Pirmas mitas. Dėl visko kaltas vien tik blogas paveldimumas
Iš tiesų. Žinoma, paveldimas polinkis vystytis alergijai – viena iš lemiančių sąlygų. Įrodyta, kad alergiją net iki 85 proc. lemia genetiniai veiksniai, bet nereikėtų neįvertinti ir kitų priežasčių. Ne veltui alergija dabar dažnai vadinama „civilizacijos liga“.
Žmonija „gerindama“ maistą konservantais, išrasdama naujus cheminius preparatus (ar tai būtų stipriai veikiantys vaistai, ar labai atsparių rūšių dažai) pati sau sukuria terpę, kurioje gyventi neįmanoma. Jei anksčiau sergančiuosius alergija buvo galima suskaičiuoti ant pirštų, tai dabar Pasaulinė alergologų ir astmos asociacija prognozuoja, kad 2015 m. alergiškas bus kas antras Europos gyventojas.
Įdomu
Dabar dažnai ant kosmetikos gaminių galime pamatyti užrašą „hipoalerginė“. Kosmetologijos kalba tai reiškia, kad produktas „greičiausiai nesukelia alerginės reakcijos“ Taigi, tas užrašas negarantuoja, kad alergijos jums nebus.
Antras mitas. Nepajusti alergijos neįmanoma
Iš tiesų. Klastinga liga vis dažniau maskuojasi po banalia sloga, peršalimu, ūmiais respiratoriniais susirgimais, bronchitu. Žmogus gali metų metais gydytis stipriai veikiančiais vaistiniais preparatais ir neįtarti, kas yra tikras jo bėdų kaltininkas.
Nustatyti tikrą alergijos sukėlėją iš anksto praktiškai neįmanoma. Medikams žinomų alergenų yra apie 20 tūkstančių! Namų ir knygų dulkės, gyvūnų kailis, žydintys medžiai ir žolės, mėsa, vaisiai, daržovės, prieskoniai... Šis sąrašas nuolat didėja.
Įdomu
Kaip atskirti paprastą slogą nuo alerginės? Specialistai tvirtina, kad ir vienu, ir kitu atveju simptomai būna labai panašūs: užgulta nosis, išskyros. Nustatyti, kas priverčia nosį „varvėti“ gali tik pacientą apžiūrėjęs gydytojas otorinaloringologas. Jei yra infekcinės kilmės rinitas, nosies gleivinė bus pastebimai paraudusi, jei sloga alerginė – gleivinė bus tarsi padengta pasta, marmurinio atspalvio.
Nors daugelis iš tų, kuriuos vargina alerginis rinitas, paprastai jau žino kas jų laukia, jei iki prasidedant slogai turėjo kontaktų su buitiniais alergenais, iš kurių labiausia paplitę – dulkių erkutė ir gyvūnų kailis. Jei slogos sukėlėjas nežinomas, teks konsultuotis su specialistais.
Trečias mitas. Alergija – tai ženklas, kad sutriko imuninė apsauga
Iš tiesų. Alergijos atsiradimo mechanizmas mokslui dar nėra iki galo aiškus. Tarkim, polinozė arba kitaip šienligė (alergija žiedadulkėms) yra laikoma apsaugine organizmo reakcija į specifinių alergenų, kurių dideli kiekiai yra gėlių ir medžių žiedadulkėse, ataką. Kaip atsaką, kovai su nepageidaujamais įsibrovėliais kraujas išskiria tam tikrą ląstelių – žudikių ir specifinių antikūnų kiekį. Kuo didesnė jų koncentracija, tuo stipresnė alerginė reakcija ir tuo sunkiau visą tai pakelia žmogus.
Įdomu
Beje, JAV mokslininkai remdamiesi įrodymais netgi teigia, jog turintieji vienokią ar kitokią alergiją mažiau rizikuoja susirgti vėžiu, nei sveikieji. Jų nuomone, neigiamos organizmo reakcijos (tokios kaip alergija) stiprina imuninę sistemą ir tokiu būdu apsaugo nuo ligų, kurios gali baigtis mirtimi.
Ketvirtas mitas. Alergija dažniausiai pasireiškia pavasarį, kai aplinkui viskas žydi
Iš tiesų. Kalbant apie polinozę, tai dauguma alergiškų žmonių ir vasarą toliau čiaudi ir kosti, kuomet po „medžių“ polinozės prasideda žolių sukelta polinozė. Na, o jau alergija dulkėms – reiškinys, galintis trukti kiaurus metus ir nepriklausantis nei nuo oro, nei nuo metų laiko. Pagal kai kuriuos duomenis būtent tokia alergija tarp visų alergiškų žmonių sudaro 45-85 proc.
Dėl galimybės be recepto įsigyti įvairių vaistinių preparatų ir žmonių polinkio gydytis patiems, plinta ir alergija vaistams. Ir žinoma, kaip ir anksčiau didelė problema – alergija maisto produktams.
Įdomu
Beje, kalbant apie pastarąją, Didžiosios Britanijos mokslininkai padarė išvadas, kad dauguma žmonių, manantys, kad yra alergiški maisto produktams, iš tiesų buvo neteisūs. Kaip parodė tyrimai, beveik penktadalis suaugusiųjų įtaria, kad yra alergiški vienam ar kitam maisto produktui. Tačiau atlikus klinikinius tyrimus, tokia diagnozė pasitvirtino tik kas penkiasdešimtam iš tiriamųjų. Moterys dažniau nei vyrai klysta manydamos, kad negali valgyti kai kurių produktų bei nepagrįstai laiko alergiškais ir savo vaikus, neduodamos jiems naudingų maisto produktų. Dažniausiai žmonės sau „diagnozuoja“, kad yra alergiški kviečiams – tokių yra apie 4,5 proc. O iš tiesų, tokiems produktams alergiškas gali būti vos vienas žmogus ir dviejų šimtų.
Liaudyje sklando ir toks įsitikinimas, kad maistui alergiški žmonės dažniausiai netoleruoja braškių ir pomidorų. O iš tiesų, remiantis statistika, vaikai dažniau būna alergiški karvės pienui, kviečiams, kiaušiniams, žuviai ir žemės riešutams, o suaugusieji žuviai, vėžiagyviams, žemės ir kitiems riešutams. Arba toks: jodui alergiški žmonės neturėtų valgyti žuvies ir vėžiagyvių. Tiesa ta, kad žuvyje nėra tiek jodo, kad sugebėtų sukelti alerginę reakciją. Na, nebent žmogus alergiškas patiems šiems produktams.
Dar žmonės dažnai galvoja, kad jei esi alergiškam kokiam nors produktui, ėmus jį valgyti nedideliais kiekiais, alergija išnyks. Tačiau tai taip pat tėra mitas. Taip, alergologijoje yra toks alergijos gydymo metodas – imunoterapija, kurio metu organizmas palaipsniui „pripratinamas“ prie tam tikro alergeno ir su laiku alerginiai simptomai išnyksta ar bent jau gerokai sumažėja. Tačiau jis skiriamas ir yra efektyvus, kai žmogus jautrus tik nedideliam kiekiui alergenų, pvz., žiedadulkėms, naminiams gyvūnams, namų dulkių erkėms, pelėsių sporoms, grybeliams, bet nepadeda, jei žmogus alergiškas maistui, tabako dūmams ar cheminėms medžiagoms.
