imunoterapija

Vėžio diagnozė jau šiandien nebėra laikoma mirties nuosprendžiu, o ne tokią tolimą ateitį medikai piešia dar šviesesnėmis spalvomis. Ne tik sparčiai vystosi naujosios biotechnologijos kuriant kuo efektyvesnius vaistus su mažiau šalutinių reiškinių, bet ir diagnostikos bei chirurgijos tikslumas.

Belgijoje gyvenanti lietuvė, keturių vaikų mama Jurgita Edemakhiota niekada nebūtų galėjusi pagalvoti, kokia kryptimi pasisuks jos gyvenimas. Netikėtai pavasarį užčiuopusi krūtinėje guzelį, kuris laikui bėgant vis didėjo, šią vasarą Jurgita išgirdo skaudžią diagnozę – II stadijos, trigubai neigiamas krūties vėžys. Dabar, kovodama už savo gyvybę ir kęsdama nepakeliamus gydymo skausmus, Jurgita prašo vieno – pagalbos.

Praėjusių metų pabaigoje aktorės Aleksandros Metalnikovos šeima išgirdo skaudžią ir bauginančią žinią – jos 34-erių broliui Aleksejui buvo diagnozuotas ketvirtos stadijos, agresyvus smegenų vėžys. Padėti galėjo tik brangus gydymas ir nors norimos sumos šeimai surinkti nepavyko, dabar jie gali džiaugtis tuo, kad terapija bent kol kas padėjo sustabdyti vėžį.

Rokiškietį Stasį Samulionį galima drąsiai vadinti tikru laimės kūdikiu – gavęs revoliuciją vėžio gydyme žadančius vaistus vyras sugebėjo įveikti ketvirtos stadijos plaučių vėžį. 71-erių vyras „ištraukė“ sėkmingą loterijos bilietą: buvo įtrauktas į klinikinį tyrimą, todėl gydytas kitiems ligoniams kol kas neprieinamais medikamentais. Pirmuosius ligos simptomus vyras pajuto prieš ketverius metus. 2015 m. jis pasakojo daręsis apatiškas, nesinorėjo nieko veikti, tik gulėti, miegoti.

Amerikiečių mokslininkų naujausios technologijos leido išgelbėti moterį, kuriai buvo nustatyta paskutinė krūties vėžio stadija, nuo greitos mirties. Moteriai buvo pasakyta, kad gyventi liko trys mėnesiai, tačiau, pritaikius naujausią imunoterapijos metodą, liga atsitraukė ir per porą metų buvo pasiekta visiška remisija. Auglys išnyko vos per kelias savaites Prieš dvejus metus Floridos gyventojai Judy Perkins medikai pranešė niūrią žinią – gyventi jai liko apie tris mėnesius.

Per mūsų gyvenimą yra labai tikėtina, kad netgi mes arba kažkas, ką mes pažįstame, turės iškentėti vėžio skausmą. 2014-aisiais Jungtinėje Karalystėje buvo nustatyta 350 tūkst. naujų vėžio atvejų ir maždaug pusė jų išgyveno daugiau kaip 10 metų. Išgyvenimo statistika sergant vėžiu per pastaruosius 40 metų padvigubėjo, ir iš dalies tai vyko dėl pagerėjusio vėžio gydymo.

 Siekiant kuo geresnių rezultatų gydant 21 amžiaus maru vadinamą ligą – vėžį, atliekama daug ir įvairių tyrimų. Ne paslaptis, jog vėžys atsiranda dėl mutacijų normaliose organizmo ląstelėse ir šiems sparčiai ir nekontroliuojamai besidauginantiems ir organizme plintantiems mutantams įveikti reikia įdėti daug pastangų.

Naujo tipo vaistas, galintis sunaikinti vėžines ląstelės, buvo pirmą kartą išbandytas ant žmonių, rašo telegraph.co.uk. Sautamptono universiteto mokslininkai sukūrė naują vaistą, norėdami išgydyti sunkaus tipo vėžį (kasos, galvos ir kaklo). Dabartinėmis priemonėmis kasos, galvos ir kaklo vežinius susirgimus yra itin sudėtinga pagydyti. Naujas vaistas padidina imuninės sistemos gebėjimą atpažinti vėžines ląsteles ir su jomis kovoti.

Europos alergologijos ir klinikinės imunologijos akademija (EAACI), atsižvelgdama į epidemiologines tendencijas, mano, kad anksčiau nei po 15 m. daugiau nei pusė Europos gyventojų kentės nuo vienos ar kitos alerginės ligos.

Alergija – ne tik viena iš labiausiai paplitusių negandų, varginančių žmoniją, apie ją sklando ir daugiausiai įvairiausių klaidingų požiūrių bei mitų. Pirmas mitas. Dėl visko kaltas vien tik blogas paveldimumas Iš tiesų. Žinoma, paveldimas polinkis vystytis alergijai – viena iš lemiančių sąlygų. Įrodyta, kad alergiją net iki 85 proc. lemia genetiniai veiksniai, bet nereikėtų neįvertinti ir kitų priežasčių.