Surengė inkilų kabinimo šventę
Į portalo „Kas vyksta Kaune“ skambutį atsiliepusi muziejaus skyriaus vadovė Nijolė Majerienė neslėpė, kad šiuo metu gydosi ligoninėje, nes dėl patirto streso, sužinojus, kad yra atleidžiama iš darbo, ji patyrė stiprų nervų sukrėtimą. Sudėtingų išgyvenimų moteriai netrūko ir nedarbingumo metu: pabandžiusi prisijungti prie darbinio el. pašto išvydo, kad visas jos darbinis susirašinėjimas – ištrintas. „Buvo perspėjimas, kad turime išsivalyti pašto dėžutes, tačiau, kad taip drastiškai bus pasielgta su visais mano laiškais, negaliu patikėti“, – guodėsi N. Majerienė. Ji teigė bandysianti kreiptis į vadovybę, kad reikalingi el. laiškai būtų atstatyti.
„Kol kas nesu atleista, nes turiu nedarbingumą. Bet, taip, mačiau direktorės įsakymą dėl atleidimo iš darbo. Jis man labai netikėtas. Pripažįstu, kad pasielgiau netinkamai, kad neinformavau vadovės, jog surengsime inkilų kabinimo šventę, kaip ir buvo planuota, bet kad dėl to mane atleis iš darbo – nesitikėjau“, – sakė J. Grušo muziejaus padalinio vadovė.
J. Majerienė teigė, kad inkilų kabinimo šventė buvo suplanuota šių metų veiklos plane ir negalėjo būti atidėta, nes vėliau kabinti inkilų nebebūtų buvę prasmės. Pasak moters, šventė vyko kieme, joje, kaip ir planuota, dalyvavo J. Grušo meno gimnazijos pedagogai, buvo skaitoma poezija. „Vėliau pasklido kalbos, kad namo viduje buvo geriama kava, bet to nebuvo“, – sako N. Majerienė.
Pasak jos, tuo metu Vyriausybė jau buvo priėmusi sprendimus dėl karantino laisvinimo, todėl, neva, pažeidimų padaryta nebuvo. Tą ji pažymi ir pasiaiškinimo rašte, kurį parašė Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorei Deimantei Cibulskienei. Jame, be kita ko, nurodoma, kad visi šventėje dalyvavę mokytojai yra skiepyti nuo koronaviruso, visi dalyviai dėvėjo kaukes, renginys vyko 10 arų kieme, todėl visi dalyviai laikėsi saugių atstumų.
Neleistina priemonė karantino metu
Inkilų kabinimo šventė Kalniečių g. įsikūrusio J. Grušo namo – muziejaus kieme vyko kovo 29 d. Nuo kovo 15 d. buvo įsigaliojęs leidimas, laikantis visų saugumo reikalavimų, lankyti muziejus 2 asmenų grupėms, arba didesnėms, jei grupė priklauso tai pačiai šeimai. Ekskursijas atvirose erdvėse, kuriose gali dalyvauti ne daugiau, kaip 10 asmenų grupės, leista organizuoti tik nuo balandžio 22 d. Taip pat tuo metu vis dar galiojo draudimas net ir atvirose erdvėse būriuotis asmenims iš daugiau, nei dviejų šeimos ūkių, o būtent tokio pobūdžio renginys ir vyko J. Grušo namų kieme.
„Pati skyriaus vedėja nurodė, kad renginyje dalyvavo 17 asmenų ir tai buvo akivaizdus karantino pažeidimas. Apmaudu, kad socialiniuose tinkluose situacija yra aprašoma iškreipiant tikrovę“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ sakė Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Deimantė Cibulskienė. Tiesa, portalo kalbinta N. Majerienė telefonu tvirtino, kad dalyvių galimai buvo mažiau. „Padariau korektūros klaidą, 11 žmonių suskaičiavome nuotraukose“, – sakė ji.
Pasak D. Cibulskienės, su ja šio renginio organizavimas nebuvo derintas ir tuo metu galiojo jos įsakymas veiklą vykdyti nuotoliniu būdu, o apie suorganizuotą renginį, esą, pranešė tiek pati darbuotoja, tiek renginio organizavimo protokole pasirašiusi J. Grušo menų gimnazijos vadovė.
