalbis su ekonomikos ir inovacijų viceministru Vincu Jurgučiu. Visi nekantriai laukė šiandienos Vyriausybės sprendimų, kokie bus tie atlaisvinimai. Posėdis baigėsi, tai kas bus naujo?  Vyriausybėje buvo priimta nemažai karantino pakeitimų. Labiausiai matomi ir ryškūs: prekyba savaitgaliais, kuri anksčiau buvo ribojama didžiuosiuose centruose ar turgavietėse. Šio ribojimo nebelieka.

Lietuvoje nuo kitos savaitės karantinas švelnėja. Jau pirmadienį lauko kavinės, barai, restoranai galės dirbti valanda ilgiau iki 22 valandos, prie vieno staliuko galės sėdėti 5 žmonės, prekybos centrų parduotuvės ir turgavietės dirbs ir savaitgalį, galės susitikti, būriuotis daugiau skirtingų namų ūkių narių; daugiau lankytojų galės priimti baseinai ir pirtys, daugiau dalyvių kvies renginių organizatoriai, o galimybių paso turėtojoms bus sudarytos dar švelnesn...

Vyriausybė skelbia 2020 metų veiklos ataskaitą, kurioje aptarti ir artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai. Šią ataskaitą premjerė Ingrida Šimonytė pristatys ketvirtadienį Seimo posėdyje. Kas ketveri metai, pasikeitus valdančiajai daugumai, Vyriausybė susiduria su paradoksu, nes gali atsiskaityti tik už pirmąsias tris darbo savaites. Pabrėžiama Vyriausybės ataskaitoje.

Vyriausybei trečiadienį leidus nuo kitos savaitės valanda ilgiau dirbti kavinėms ir restoranams, Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas teigia nesuprantantis, kodėl laikas ribojamas ir turintiems galimybių pasą.  „Tai, kad leidžia ilgiau dirbti, mums patinka, galime daugiau suprekiauti, bet kodėl valanda – koks argumentas – negirdėjome, nežinome, nesuprantame. Kitas dalykas – galimybių pasas.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė atmeta galimybę, kad iki liepos 6 dienos bus pasiektas prezidento Gitano Nausėdos iškeltas tikslas, kad nuo COVID-19 bus paskiepyta 70 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų. Vis dėlto, jos teigimu, iki to laiko didesnė dalis gyventojų turėtų būti paskiepyti bent viena vakcinos doze. „Klausimas, kas yra „paskiepyti“. Paskiepyti viena doze – tai netoli to tikslo būsime. Bet pilnai paskiepyti tai tikrai nesugebėsime.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad dalis karantino apribojimų turėjo būti atšaukti dėl to, kad nebėra pagrįsti. Vis dėlto ji ragina gyventojus neatsipalaiduoti ir pažymi, kad Lietuva pagal sergamumą COVID-19 vis dar yra „juodojoje“ zonoje.  Vyriausybė trečiadienio posėdyje nuo kitos savaitės ėmėsi reikšmingai švelninti karantiną daugelyje sričių.

Vyriausybė praplėtė savivaldybių, kuriose taikomos švelnesnės karantino sąlygos, sąrašą. Šis Vyriausybės sprendimas įsigalios nuo gegužės 24 d. Nuspręsta, kad švelnesnis karantinas negu visoje šalyje galės būti taikomas Birštono, Biržų rajono, Ignalinos rajono, Joniškio rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Mažeikių rajono, Neringos, Pagėgių, Pasvalio rajono, Rokiškio rajono, Skuodo rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Tauragės rajono, Telšių rajono savivaldybėse.

Vyriausybė apsisprendė švelninti karantiną verslui ir gyventojams. Nuspręsta valanda prailginti maitinimo įstaigų darbo laiką, prekybos centrams leisti dirbti ir savaitgaliais, taip pat atlaisvinti bendravimą tarp namų ūkių bei dvigubinti dalyvių skaičių renginiuose.

Vyriausybei siūloma švelninti karantiną verslui ir gyventojams. Trečiadienį Vyriausybė turėtų apsispręsti, ar prekybos centrams leisti dirbti ir savaitgaliais, taip pat – valanda ilginti maitinimo įstaigų darbo laiką.

