joe bidenas

Jungtinių Valstijų prezidentui Joe Bidenui paskelbus apie sprendimą permesti Europoje dislokuotus JAV karius į Baltijos šalis, Pentagonas antradienį pranešė, jog į Lietuvą, Latviją bei Estiją bus siunčiami iš viso apie 800 pėstininkų, taip pat naikintuvai bei sraigtasparniai. Papildomus karius Vašingtonas į regioną siunčia, Rusijai nusprendus pripažinti Maskvos remiamų separatistinių regionų Rytų Ukrainoje nepriklausomybę ir delsiant išvesti pajėgas iš Baltarusijos.

Papildomos JAV karinės pajėgos sustiprins Baltijos valstybių saugumą, tai atitinka situacijos rimtumą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jis antradienį pasveikino JAV prezidento Joe Bideno sprendimą pasiųsti papildomų pajėgų į Lietuvą, Latviją ir Estiją. Toks sprendimas priimtas Vakarams toliau nuogąstaujant dėl plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.

JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė sankcijas Rusijos finansinėms organizacijoms ir pažadėjo ne tik padėti Ukrainai, bet ir atsiųsti papildomas karines pajėgas į Baltijos šalis. J. Bidenas priminė, kad V. Putinas ką tik paskelbė Ukrainą „neegzistuojančia valstybe“ ir yra pasirengęs pulti kaimyninę šalį. „Kas, vardan Dievo, jis įsivaizduoja esąs, galintis sukurti valstybes savo kaimynės teritorijoje?“ – antradienį kreipdamasis iš Baltųjų rūmų retoriškai klausė JAV lyderis.

Europos akcijų rinkos pirmadienį smuko, Kremliui pareiškus, kad nėra tvirtų planų surengti JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos lyderio Vladimiro Putino susitikimą, mėginant išvengti galimos Maskvos invazijos į Ukrainą. Pačios Rusijos akcijų rinkos smuko dviženkliais skaičiais, Ukrainos krizei toliau sparčiai aštrėjant, o Rusijos rublis taip pat patiria spaudimą. „Pasaulyje dominuoja antraštės apie Ukrainą, Rusiją ir Vakarus“, – pažymėjo „ThinkMarkets“ rinkos analitikas Fawadas Razaqzada.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad dar per anksti organizuoti Rusijos lyderio Vladimiro Putino ir JAV prezidento Joe Bideno susitikimą, Paryžiui paskelbus apie tokio susitikimo, kuriuo būtų siekiama išsklaidyti įtampą dėl Ukrainos, galimybę. „Dar per anksti kalbėti apie kokius nors konkrečius planus dėl kokių nors viršūnių susitikimų organizavimo“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Rusijos ir JAV prezidentai Vladimiras Putinas ir Joe Bidenas sutarė surengti viršūnių susitikimą, bet jis įvyks tik tuo atveju, jei Rusija neįsiverš į Ukrainą, pirmadienį po naujo karštligiškos diplomatijos raundo, kuriuo siekta išvengti visapusiško karo, paskelbė Prancūzija. Ir V. Putinas, ir J. Bidenas iš principo sutiko dalyvauti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlytame viršūnių susitikime, pranešė Eliziejaus rūmai.

Prancūzijos prezidentas  Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) „artimiausiomis valandomis“ surengs pasitarimą dėl Ukrainos krizės, sekmadienį pranešė Prancūzijos prezidentūra.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) yra pasirengęs „bet kuriuo metu“ susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, jei tai padės išvengti karo Ukrainoje, sekmadienį pareiškė Amerikos diplomatijos vadovas.

Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas (Naftalis Benetas) sekmadienį pareiškė, kad Iranas gali „netrukus“ susitarti dėl naujo branduolinio susitarimo su didžiosiomis valstybėmis, bet perspėjo, kad jis bus „silpnesnis“ nei pradinis 2015 metų susitarimas. „Galime netrukus pamatyti susitarimą. Naujasis susitarimas, kuris, atrodo, bus sudarytas, yra trumpesnis ir silpnesnis nei ankstesnis“, – sakė N. Bennettas prieš savaitinį ministrų kabineto posėdį.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sekmadienį telefonu kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru, siekiant išvengti Maskvos invazijos į Ukrainą. Savaitgalį iš vis labiau apšaudomų regionų prie kovų su Rusijos remiamais separatistais fronto linijos buvo evakuojami civiliai gyventojai, o Kijevas šeštadienį pranešė, kad per ataką žuvo du Ukrainos kariai – pirmosios konflikto aukos per daugiau nei mėnesį.

