irano branduolinė programa

Ženevoje trečiadienį atnaujinamos didelį politinį krūvį turinčios derybos, kuriose galingosios pasaulio valstybės, siekiančios išspręsti užsitęsusį ginčą su Iranu ir užkirsti kelią naujo karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose grėsmei, sieks sudaryti preliminarią sutartį su Teheranu, kuri pažabotų jo branduolinę programą.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) sekmadienį iškėlė keturis reikalavimus, kurie turi būti įtraukti į sutartį su Iranu, kad veiksmingai suvaldytų jo branduolinę programą. „Prancūzija palaiko tarpinę sutartį, tačiau pagrįstą keturiais punktais“, – prezidentas sakė per bendrą spaudos konferenciją su Izraeliu premjeru Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi) Jeruzalėje.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras pirmadienį pareiškė, kad pasaulio galybės priartėjusios prie sutarties su Iranu dėl jo ginčijamos branduolinės programos, pridūręs, kad Paryžius nebuvo „izoliuotas“ Ženevoje vykusiose derybose, kuriose nepavyko pasiekti susitarimo.

Britų užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as (Viljamas Heigas) sekmadienį sakė, kad susitarimas dėl Irano branduolinės programos gali būti pasiektas per kelias artimiausias savaites, nors derybos Ženevoje buvo nesėkmingos. Per tas derybas buvo „padaryta didelė pažanga“, visų šalių pozicijos priartėjo viena prie kitos, o susitarimas dabar yra pasiekiamas, sakė W.Hague'as. „Dėl klausimo, ar tai įvyks per kelias artimiausias savaites, yra geros to galimybės, – sakė W.Hague'as BBC.

Irano derybininkų Ženevoje pateiktas pasiūlymas dėl iraniečių branduolinės programos yra toks rimtas ir turiningas, kokio JAV anksčiau niekada nematė, trečiadienį paskelbė Baltieji rūmai. Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney (Džėjus Karnis) sakė, kad Irano pasiūlymas yra labai naudingas, nors ir perspėjo, kad „niekas neturėtų tikėtis persilaužimo per vieną naktį“. Irano pasiūlymas atsirado Ženevoje, kur šią savaitę susitinka Irano ir šešių pasaulio galybių vyriausieji derybininkai.

Europos Sąjungos valstybių užsienio reikalų ministrai pritarė siūlymui sugriežtinti sankcijas Iranui. Skelbiama, kad naujos sankcijos, kuriomis siekiama sustabdyti šios šalies branduolinę programą, yra nukreiptos prieš Irano energetikos sektorių. Be to, taikomi nauji apribojimai ir šios šalies užsienio prekybai, finansinėms paslaugoms ir naftos bei dujų sektoriams, kurie yra Irano ekonomikos pagrindinis ramstis.

Tikėtina, kad Teheranas pasinaudojo mažu Irano valdomu banku Vokietijoje, kad galėtų apeiti sankcijas, priimtas JT, JAV ir ES. „The Wall Street Journal“ pranešė, kad „Europaeisch-Iranische Handelsbank AG“ (Europos-Irano prekybos bankas) padėjo sudaryti daugiau nei vieno milijardo vertės sandorių firmoms, kurioms turėtų būti taikomos JT, JAV ir ES sankcijos.

Izraelio ataka prieš Irano branduolinius objektus išprovokuotų ilgą karą ir veikiausiai nesustabdytų Irano nuo branduolinio ginklo įsigijimo, pareiškė analitinis institutas „Oxford Research Group“. Ši grupė argumentuoja, kad karinis smūgis turi atmestas kaip galimas Irano branduolinės krizės sprendimo variantas. Priešingai, analitikai mano, kad Izraelio karinis smūgis tik paskatintų Irano branduolinės bombos gaminimo procesą. Be to, karinis smūgis destabilizuotų visą Vidurio Rytų regioną.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Iranas netrukus gali įgyti potencialą pasigaminti branduolinį ginklą. Apie tai Rusijos lyderis pareiškė per Maskvoje vykusį ambasadorių susitikimą. Šis perspėjimas yra retas atvejis, kai Maskva prisijungia prie Vakarų valstybių kritikuodama Irano branduolinę programą. Tiek JAV, tiek pagrindinės Europos Sąjungos šalys teigia, kad Iranas, prisidengdamas neva civiline branduoline programa, iš tikro siekia pasigaminti branduolinį ginklą.