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, Vyriausybė jau kitą savaitę turėtų apsispręsti, ar dar verta tęsti karantiną. Šiuo metu veikiantys karantino apribojimai galioja iki gegužės pabaigos. Tačiau sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė teigia, kad, net jei ir reikėtų pratęsti karantiną, su Galimybių pasu jis galėtų būti kur kas švelnesnis. Ekonomikos komitetas trečiadienį Seime diskutavo, kaip būtų galima švelninti karantiną, pradėjus veikti Galimybių pasui.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar leisti atverti prekybos centrus savaitgaliais, taip pat – ilginti kavinių ir barų darbą. Tai antradienį žurnalistams Seime patvirtino premjerė Ingrida Šimonytė, tačiau ji siūlymų nekonkretizavo. „Rytoj Vyriausybė spręs ir bus sprendimas, projekto aš nemačiau, bet apie tai diskusija buvo, tai tikiuosi, kad siūlymai bus pateikti“, – sakė premjerė. Vyriausybės vadovė neatmetė, kad gali būti siūlomi pakeitimai ir dėl šeimos ūkių bendravimo.

Vyriausybė ruošiasi švelninti karantiną. Ministrų kabinetas svarstys, ar keisti dabar iki devynių vakaro veikiančių lauko kavinių, barų, restoranų darbo laikas, ar prekybos centrų parduotuvės, kurios neturi atskiro įėjimo iš lauko, gali dirbti ne tik šiokiadieniais, bet ir savaitgaliais. Anot sveikatos ekspertų, švelninti karantiną Lietuvoje leidžia gerėjantys sergamumo rodikliai.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad trečiadienį Vyriausybė gali svarstyti karantino režimo pakeitimą, visgi, premjerė akcentuoja, kad pakeitimai bus procedūriniai. Visgi Vyriausybės vadovė turi žinių darbo laiką prašantiems ilginti restoranams ir savaitgaliais uždarytoms parduotuvėms. Vyriausybė planuoji imtis ir vaikų vasaros stovyklų – numatyti schemą, kad jos vykti galėtų ir karantino ar ekstremalios situacijos metu. „Svarstys.

Policija vertins šeštadienį vykusio „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ organizatorių veiksmus užtikrinant karantino sąlygų laikymąsi, vėliau pareigūnai turėtų apsispręsti dėl administracinės teisenos pradėjimo, rašo portalas 15min.lt. „Dabar administracinių teisenų renginio dalyvių ar organizatorių atžvilgiu nėra pradėta, bet gali būti pradėta vėliau“, – portalui sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. „Dėl karantino pažeidimų.

Užsitęsęs karantinas ir ilgas buvimas namuose daro meškos paslaugą poroms. Esame pavargę, jautresni, todėl galime pajusti, kad santykiai poroje nebėra tokie šilti kaip anksčiau.  Psichoterapeutas Andrius Kaluginas portalui tv3.lt pasakojo, kokie veiksniai pablogino porų santykius ir ko imtis, kad tai neprivestų prie skyrybų. Skyrybų šalyje nedaugėja, tačiau matoma bendra tendencija, jog žmonės pavargę, suirzę, o tai neigiamai atsiliepia santykiams.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1141 naujas COVID-19 atvejis, nuo šios infekcinės ligos mirė 2 žmonės, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 12 tūkst. 838 molekuliniai (PGR) ir 6877 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso. Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 570,2 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 5,8 proc.

Jungtinės Valstijos skelbia svarbią pergalę kovoje su koronavirusu. Kreipdamasis į šalies gyventojus, prezidentas Joe Bidenas paskelbė, kad visi pilnai paskiepyti šalies gyventojai gali nebedengti kaukėmis veidų, nesilaikyti saugaus atstumo ir vienas kitą drąsiai apkabinti. „Jeigu esate pilnai pasiskiepijęs, galite nusiimti kaukę, jūs nusipelnėte daryti tai, dėl ko amerikiečiai žinomi visame pasaulyje, pasveikinti vieni kitus su šypsena“, – JAV prezidentas Joe Bidenas.

Dėl gauruotų mažylių Lietuva dabar eina iš proto. Pudeliai šiuo metu geidžiamiausia tautiečių šunų veislė, o būtent rudos spalvos šunelių žmonės laukia ir ilgus mėnesius ar net metus. Nykštukinių pudelių veisėja Eva pasakoja: „Šiai dienai paklausa milžiniška. Užklausų dėl šuniukų gaunu per dieną apie 80. Tai galima spręsti iš to, kad norinčių labai daug. Tai tikriausiai mados reikalas – turėti pudelį ir dar tokį ryškų.