NATO perkelia savo darbuotojus iš Ukrainos sostinės Kijevo į Lvivą, esantį šalies vakaruose, ir į Belgijos sostinę Briuselį dėl jų saugumo, šeštadienį pranešė vienas Aljanso pareigūnas. „Mūsų personalo saugumas yra svarbiausias dalykas, todėl darbuotojai buvo perkelti į Lvivą ir Briuselį. NATO biurai Ukrainoje ir toliau veikia“, – naujienų agentūrai AFP sakė pareigūnas, nenurodydamas, kiek darbuotojų perkeliama. Ukraina nėra NATO narė, o Aljansas ten neturi jokių pajėgų.

Europos Sąjunga skelbia pastebimai suaktyvėjusį „manipuliavimą“ informacija, siekiant paremti išgalvotus pretekstus kariniam eskalavimui Ukrainoje, šeštadienį perspėjo Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis). „ES labai susirūpinusi, kad surežisuoti įvykiai... gali būti panaudoti kaip pretekstas galimam kariniam eskalavimui“, – sakoma J. Borrellio pareiškime bloko vardu.

Maskvos prieiga prie finansų rinkų ir aukštųjų technologijų prekių bus apribota rengiamomis Vakarų sankcijomis, jei Rusija pasiryš užpulti Ukrainą, šeštadienį pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. U. von der Leyen komentaras išsakytas didėjant įtampa dėl Rusijos ketinimų Ukrainos atžvilgiu.  JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė įsiveržti į kaiminę šalį.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos įsiveržimo į Ukrainą grėsmė išlieka „labai didelė“ ir kad tokia invazija gali prasidėti artimiausiomis dienomis, nors Maskva teigia pradėjusi atitraukti pajėgas nuo sienos su kaimynine šalimi. Ši grėsmė yra „labai didelė, nes jie vis dar neišvedė jokių savo pajėgų. Jie atsiuntė [daugiau] karių“, žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė J. Bidenas.

Vasario 16-ąją – neoficialiai Amerikos žvalgybos įvardytą galimo Rusijos puolimo prieš Ukrainą dieną – Kremlius toliau bando įtikinti pasaulį, kad atsitraukia nuo Ukrainos pašonės. Tačiau NATO perspėja – tai tušti žodžiai, o pajėgos, bent kol kas toliau telkiamos. Rusija prie Ukrainos sienų stato net ir karo ligonines, kariai ir technika juda arčiau Ukrainos sienų, o Baltarusijoje į orą kyla branduolinį užtaisą galinčios nešti raketos.

Jungtinių Valstijų, Vokietijos, Lenkijos bei kitų šalių vadovai, popiežius Pranciškus sveikina Lietuvą su valstybės atkūrimu, trečiadienį pranešė Prezidentūra. Pasak jos, popiežius Pranciškus Lietuvai siunčia nuoširdžius sveikinimus ir „meldžiasi, kad mūsų šalies žmones Dievas palaimintų taika ir vienybe“. „Lietuva yra svarbi lyderė NATO rytiniame flange ir viena artimiausių JAV sąjungininkių.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pareiškė, kad Rusijos ataka prieš Ukrainą tebėra „labai“ tikėtina, tačiau diplomatinis krizės sprendimas dar gali būti pasiektas. Pasak J. Bideno, JAV „dar nepatvirtino“ jokio Rusijos pajėgų atitraukimo nuo Ukrainos sienų. „Analitikai nurodo, kad jos išlieka labai grėsmingoje padėtyje“, – teigė prezidentas. Jis perspėjo, kad Rusijos įsiveržimo atveju Jungtinės Valstijos yra pasirengusios atsakyti jai sankcijomis.