Iranas teigia turintis įrodymų, jog JAV pagrobė vieną jų branduolinės fizikos ekspertą. Kol kas neatskleisti įrodymai pateikti Šveicarijos ambasadai, atstovaujančiai JAV interesams šioje šalyje, rašo „bbc.co.uk“. Teigiama, jog pernai piligriminės kelionės į Saudo Arabiją metu dingęs Shahramas Amiris šiuo metu yra JAV. Pastaruoju metu pasirodė trys prieštaringi video, kuriuose neva matomas S.Amiris. Viename jų teigiama, jog vyras buvo pagrobtas, kituose dviejuose – jog yra laisvas.

Iranas pirmadienį pareiškė, kad, skleisdama suklastotas ataskaitas JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV), rengia prieš šalį psichologinį karą. Irano vyriausybė dar kartą pareiškė, kad jos vykdoma branduolinė programa neturi jokių karinių tikslų. Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Raminas Mehmanparastas paneigė CŽV direktoriaus Leono Panettos žodžius, kad Iranas jau iki 2012 metų gali pasigaminti 2 branduolines bombas.

CŽV direktorius Leonas Panetta pareiškė, kad Iranas turi užtektinai žemai prisodrinto urano, kad pasigamintų dvi branduolines bombas. Tiesa, L. Panetta pabrėžė, kad bombų kūrimas veikiausiai užtruks mažiausiai porą metų. L. Panetta taip pat išreiškė abejonę dėl to, ar naujosios Jungtinių Tautų sankcijos sugebės numalšinti Teherano branduolines ambicijas.

Iranas uždraudė į šalį įvažiuoti dviems Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) ekspertams, kurie turėjo atlikti reguliarią Irano branduolinių įrenginių patikrą. Irano atominės energetikos organizacijos vadovas Alis Akbaras Salehis teigia, kad ekspertai paskelbti nepageidaujamais asmenimis, nes skleidė melagingą informaciją apie Irano vykdomą branduolinę programą.

Kad pasigamintų branduolinį ginklą, Iranui gali prireikti iki 3 metų, teigė JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas. Tiesa, jis pridūrė, kad tarptautinė bendruomenė vis dar turi laiko paspausti Teheraną. Paklaustas, kiek ilgai JAV žada laukti, kad įsitikintų, ar sankcijos Iranui duoda savo rezultatus, R. Gatesas atsakė: „Aš manau, kad kiekvienas sutinka, jog mes, įskaitant ir Izraelį, dar turime šiek tiek laiko, ir mes dėl dirbsime.

Tarpininkaujant Brazilijos ir Turkijos lyderiams, Iranas sutiko į užsienį mainais už branduolinį kurą siųsti savo turimą žemai sodrintą uraną. Toks susitarimas turėtų kiek numalšinti nuogąstavimus dėl Irano branduolinės programos. Vakarai įtaria, kad Teheranas slapta mėgina pasigaminti branduolinį ginklą, tuo tarpu Iranas tokius kaltinimus neigia.

Izraelio lyderiai perspėjo tarptautinę bendruomenę nekartoti praeities klaidų, kurios lėmė tai, kad Antrojo pasaulinio karo metais naciai ir jų parankiniai pražudė 6 mln. žydų. Izraelio lyderiai ragina pasaulio valstybes tvirtai kovoti su Irano branduoline programa, kuri esą gali sukelti antrąjį Holokaustą.

