jūratė laučiūtė

Komentare aptariamas ką tik įvykęs dešiniosios liberaliosios Rusijos politinės partijos „Sojuz pravych sil“ („Dešiniųjų jėgų sąjunga“) susilikvidavimas ir jos buvusių narių susidvejinimas. Vieni ir toliau planuoja bendradarbiauti su valdžia bet kokiomis formomis, kiti  traukiasi į bekompromisę opoziciją valdžiai. Gyveni sau – nieko nežinai. Kur – kairė, kur – dešinė. Kokie mechanizmai paslėpti „vabaluose“ [slaptuose pasiklausymo aparačiukuose – vert.]. Kokios jėgos veikia saldainiuose.

Gal ne visi sutiks, bet man atrodo, kad šis posakis tiksliausiai atspindi Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio vykdytą Pietų Osetijos problemos sureguliavimo politiką ir jos rezultatus. Neįdedu į šiuos žodžius situacijos vertinimo, nors kai kam ir gali pasirodyti, jog vėjo sėjėjas yra tas pirmasis, kuris problemą paverčia konfliktu, o konfliktą - karu... Bet juk visi žinome, jog uždaroje erdvėje susikaupusią tvankią atmosferą greičiausiai išgrynina geras skersvėjis.

Kas yra Lietuvos valstybė: iš komunistų partijos perimtas prievartos aparatas ar Kovo 11-ąją atkurtas laisvų piliečių susivienijimas? Kas yra lietuviai: vis dar likę nomenklatūrinės valdžios valdiniai ar savo krašto šeimininkai? Tokius vadovėlinius klausimus netikėtai iškėlė ginčai dėl Lietuvos pilietybės.