Bilietas į laisvesnes pramogas ar paslaugas galios tik persirgusiems, pasiskiepijusiems ar turintiems neigiamą testo rezultatą, kuris galios tik vieną parą. Merai panikuoja, kad jei gyventojų masinis skiepijimas užstrigs, visiems norintiems testų atlikti niekaip negalės, mat jų bus tūkstančiai. Paskutinėmis savaitėmis prieš vasarą šalies kurortuose netyla skambučiai. Poilsiautojai rezervuoja datas vasarai, laukia atostogų.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1136 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 7 žmonės, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 583,9. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 262 tūkst. 335 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 16 tūkst. 667 asmenys. Pasveikusiųjų – 236 tūkst.

Vyriausybė sąrašą savivaldybių, kur gali būti taikomas švelnesnis karantinas, sutrumpino iki dešimties. Sprendimą lėmė kitose savivaldybėse blogėjanti epidemiologinė situacija. Nuspręsta, kad švelnesnis karantinas galės būti taikomas Biržų, Joniškio, Klaipėdos, Pasvalio, Rokiškio, Šilalės, Šilutės, Tauragės ir Telšių rajonų bei Pagėgių savivaldybėse. Šis sąrašas įsigalios nuo gegužės 24 dienos.

Individualių Žaliakalnio namų rajone tankios augmenijos apgaubtas J. Grušo namas – muziejus neseniai pateko po šį skyrių valdančio Maironio lietuvių literatūros muziejaus vadovybės padidinamuoju stiklu – svarstytas čia karantino metu surengtas renginys – inkilų kabinimo šventė, dėl kurios skyriaus vedėjai pareikštas negailestingas nuosprendis – ji bus atleidžiama iš darbo.

Sąraše savivaldybių, kuriose gali būti taikomi šiek tiek švelnesni karantino reikalavimai, nuo gegužės 24 dienos turėtų likti tik dešimt savivaldybių. Vyriausybės nutarimo projekte Sveikatos apsaugos ministerija siūlo, kad jame liktų Biržų, Joniškio, Klaipėdos, Pasvalio, Rokiškio, Šilalės, Šilutės, Tauragės ir Telšių rajonų bei Pagėgių savivaldybės. Kaip nurodoma teikime, 200 naujų atvejų 100 tūkst.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1230 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 3 žmonės, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 590,9. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 261 tūkst. 128 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 16 tūkst. 667 asmuo. Pasveikusiųjų – 232 tūkst.

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį teigė, kad kol kas karantino režimo pakeitimų Vyriausybė neplanuoja. Nors užsikrėtimų koronavirusu atvejų skaičius kiekvieną dieną laikosi apie tūkstantį, Vyriausybės vadovė dabartinę epidemiologinę situaciją įvardijo kaip stabilią. Pirmadienį į posėdį rinkosi prie Vyriausybės suburta sveikatos ekspertų taryba.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė penki žmonės, jiems buvo nuo 20 iki 89-erių metų, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Dviem mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, vienam – nuo 20 iki 29-erių metų. Statistikos departamento duomenimis, jauna koronaviruso auka – moteris iš Ukmergės rajono. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, ji susirgo balandžio pradžioje, o užsikrėtimo aplinkybės nėra žinomos. Moteris skiepyta nebuvo. Ji buvo gydoma Santaros klinikose.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1226 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė penki žmonės, antradienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 602,8. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 259 tūkst. 862 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 16 tūkst. 468 asmenys. Pasveikusiųjų – 234 tūkst.

Vyriausybės sveikatos ekspertai pirmadienį diskutuos apie tolesnius karantino laisvinimus, imuniteto palaikymą. „Ekspertai svarstys galimus tolesnius pandemijos plitimo ir valdymo modelius – kokio lygio esant populiacijos imunizacijai (vakcinacija ir natūraliai įgytas imunitetas kartu), pandemijos plitimo rodikliams, lovų ligoninėse ir reanimacijos skyrių užimtumui jau galima planuoti grįžimą į įprastą gyvenimo su COVID-19, kaip sezonine liga, ritmą“, – BNS teigė premjerės atstovė spa...

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 786 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 10 žmonių, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 596,9. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 258 tūkst. 623 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 17 tūkst. 271 asmuo. Pasveikusiųjų – 232 tūkst.

Indijoje registruojant rekordinius pandemijos skaičius, šalies premjeras Narendra Modi vis labiau spaudžiamas skelbti griežtą nacionalinį karantiną, nes abejojama, ar pakanka atskirų valstijų įvestų suvaržymų. Daug medicinos ekspertų, opozicijos lyderių, kai kurie Aukščiausiojo Teismo teisėjai kalba, kad griežtas karantinas visoje šalyje atrodo vienintelė galimybė, kai ligoninės nebegali priimti pacientų.

