Kas pasiilgęs buvo Laisvės, tas toli nuėjo – tokiomis eilėmis pirmadienio vidurdienį Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, prasidėjo Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienos minėjimas, kuriame dalyvavo palyginti kuklus būrys - per 100 kauniečių. Miesto mero Andriaus Kupčinsko paraginti, jie vėl susikibo rankomis, kaip prieš 21 metus Baltijos kelyje.
„Prie Adomo Mickevičiaus paminklo ir paskui Baltijos kelyje, kur stojo vienas milijonas lietuvių ir dar pusantro milijono latvių bei estų, nepabūgome pasakyti: turime būti laisvi ir neleisime, kad įvyktų kokie nors slapti susitarimai, kad vėl būtų pasirašyti panašūs į Molotovo ir Ribentropo dokumentus protokolai ir kad didžiosios valstybės pasidalintų mažąsias. Mes to niekada neleisime“, – susirinkusiems kalbėjo miesto meras.
1941 metų tremtinys, dabar Seimo narys Arimantas Dumčius atkreipė kauniečių dėmesį į nerimą keliančius šiandienos reiškinius.
„Vis didėjanti priklausomybė nuo Rusijos, vis garsesnės kalbos apie vizų supaprastintą išdavimą ir Europos Sąjungos sienų atvėrimą bei kiti šiandienos ženklai mums kelia nerimą ir ragina susirūpinti. Jie verčia mus prisiminti tai, kas buvo 1939-aisiais. Kaip netrukus po to Lietuva buvo aneksuota, o paskui mūsų šalies Vyriausybė padarė klaidą, nusprendusi, kad Lietuva nesipriešins. Ilgus metus Lietuvą slėgusi okupacija atnešė daugybę aukų. Mes praradome kas antrą suaugusį vyrą, kas aštuntą moterį ir kas penkioliktą vaiką. Mes praradome tautos dvasią. Ir tik didžiojo Sąjūdžio dėka realizavome Laisvę. Bet daugelio mūsų žmonių dvasia dar likusi nelaisvėje“, – konstatavo Seimo narys.
Jo teigimu, tauta turėtų būti atidesnė rinkdamasi savo valdžią. „Reikia rinkti žmones, kurie nepriklausomybei ir Lietuvai būtų svarbūs ne per įvairius šou, bet per reikšmingus darbus“, – sakė kauniečių išrinktas parlamentaras.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Juozas Savickas valdžios atstovams priminė: „Buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, Laisvės kovų dalyviai yra valstybės pamatas. Ir šiam, deja, senstančiam pamatui reikia valdžios paramos. Jos trūksta tiems, kurie kovojo, geba prisiminti istoriją, ją puoselėja ir perteikia jaunimui“.
Karo muziejaus sodelyje Seimo narys A. Dumčius, miesto meras A. Kupčinskas, savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas padėjo gėlių prie Laisvės paminklo ir aukuro žuvusiems Laisvės kovotojams atminti.
Sekmadienį, Juodojo kaspino dienos išvakarėse, Senosiose Kauno kapinėse (Ramybės parke) iškilmingai atidengtas Kovotojų už Lietuvos laisvę Motinai paminklas, primena ELTA.
Šio paminklo iniciatoriai – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS), autoriai – skulptorius Vidmantas Gylikis, architektai prof. Jonas Anuškevičius ir Vytenis Izokaitis. Žuvusio sūnaus (partizano) gedinčią Motiną įamžinęs varinis paminklas pagamintas už LPKTS surinktas lėšas. Kauno miesto savivaldybė paminklo aplinkos sutvarkymui skyrė 50 tūkst. litų.
Paminklo atidengimo proga Kauno įgulos karininkų ramovėje įvyko Stanislovo Abromavičiaus knygos „Partizanų Motinos“ pristatymas.