Įtampai dėl Ukrainos neslūgstant, politikos specialistai sako, kad Rusijai palaikyti įtampą yra naudinga. Taip Kremlius elgiasi jau kurį laiką, o įtampos palaikymas iš esmės padeda nesulaukti sankcijų ir išlaikyti orumą bei žlugdyti Ukrainą. Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis mano, kad Vakarai turėtų imtis veiksmų ir Rusijai taikyti sankcijas už situacijos eskalaciją. Įtampa regione neslūgsta.

Jungtinės Valstijos pirmadienį paragino savo piliečius nedelsiant išvykti iš Baltarusijos, Rusijai sutelkus pasienyje su kaimynine Ukraina dešimtis tūkstančių karių. Ši kelionių rekomendacija buvo paskelbta tą pačią dieną, kai Vašingtonas pranešė, kad uždaro savo ambasadą Kijeve ir perkelia jos darbuotojus į vakarinį Lvivo miestą dėl „drastiškai spartinamo“ Rusijos pajėgų telkimo.

JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį kalbėjosi su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu apie Rusijos karinių pajėgų telkimą prie Ukrainos sienų. Abu politikai sutiko, kad reikia siekti „diplomatijos ir atgrasymo“, praneša Baltieji rūmai. „Abu lyderiai sutarė, kad svarbu toliau siekti diplomatijos ir atgrasymo, reaguojant į Rusijos kariuomenės telkimą prie Ukrainos sienų“, – pranešama po maždaug 50 minučių trukusio pokalbio.

Vakarams baiminantis Kremliaus invazijos į kaimyninę šalį, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „per artimiausias valandas“ kalbėsis su JAV vadovu Joe Bidenu, sekmadienį pranešė jo biuras. „Per artimiausias valandas prezidentas V. Zelenskis saugumo situaciją ir dabartines diplomatines pastangas deeskaluoti situaciją aptars su JAV prezidentu J. Bidenu“, – „Facebook“ įraše pranešė Ukrainos lyderio atstovas spaudai Serhijus Nikiforovas.

Pastangos išspręsti Ukrainos krizę intensyvia telefonine diplomatija šeštadienį įtampos nesumažino ir JAV prezidentas Joe Bidenas įspėjo, kad Rusija sulauks „greitų ir rimtų pasekmių“, jei įsiverš į Ukrainą.

JAV prezidentas Joe Bidenas per pokalbį telefonu su kolega rusu Vladimiru Putinu pareiškė, kad Vašingtonas yra pasirengęs tiek diplomatiniam įtampos dėl Ukrainos mažinimui, tiek „kitiems scenarijams“, šeštadienį pranešė Baltieji rūmai.

JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį ryte Vašingtono laiku pasikalbės su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl aštrėjančios krizės, sukeltos Maskvos numanomų planų įsiveržti į Ukrainą, sakė vienas amerikiečių pareigūnas. „Jie pasikalbės šeštadienį ryte“, – žurnalistams sakė pareigūnas. Anot jo, Kremlius norėjo, kad lyderiai pasikalbėtų pirmadienį, bet priėmė JAV siūlymą pokalbį paankstinti.

JAV prezidentas Joe Bidenas blokavo 7 mlrd. JAV dolerių (6,14 mlrd. eurų) turto, priklausiusio buvusiai Afganistano vyriausybei, siekdamas pusę šios sumos skirti Rugsėjo 11-osios išpuolių aukoms, o likusią dalį – humanitarinei pagalbai Afganistanui.