Teigti, kad Iranas yra visiškai izoliuotas ir neturi draugų, būtų neteisinga. Nėra ir vienareikšmės nuomonės apie didžiausią Vakarų susirūpinimą keliančią problemą – Irano branduolines programas ir kiek veiksmingi yra bandymai jas sustabdyti tarptautinėmis sankcijomis. Vakarai vieningi siekdami sustabdyti tai, ką jie laiko Irano siekiais sukurti atominį ginklą. Šiuo požiūriu JAV ir Europos Sąjungos politika nesiskiria.

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Andrejus Nesterenko pareiškė, kad Maskva gali paremti naujų sankcijų Iranui įvedimą, jei Teheranas neras kelio, kaip išspręsti dėl jo vykdomos branduolinės programos kilusį konfliktą. A. Nesterenko pabrėžė, kad sankcijos turi būti dėl to, kad šalis būtų priversta laikytis Branduolinio ginklo neplatinimo sutartyje numatytų įsipareigojimų.

Nauji dokumentai atskleidžia, kad artimas Irano aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei sąjungininkas dar 1987 metais už 10 mlrd. dolerių bandė iš Pakistano įsigyti jau pagamintą branduolinį ginklą, skelbia „Haaretz“. Dokumentus pavyko gauti Vašingtono institute Artimųjų Rytų studijoms dirbančiam buvusiam žurnalistui Simonui Hendersonui. Šie dokumentai įrodo, kad Irano branduolinė programa toli gražu nėra skirta taikiems civiliniams tikslams, tačiau jie siekiama pasigaminti branduolinį ginklą.

Kinija ketvirtadienį pareiškė nepritarianti naujų sankcijų Iranui įvedimui. Pekinas aiškina ir toliau sieksiantis, kad ginčas dėl Teherano vykdomos branduolinės programos būtų sprendžiamas diplomatiniu keliu. „Mes dėjome diplomatines pastangas ir manome, kad jos vis dar nėra išsemtos. Mes kartu su kitais dalyviais ir toliau dirbsime, kad šis ginčas būtų išspręstas“ - pareiškė Kinijos Užsienio reikalų ministras Qinas Gangas.

Per vizitą Prancūzijoje Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Kremlius sutiks su sugriežtintomis sankcijomis Iranui, jei ši šalis ir toliau atsisakys atvirai bendradarbiauti su tarptautine bendruomene dėl savo vykdomos branduolinės programos. Tiesa, D. Medvedevas pridūrė, kad naujos sankcijos neturi būti nukreiptos prieš eilinius Irano žmones. Iš pradžių Rusija kartu su Kinija priešinosi naujų sankcijų Iranui įvedimui.

Karinis smūgis visiškai nesustabdytų Irano branduolinės programos, pirmadienį Pentagone pareiškė JAV ginkluotųjų pajėgų vadų jungtinio komiteto pirmininkas admirolas Mike'as Mullenas. „Joks smūgis, kad ir koks efektyvus būtų, pats savaime nebus lemiamas“ - teigė admirolas, kuris teigė labiau pritariantis siekiui išspręsti konfliktą remiantis diplomatinėmis ir ekonominėmis priemonėmis.

Jungtinių Tautų ginkluotės inspektoriai pirmą kartą oficialiai apkaltino Iraną vykdant darbus, kurie yra skirti branduolinei bombai gaminti, skelbia „The Telegraph“. Iraną smerkiančią ataskaitą Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) paviešins kitą savaitę. Ataskaitoje skelbiama, kad Iranas pagamino pakankamą kiekį reikiamai prisodrinto urano, kuris gali būti naudojamas branduoliniam sprogimui sukelti.