Ilgą laiką sėdint vienoje vietoje gali atsirasti nugaros problemų. Dirbant sėdimą darbą yra svarbu nepamiršti prižiūrėti savo laikysenos. Apie ilgo sėdėjimo sukeliamas nugaros problemas ir kaip jų išvengti naujienų portalui tv3.lt pasakoja Kauno klinikų Sporto medicinos klinikos gydytojas dr. Gediminas Tankevičius. Ilgai sėdint vienoje vietoje gali atsirasti tam tikrų nugaros problemų. Kauno klinikų Sporto medicinos klinikos gydytojas dr.

Po truputį atlaisvinant per karantiną apribotas veiklas ruošiamos  priemonės, kad verslas galėtų greičiau atsigauti, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  Pasak jos, priemonės turi būti taiklios ir skiriamos sektoriams, kurie nukentėjo labiausiai, pavyzdžiui – turizmo. Viena tokių priemonių – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neskuba žadėti, kad karantinas po birželio 1-osios nebebus pratęstas. Premjerės teigimu, prasta epidemiologinė situacija vis dar neleidžia prognozuoti karantino atšaukimo. Vyriausybei patvirtinus galimybių pasą, I. Šimonytė sulaukė klausimo, ar kartu su juo bus sprendžiama ir dėl karantino naikinimo. „Manau, tam tikri apribojimai tikrai išliks didesniems žmonių susibūrimams, jeigu situacija epidemiologinė bus geresnė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neigiamai vertina Pakruojo rajono savivaldybės sprendimą šį savaitgalį skiepyti visus pilnamečius savivaldybės gyventojus. „Vertinu, kaip saviveiklą, kurios neturėtų būti šiuo metu. Todėl, kad pagal visus parametrus, pagal riziką susirgti, pagal riziką numirti, gulėti ligoninėje sunkios ligos formos aiškiai mažėja jaunyn.  Todėl manau, kad savivaldybė turėtų vis dėlto.

Patvirtinus galimybių pasą, Vyriausybei kartu su savivaldybėmis teks spręsti klausimą, kur atlikti profilaktinį gyventojų testavimą. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtina, kad nebus ribojama, kiek testų galės atlikti gyventojai, bet gali pritrūkti vietų ir specialistų atlikti testus. Vyriausybė trečiadienio posėdyje palaimino galimybių pasą. Viena iš jį galinčių gauti žmonių grupių – turintys ne anksčiau nei prieš parą atliktą COVID-19 testą su neigiamu rezultatu.

Vyriausybė dar sutrumpino sąrašą savivaldybių, kuriose gali būti taikomas švelnesnis karantinas. Trečiadienį nuspręsta iš jo išbraukti Klaipėdos miesto, Plungės rajono, Rietavo, Skuodo rajono ir Šiaulių rajono savivaldybes. Taip pasielgta todėl, kad šiose savivaldybėse sergamumo COVID-19 rodiklis per 14 dienų viršijo 200 atvejų. Taip pat sąrašas papildytas dviem savivaldybėmis, kuriomis epidemiologinė situacija gerėjo, tai – Joniškio ir Šakių rajonai.

Iš europinių milijardų, skirtų po pandemijos atgaivinti Lietuvos ekonomiką bei kitas sritis, šiemet planuojama panaudoti beveik 150 mln. eurų. Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas pranešė, kad lėšų rezerve bus dar apie 30 mln. eurų.  „Didžiąją dalį, virš 90 mln. eurų, ketinama investuoti į projektus, susijusius su elektros gamybos plėtra, virš 11 mln.

Vyriausybė pritarė, kad galimybių pasas Lietuvoje pradės galioti nuo gegužės 24 dienos, pirmadienio. Jis gyventojams atvers galimybę užsiimti daugiau veiklų – lankytis barų ir kavinių viduje, dalyvauti didesniuose renginiuose. Galimybių pasą ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino atsižvelgdamas į tai, kad vis daugiau Lietuvos gyventojų turi imunitetą nuo COVID-19. Šiuo metu Lietuvoje bent viena vakcinos doze paskiepyta 25,5 proc. dviem vakcinos dozėmis paskiepyta 11,67 proc.

Lietuva jau skolinosi ir dar skolinsis tam, kad pakaktų lėšų suvaldyti COVID-19 pandemiją ir kovoti su jos padariniais. Vis dėlto daliai Seimo narių kyla klausimas, ar itin didelė skola nekelia pavojaus ir ar būsime pajėgūs ją grąžinti. Valstybės kontrolė trečiadienį Seime pristatė naujausią COVID-19 ligos pasekmių valdymo apžvalgą. Šįkart, kaip ir anksčiau, Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad nerimą kelia rekordiškai didelė Lietuvos skola.