„Svečiai skaitė poeziją, bendravo, kieme augančiuose medžiuose buvo pakabinti inkilai. Tokių veiklų organizavimas tuo metu buvo neleistinas, o šis darbuotojos poelgis užtraukia atsakomybę visų pirma įstaigos vadovui, todėl tikrai negalėjau taikstytis su tokia priemone, nes esu įsitikinusi, kad kultūros darbuotojai turi būti tinkamo elgesio pavyzdžiu ir privalo laikytis tiek Vyriausybės nutarimų, tiek Kultūros ministro įsakymų, o to akivaizdžiai nebuvo laikomasi“, – sakė muziejaus direktorė.
Gresia didelės baudos
Pasak D. Cibulskienės, karantino taisyklių sulaužymas yra baudžiamas ir baudomis, o jos fiziniams asmenims siekia nuo 500 iki 1000 eurų, o juridinių asmenų vadovams – net nuo 1500 iki 6000 eurų. „Tai tikrai labai rimtos grėsmės ir negalima į tokį elgesį žiūrėti pro pirštus. Todėl paprašėme skyriaus vedėją parašyti pasiaiškinimą, vėliau buvo sudaryta komisija iš trijų asmenų, kuri sprendė dėl nuobaudos dydžio. Priimtas sprendimas – atleidimas iš darbo dėl grubaus darbo drausmės pažeidimo“, – sakė D. Cibulskienė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad skyriaus vedėja nenorėjo prisiimti atsakomybės, teigė, kad renginio nukelti negalėjo, nors akivaizdu, kad tai nesiderina su realybe, nes karantino metu renginių organizuoti negalima.
D. Cibulskienė neigė ir viešojoje erdvėje platinamą informaciją, neva tai buvo susidorojimas su ilgamete muziejaus darbuotoja N. Majeriene. „Muziejuje dirba 77 darbuotojai, kuriama nauja motyvacinė sistema, pagal kurią siekiame patys analizuoti savo darbus ir užduotis, įsivertinti rezultatus. Muziejus keičiasi, o pokyčiai patinka ne visiems, tačiau savo darbe stengiuosi nesivadovauti asmeniškumais“, – sakė D. Cibulskienė. Pasak jos, šiuo metu yra kuriama ir nauja pareigybių struktūra, muziejuje atsiras naujas komunikacijos ir rinkodaros skyrius, o į visų vedėjų postus bus skelbiami vieši konkursai.
Namas po beržais laukia svečių
Kauno rašytojų patriarchas, viena ryškiausių ir savaimingiausių lietuvių kultūros asmenybių – dramaturgas, prozininkas, vertėjas, eseistas Juozas Grušas Kauno Žaliakalnyje, Kalniečių gatvėje, sename sode prie didžiulių beržų prigludusiame name gyveno ir kūrė beveik pusę šimtmečio. Namas yra tradicinio sodybinio tipo, patogiai ir racionaliai išplanuotas.
Pulcherijos ir Juozo Grušų teigimu namo projektas buvo paties rašytojo sugalvotas, statybos techniko J. Miknevičiaus tik nubraižytas. Rašytojo namai mena turtingą praeitį. Juose nuolat vyko intensyvus kūrybinis gyvenimas – rašytojų, dailininkų, teatralų sambūriai, čia J. Grušas sukūrė žymiausias savo dramas, vėlyvąsias noveles.
Dviejuose didžiausiuose namo kambariuose bėgo kasdienis Juozo ir Pulcherijos Grušų gyvenimas. Čia buvo ir darbo kambarys, ir svetainė. Kartu su šeimininkais į namus atkeliavo ir senieji baldai: knygų spinta, indauja, komoda su veidrodžiais, drabužių spinta, tų laikų šviestuvai. Iki šiol išsaugotas senasis kambarių interjeras, meno kūriniai, išlikusi dalis bibliotekos, nors Grušams žmonės visada buvo reikšmingesni negu knygos.
Šiuose namuose užaugo Grušų vaikai, gyveno vaikaičiai ir provaikaičiai, o iki 1998 m. su savo šeima gyveno ir dramaturgo anūkas – vienas garsiausių Lietuvos architektų Algimantas Kančas. Šiemet sukanka 120 metų nuo J. Grušo gimimo, o inkilų kabinimo šventė „Išskridę paukščiai į namus sugrįš pavasarį saulėtą!“ buvo skirta rašytojo gimtadieniui, kuris bus švenčiamas ateinantį lapkritį, paminėti.