Amerikos prezidentas Joe Bidenas ragina amerikiečius tuoj pat palikti Ukrainą ir įspėja, kad padėtis ten greitai gali tapti beprotiška. Tiesa, Bidenas viliasi, kad jei Putinas bus pakankamai kvailas įsiveržti į Ukrainą, gal turės proto neliesti amerikiečių. Beje, aiškėja ir neįtikėtina priežastis, kodėl Putinas su Macronu derėjosi prie keturių metrų ilgio stalo. Šaltiniai teigia, Macronas atsisakė darytis PGR testą, kad jo DNR neatsidurtų rusų rankose.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį įspėjo, kad iškilo reali naujo ginkluoto konflikto Europoje grėsmė, ir Aljansui, ir Rusijai didinant savo karių skaičių prie Ukrainos. Maskva prie Ukrainos sienos sutelkė per 100 tūkst. karių, o Vakarų lyderiai, baimindamiesi Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, bando derėtis su Rusija. Šią savaitę į Rumuniją atvyksta 1 tūkst. papildomų JAV karių, turinčių pastiprinti NATO rytinį sparną.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį pareiškė, kad Rusija sutelkė dar daugiau karių prie sienų su Ukraina, ir perspėjo, kad Maskva gali pasiųsti savo pajėgas į provakarietišką kaimynę tebevykstant žiemos olimpinėms žaidynėms, kurios truks iki vasario 20 dienos.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį paragino Ukrainoje esančius amerikiečius nedelsiant išvykti iš tos šalies. Jis taip pat perspėjo, kad gali kilti didelis konfliktas su Maskva, jeigu Rusija pasiųstų savo pajėgas į provakarietišką kaimynę ir įvyktų susirėmimų su Ukrainoje esančiais amerikiečiai kariais. „Amerikos piliečiai turėtų išvykti – turėtų išvykti dabar“, – interviu televizijai „NBC News“ sakė J. Bidenas. „Kalbame apie vieną didžiausių kariuomenių pasaulyje.

Po šešias valandas trukusių derybų ir vakarienės su Putinu Prancūzijos prezidentas išskubėjo pas Zelenskį į Ukrainą. Macrono aplinka sako, kad jis išgavo Putino pažadą nesiimti karinių veiksmų prieš Ukrainą. Tačiau Kremlius tai neigia. Savo ruožtu Amerikos prezidentas pareiškė, kad Rusija atsisveikins su „Nord Stream" 2 dujotieku, jei įsiverš į Ukrainą. Visgi Baltuosiuose Rūmuose viešėjęs Vokietijos kancleris to pasakyti neišdrįso.

JAV prezidentas Joe Bidenas, pirmadienį susitikęs su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, pažadėjo, kad kontroversiškas rusiškų dujų eksporto į Europą vamzdyno „Nord Stream 2“ projektas bus nutrauktas, jeigu Maskva pasiųstų savo pajėgas įsiveržti į Ukrainą. Tačiau pats O. Scholzas nebuvo toks kategoriškas ir tepasakė esąs „vieningas“ su J. Bidenu.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pradėjo derybas Maskvoje, ieškodami bendros pozicijos dėl Ukrainos ir NATO, matyti iš tiesioginės transliacijos. „Labai džiaugiuosi jus matydamas, brangus Emmanueli“, – sakė V. Putinas E. Macronui derybų pradžioje. Priimdamas prancūzų lyderį V. Putinas pasveikino Prancūzijos pastangas stiprinti Europos saugumą.

JAV prezidento Joe Bideno administracija penktadienį grąžino kai kurias sankcijų Iranui išimtis, stringančioms pastangoms išgelbėti 2015 metų sutartį dėl Teherano branduolinės programos žengiant į kritinę fazę. JAV derybininkai grįžta į Vieną, kur vyksiančių derybų tolesnis etapas gali būti lemiamas. Tuo metu JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pasirašė keletą įsakų, kad nebūtų taikomos sankcijos, susijusios su Irano civiline branduoline veikla.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas apkaltino Vakarus pagilinus Rusijos ir Ukrainos krizę bei išsakė kritikos JAV vadovo Joe Bideno pozicijai šiuo klausimu, rodo penktadienį turkų žiniasklaidos paskelbti šalies lyderio komentarai. „Deja, Vakarai iki šiol neįnešė jokio indėlio, kad ši krizė būtų išspręsta. Galiu pasakyti, kad jie tik dar labiau pablogina padėtį“, – sakė R. T. Erdoganas žurnalistams, skridusiems kartu su juo iš Ukrainos.

 JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pranešė, kad amerikiečių specialiosios pajėgos surengė naktinį reidą Sirijos šiaurės vakaruose, per kurį džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) lyderis buvo „pašalintas iš mūšio lauko“. Operacija, kurioje dalyvavo ir kurdų pajėgos, buvo įvykdyta Idlibo regione, kur per panašų reidą 2019 metų buvo nukautas jo geriau žinomas pirmtakas Abu Bakras al Baghdadi (Abu Bakras Bagdadis). „Praėjusią naktį JAV karinės pajėgos Sirijos šiaurės vakaruose ma...

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas trečiadienį pažadėjo koordinuoti savo atsaką į Rusijos kariuomenės telkimą prie Ukrainos sienų, pranešė Baltieji rūmai. Netrukus po to, kai E. Macronas pareiškė, kad gali aplankyti Rusiją ieškoti diplomatinio sprendimo, Prancūzijos lyderis ir J. Bidenas kalbėdami telefonu „patvirtino remiantys Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, nurodė Baltieji rūmai.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pareiškė, jog Jungtinės Valstijos siekia diplomatijos, kad išspręstų aplink Ukrainą bręstančią krizę, tačiau perspėjo Rusiją, jog „esame pasiruošę, kad ir kas nutiktų“. „Šiandien Jungtinėse Tautose mes išdėstėme visą Rusijos grėsmės Ukrainos suverenitetui ir Ukrainos teritoriniam vientisumui, taip pat (pagrindiniams) taisyklėmis pagrįstos tarptautinės tvarkos principams pobūdį“, – sakė J. Bidenas Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį perspėjo Rusiją „neatsitraukti nuo diplomatijos“, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai susirinkus diskusijų dėl nerimą keliančių Maskvos žingsnių, įskaitant daugiau kaip 100 tūkst. karių sutelkimą prie sienų su Ukraina. „Jeigu Rusija nuoširdžiai nori dialogu spręsti atitinkamus mūsų susirūpinimus dėl saugumo, Jungtinės Valstijos ir mūsų Sąjungininkai bei partneriai toliau geranoriškai dalyvaus“, – sakoma J. Bideno pareiškime.

Rusijos įstatymų leidėjas ragina sukilėlių kontroliuojamų Ukrainos vietovių gyventojus prisijungti prie Rusijos kariuomenės, Vakarams baiminantis galimo Kremliaus įsiveržimo į kaimyninę šalį. Rusijos parlamento Santykių su kaimynais komiteto pirmininko pavaduotojas Viktoras Vodolatskis valstybinei naujienų agentūrai „Tass“ pareiškė, kad nuo 2014 metų sukilėlių kontroliuojamų regionų gyventojai baiminasi Ukrainos pajėgų puolimo ir kad Rusijos pasus turintys asmenys būtų laukiami kariuomenėje.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį pareiškė, kad netrukus išsiųs į Rytų Europą nedidelį skaičių amerikiečių karių, taip stiprindamas NATO buvimą regione, tebetvyrant įtampai dėl Rusijos kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienų. „Artimiausiu metu perkelsiu karių į Rytų Europą ir NATO šalis. Ne per daug“, – grįžęs į Vašingtoną iš Filadelfijos, kur sakė kalbą, žurnalistams pranešė J. Bidenas.

JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad siūlys pirmosios juodaodės kandidatūrą į Aukščiausiojo Teismo teisėjus, ketvirtadienį kreipdamasis į tautą dėl liberalių pažiūrų teisėjo Stepheno Breyerio sprendimo išeiti į pensiją. „Aš nepriėmiau jokio sprendimo, išskyrus tai, kad asmuo, kurio [kandidatūrą] kelsiu, bus kažkas, pasižymintis nepaprasta kvalifikacija, charakteriu, patirtimi ir sąžiningumumu“, – sakė J. Bidenas Baltuosiuose rūmuose.

Jungtinės Valstijos antradienį įspėjo Maskvą apie skaudžias sankcijas, įskaitant priemones, nukreiptas prieš asmeniškai prezidentą Vladimirą Putiną, kurių būtų imtasi, jeigu Rusija įsiveržtų į Ukrainą.    Reaguodama Maskva pareiškė, kad sankcijas V. Putinui vertintų kaip priešišką JAV žingsnį.  „Mūsų šalies piliečių supratimu, tai sankcijos ne prieš V. Putiną, bet prieš Rusijos Federacijos tautos pasirinkimą. Nieko jums nesigaus.

