institutai

Baigiantis rugsėjui Lietuvos žmonių nuomonė apie visuomenines institucijas nepakito – kaip buvo geriausiai vertinami ugniagesiai gelbėtojai, taip ir liko. Menkiausio pasitikėjimo pozicijoje išliko Seimas. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 16–28 dienomis atliktos apklausos duomenimis, pirmąjį rudens mėnesį šalies gyventojai labiausiai pasitikėjo Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba. Ja pasitikėjo 85 proc. respondentų.

Gegužę padaugėjo institucijų, kuriomis labiausiai pasitiki šalies gyventojai: be Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Bažnyčios, Prezidento tarnybos, krašto apsaugos, Lietuvos žiniasklaidos ir policijos, pasitikėjimas pareikštas Konstituciniam Teismui, „Sodrai“ ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT). Kaip ir anksčiau, labiausiai šalies gyventojai nepasitiki Seimu (83 proc.) ir Vyriausybe (79 proc.

Kovą 15-74 metų šalies gyventojai tradiciškai labiausiai pasitikėjo šešiomis stabiliai besilaikančiomis institucijomis - Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, Bažnyčia, Prezidento tarnyba, krašto apsauga, Lietuvos žiniasklaida ir Konstituciniu Teismu. Visi šunys ir toliau tebekariami ant Seimo ir Vyriausybės. Turbūt naivu tikėtis, kad šių dviejų institucijų reitingai pagerėtų iki rinkimų. Apklausos duomenimis, Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba pasitiki 85 proc.

Baigiantis praėjusiems metams – gruodžio mėnesį – šalies gyventojai labiausiai pasitikėjo penkiomis institucijomis: Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, Prezidento tarnyba, Bažnyčia, krašto apsauga ir Lietuvos žiniasklaida. Labiausiai nepasitikima buvo trimis institucijomis – Seimu, komerciniais bankais ir Vyriausybe. Tačiau smarkiausiai visuomenės pasitikėjimo reitinge krito komerciniai bankai. Viešosios nuomonės apklausos duomenimis, ugniagesiais gelbėtojais pasitikėjo 83 proc.

Norintys priimti studentus į doktorantūrą universitetai ir institutai turės būti perėję kokybės patikrą ir atitikti aukštus mokslo standartus, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Mokslo ir studijų institucijos nuo šių metų rudens taip pat galės rengti doktorantus drauge su Lietuvos ar užsienio partneriais. Šiais sprendimais tikimasi sudaryti sąlygas Lietuvos mokslui siekti kuo geresnių rezultatų pagal tarptautinius kriterijus.

Vasaros metu ramiausiai ilsisi didžiosios šalies partijos. Mažesnėms konkurentėms ir naujokėms jų sąskrydžiai ir atostogos pasitarnauja struktūrų kūrimui ir mėginimams žūtbūt priaugti raumenų. „Tradicinių“ pranašumai Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę po sovietų okupacijos ir steigiantis partijoms, šias ėmėsi remti Vakarų – pirmiausia Vokietijos –  politiniai fondai.