JAV trečiadienį pradėjo platinti preliminarų dokumento, kuriame kalbama apie galimas naujas sankcijas Iranui, projektą, BBC teigia vienas Jungtinėse Tautose dirbantis Vakarų diplomatas. Jis teigia, kad siūloma išplėsti kelionių draudimus aukščiausiems Irano pareigūnams, be to, siūloma įšaldyti su Irano branduoline programa susijusių asmenų lėšas.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi siųsti į užsienį savo turimą sodrintą uraną mainais už branduolinį kurą. Savo ruožtu JAV atstovas pareiškė, kad Vašingtonas yra pasirengęs išklausyti Teherano pasiūlymų, jei Iranas iš tikro nori rasti išeitį iš aklavietės, kurioje atsidūrė derybos dėl jo branduolinės programos. Prezidento M. Ahmadinejado žodžiai rodo, kad Iranas pagaliau yra pasirengęs priimti Vakarų pasiūlymą dėl branduolinės programos.

Totalitarinio rėžimo vadovaujamas ir milžiniškus energetinius išteklius turintis Iranas vysto ir branduolinę programą, kuri galbūt skirta ne tik taikiems tikslams. Be to, šioje šalyje kyla pilietinės revoliucijos nuotaikos. Todėl Irano tendencijos ir vidaus politikos raida vis labiau domina Vakarų pasaulį, tame tarpe ir Europą.

Iranas eilinį kartą atmetė Vakarų raginimus pritarti Tarptautinės atominės energetikos komisijos pasiūlymui dėl branduolinės programos. Dėl to Irano veikiausiai jau laukia naujos sankcijos, kurias Jungtinėse Tautose bandys prastumti Vašingtonas ir jo sąjungininkai. Be to, kalbama, kad Iranas pastaruoju metu mėgina sudaryti slaptą sandėrį su Kazachstanu dėl urano importo.

Praėjusią savaitę žiniasklaida paskelbė, kad Iranas slapta konstruoja neutronų tirgerį, kuris yra esminė branduolinės bombos dalis, sukelianti branduolinį skilimą ir tuo pačiu metu bombos sprogimą. Tačiau Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas, duodamas interviu „ABC News“ aiškino, kad visi tai įrodantys dokumentai tėra JAV vyriausybės klastotė. „Ne, aš nenoriu matyti šių dokumentų. Tai yra suklastoti popieriai, kuriuos išleido JAV vyriausybė“ - teigė M. Ahmadinejadas.

Izraelio karinės žvalgybos vadas Amosas Yadlinas antradienį pareiškė, kad per paskutiniuosius metus sukaupė pakankamai medžiagų, reikalingų branduolinei bombai pasigaminti. „Technologinis laikrodis beveik baigė tiksėti“ – perspėjo A. Yadlinas. Kalbėdamas Nacionalinių saugumo studijų institute, karinės žvalgybos vadas pareiškė, kad Iranas vykdo gerai pamatuotą ir sofistikuotą strategiją branduolinei industrijai plėsti.

Konfidencialūs žvalgybiniai dokumentai, kurie pateko į „The Times“ žurnalistų rankas, rodo, kad Iranas testuoja esminį branduolinės bombos kompenentą, kuris leistų užbaigti ginklo kūrimo darbus. Žvalgybiniuose duomenyse teigiama, kad Iranas vykdo itin slaptą karinį branduolinį projektą, kuriuo siekiama sukonstruoti neutronų trigerį, kuris inicijuoja branduolinio skilimo reakciją. Būtent šis komponentas sukelia bombos sprogimą. Užsienio žvalgybų dokumentai datuojami 2007 metais.

Europos Sąjungos lyderiai suteiks Iranui 7 savaites galiosiantį ultimatumą, per kurį Teheranas privalės atnaujinti derybas dėl savo branduolinės programos. Jei Iranas to nepadarys, ES parems Vašingtono siekį sugriežtinti sankcijas, taikomas Irano teokratinei diktatūrai. Klausimą dėl sankcijų Iranui ES svarstys per sausio 25-26 dienomis vyksiantį susitikimą.