juodojo kaspino diena

Istoriniai įvykiai liudija, kad privalome išlikti budrūs ir vieningi prieš bet kokias tironijos formas, teigia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ketvirtadienį Stokholme (Švedija) dalyvavusi Juodojo kaspino dienos ceremonijoje. Šiaurės ir Baltijos valstybių (NB8) parlamentų vadovų susitikime Švedijoje taip pat dalyvausianti Seimo pirmininkė pabrėžė, jog būtent todėl šių šalių bendradarbiavimas yra reikšmingesnis nei kada nors anksčiau. „Susirinkome dėl kelių svarbių priežasčių.

Jau rytoj Lietuvoje bus minimos Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Rytų Europą padalinusio nacių ir sovietų pakto bei „Baltijos kelio“ metinės. Ši diena yra svarbi daugeliui lietuvių, tačiau ne visi jie pamena.  1939 m. rugpjūčio 23 dieną Maskvoje Vokietijos užsienio reikalų ministras J. Ribentropas ir TSRS užsienio reikalų liaudies komisaras V. Molotovas pasirašė abiejų šalių nepuolimo paktą, kuris turėjo įtakos Antrojo pasaulinio karo pradžiai.

Antradienį Lietuvoje minimos Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Rytų Europą padalijusio nacių ir sovietų pakto bei Baltijos kelio metinės. Sostinėje, Rotušės aikštėje, vyks proginis koncertas „Bunda jau Baltija!“, jame dalyvaus prezidentas Gitanas Nausėda, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Kaune, Muzikinio teatro sodelyje, paminėti Baltijos kelią organizuojamas renginys „Baltijos kelias.

Ugnė Galadauskaitė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Skaičiuojama, kad mūsų šalis dėl sovietinio ir nacistinio režimų nusikaltimų prarado maždaug trečdalį savo gyventojų. Minėdami ir Lietuvos nepriklausomybę panaikinusio Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymą 1939-aisias, 1989 metų rugpjūčio 23-ąją apie du milijonai Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų susikibę rankomis gyva grandine susijungė Baltijos kelyje ir drąsiai išreiškė norą būti laisvi.

Šiandien prie Šiuolaikinio meno centro (ŠMC), minint Juodojo kaspino dieną, Lietuvos vėliava buvo iškelta atvirkščiai, savo „Facebook“ profilyje pastebėjo Blogeris Zeppelinus. Nuotraukai, prie kurios nurodyta Tomo Se autorystė, pasklidus interneto platybėse, vėliava buvo perkabinta tvarkingai. Nors menininkams daug kas leidžiama, čia pat kyla klausimas, ar nebuvo peržengtos ribos? Ar tai tebuvo klaida, už kurią niekas nelinkęs prisiimti atsakomybę. Tinklaraščio zeppelinus.livejournal.

Antradienį Lietuva minėjo Juodojo kaspino dieną bei 22-ąsias Baltijos kelio metines, kai dar neatgavusios nepriklausomybės trys Baltijos valstybės subūrė ilgiausią visų laikų žmonių grandinę, nusidriekusią nuo Vilniaus iki Talino. Taip tuomet paminėtos 50-osios Ribentropo-Molotovo pakto, padalijusio Baltijos bei kai kurias kitas Europos valstybes Rusijos bei Vokietijos įtakos zonoms, – tai lėmė vėlesnę šių valstybių okupaciją, – metinės.

Kas pasiilgęs buvo Laisvės, tas toli nuėjo – tokiomis eilėmis pirmadienio vidurdienį Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, prasidėjo Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienos minėjimas, kuriame dalyvavo palyginti kuklus būrys - per 100 kauniečių. Miesto mero Andriaus Kupčinsko paraginti, jie vėl susikibo rankomis, kaip prieš 21 metus Baltijos kelyje.

Atsisakiusi vertybinės pozicijos santykiuose su Rytų kaimynėmis, Lietuva iš to neišpešė apčiuopiamos naudos. Be to, „naujoji“ ir „pragmatiškoji“ užsienio politika, kurios idėjinė motina yra Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ne tik neaiški, bet ir labai pasyvi.

Minint Juodojo kaspino dieną, Senosiose Kauno kapinėse sekmadienį atidengtas paminklas Kovotojų už Lietuvos laisvę Motinai, praneša Lietuvos radijas. 5,5 m aukščio bronzos ir granito monumentas iškilo Senosiose Kauno kapinėse, Ramybės parke. Šį Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos sumanymą įgyvendino skulptorius Vidmantas Gylikis. Anot sąjungos valdybos narės Dalios Maciukevičienės, paminklui sukurti lėšų aukojo apie 1,5 tūkst. žmonių.