Renginio Baltuosiuose rūmuose metu žiniasklaidos priemonės „Fox News“ žurnalistas sulaukė nemalonių žodžių iš JAV prezidento Joe Bideno po to, kai uždavė jam ne itin patikusį klausimą. Panašu, kad pats JAV prezidentas negalvojo, jog jo mikrofonas įjungtas. „Koks kvailas kalės vaikas“, – po to, kai žurnalistas uždavė klausimą, pasakė Joe Bidenas.

JAV prezidentas Joe Bidenas per pirmadienį vykusį spaudos renginį Baltuosiuose rūmuose buvo nugirstas tiesioginiame eteryje „buku šunsnukiu“ pavadinantis televizijos „Fox News“ korespondentą. Žurnalistams po renginio išeinant iš salės, tarp konservatorių populiaraus kanalo „Fox News“ žurnalistas paklausė, ar valdantieji turėtų prisiimti atsakomybę už išaugusią infliaciją. Demokratas lyderis, galbūt nežinodamas, kad jo mikrofonas tebebuvo įjungtas, ėmė sausai kalbėti: „Didžiulis privalumas.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį paskelbė, kad Vakarų valstybės yra visiškai vieningos, surengęs pasitarimą su Europos šalių lyderiais dėl pastangų užkirsti kelią potencialiam Rusijos puolimui prieš Ukrainą. „Susitikimas buvo labai, labai geras – visiška vienybė su visais Europos lyderiais“, – žurnalistams sakė J. Bidenas po 1 val. 20 min. trukusio pasitarimo vaizdo ryšiu su Europos ir NATO šalių lyderiais.

JAV prezidentui siūloma dislokuoti papildomus karinius dalinius ir karinės technikos Rytų Europoje ir Baltijos šalyse, skelbia „New York Times“. Pažymima, kad tai būtų esminis pokytis nuo jo santūrios pozicijos Ukrainos atžvilgiu ir Rusijos atgrasymo nuo tolimesnių agresyvių veiksmų siekio demonstravimas, neturintis precedento kelis dešimtmečius. Toks žingsnis būtų ženklių pokyčių Joe Bideno administracijos politikoje krizės Rytų Europoje atžvilgiu demonstravimas.

Ukraina šeštadienį sulaukė karinės pagalbos iš Amerikos. Kijevą pasiekė net 90 tonų atsakomosios karinės ginkluotės. Savo ruožtu Vokietija griežta – ne tik pati atsisako ginklus tiekti, bet ir draudžia Estijai iš Berlyno gautą ginkluotę perduoti Ukrainai. Na, o į tampai vis dar augant – dalį diplomatų ir jų šeimų iš Kijevo evakuoti rengiasi Vašingtonas. Tai vaizdai iš karinių pratybų Voroneže. Šiame ir aplinkiniuose regionuose koviniuose mokymuose dalyvauja mažiausiai 3000-iai Rusijos karių.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Japonijos premjeras Fumio Kishida penktadienį susitarė „priešintis“ Kinijai, taip pat pasmerkė pastaruosius Šiaurės Korėjos raketų bandymus. Per vaizdo ryšiu už uždarų durų įvykusį pokalbį, trukusį maždaug 80 minučių, J. Bidenas taip pat pabrėžė JAV įsipareigojimus ginti Japoniją.

Rusija prie Ukrainos sienos telkia vis daugiau karių ir ginkluotės – tai išduoda ir iš palydovų darytos nuotraukos. O apie tai, kad Ukrainos laukia įsiveržimas kalba ir Amerikos prezidentas. Jis, beje, sukėlė diskusijų audrą, kai leptelėjo, kad nedidelio masto kariniai veiksmai sulauks ir gerokai mažesnio NATO atsako. Į Baltarusiją siunčiamos vis didesnės Rusijos karių pajėgos. Juos Lukašenkos pakalikai sutinka svetingai – su duona ir druska.