igo2dakar

Diskvalifikacija, finansinės baudos ar penkių metų tremtis iš varžybų – kokių priemonių imasi Dakaro ralio organizatoriai, norėdami užtikrinti tvarką ralio maratono metu? Kaip suvaldyti keleto tūkstančių žmonių minią kopose ar kituose, itin sudėtingai pasiekiamuose pasaulio kampeliuose? Kaip užtikrinti švarią konkurencinę kovą tarp galingiausių pasaulio komandų? Tokie klausimai galimai kyla daugeliui ir būtent Dakaro ralio organizatoriai žino didelę dalį atsakymų.

Dakaro senbuviai vienbalsiu teigia, kad nors maratoną perkėlus iš Afrikos į Pietų Ameriką trasos išliko tokios pat pragariškai sunkios, visgi kasdien sportininkus lydinti rizika akivaizdžiai kitokia. Didžioji dalis trasų driekiasi sąlyginai netoli nuo civilizacijos, todėl apkūlus automobilį ar padarius navigacijos klaidą sulaukti žiūrovų ar netgi savų mechanikų pagalbos yra ne kažką sudėtingiau, nei kelkraštyje Vilnius – Molėtai „susitranzuoti“ pakeleivingą mašiną.

Diana Gedeikytė-Jakutienė Dakare yra viena išskirtinė dalyvių klasė, kurios nariai šias lenktynes išbando maksimaliu pajėgumu. Ji yra skirta motociklininkams ir oficialiai Dakare vadinama „Original by Motul“, o žmonės jai yra suteikę vienišių klasės pavadinimą. Kodėl vienišių? Tuoj papasakosiu. “Original by Motul” klasėje lenktyniaujantys sportininkai negali gauti jokios pagalbos iš šalies. Jie negali turėti mechanikų ar kitų komandos narių. Jiems padėti gali tik kolegos lenktynininkai.

Peru vykstančiose 41-ose Dakaro ralio lenktynėse antrajame etape sportininkai įveikė 553 km distancija, iš kurių 342 km sudarė greičio ruožas. Tai buvo pirmas rimtas išbandymas šių metų Dakaro ralyje. Šiam greičio ruože buvo užfiksuotas epizodas, kai varžėsi „Maz“ ir „Kamaz“ sunkvežimiai. Visgi tai laimingai nesibaigė „Maz“ vairuotojui, kuris nesulėtino greičio ir sukėlė didžiulę smėlio audrą. Jai išsisklaidžius paaiškėjo, kad sunkvežimis guli ant šono.

Dakaro ralio pirmąjį etapą vilnietis Balys Bardauskas pradėjo susidūręs ne itin sėkmingai – išsikrovė navigacinės įrangos baterija. Tačiau po ilgų klajonių sportininkas finišą pasiekė, važiavęs pagal kitų sportininkų vėžes. Kol kas neaišku, kelintoje pozicijoje lenktynininkas liks bendroje įskaitoje, nes oficialiai jis nepasiekė abiejų kelio taškų (way point). Dėl išsikrovusios baterijos įranga nenusiuntė duomenų teisėjams. B. Bardauskas tikina, kad vieną kelio tašką jis pasiekė.

Dakaro ralį motociklininkas Balys Bardauskas pradėjo puikiai nusiteikęs. Prieš išvykdamas į pirmojo etapo startą vilnietis dar galvojo, kaip palengvinti motociklą, kad jis mažiau klimptų klastinguose Peru smėlynuose. Būtent šiame etape sportininkams teks susidurti su fesh-fesh reiškiniu. Tai itin smulkios frakcijos dykumų smėlis, neretai ilgam įklampinantis sportininkus. Motociklininkai pasakojo, jog kartais tenka net žiaukčioti nuo šių dulkių, patenkančių į smulkiausius tarpelius.

Visi Dakaro dalyviai iš Lietuvos jau pasiekė Peru sostinę Limą – miestą, kuriame po kelių dienų prasidės 41-asis Dakaro ralis. Kai kurie jų atvyko trečiadienį, o dalis buvo vietoje dar pirmadienį bei pasitiko Naujuosius metus. Transporto priemonių atsiėmimas vyksta ketvirtadienį bei penktadienį, tad atvykę anksčiau turėjo nemažai laisvo laiko.

„iGo2Dakar“ komanda į Dakarą keliaus smarkiai apsiginklavusi. Žinoma, ne tiesiogine prasme – visi jos nariai, Mindaugas Plukys, Andrius Laucius ir Mantas Vilimas, gali filmuoti bei fotografuoti, o savo kuprinėse vešis nemažai įrangos. Vien objektų, kurie gali fiksuoti vaizdus, bus bent penkių skirtingų tipų.

Projekto „iGo2Dakar“ dalyvių misija – pateikti kuo daugiau informacijos apie Dakaro ralį: iki sausio pabaigos gerbėjams žadama pateikti dešimtis tekstų, šimtus minučių vaizdo medžiagos ir tūkstančius nuotraukų apie Dakaro užkulisius. Įspūdingiems kadrams užfiksuoti komanda pasitelks šiuolaikines technologijas ir naujausią įrangą. „Sportas šiandien neįsivaizduojamas be veiksmo kamerų.

Jeigu automobilis yra naudojamas tik vienoje valstybėje, juo rūpintis nėra sudėtinga – reikia nepamiršti pagrindinių sezoninių darbų kaip padangų permontavimas, skysčių pakeitimas ir t. t. Projekto „iGo2Dakar“ automobilis „Nissan Navara“ jau iškeliavo į Pietų Ameriką, tačiau dar Lietuvoje jis buvo paruoštas visiems įmanomiems sezonams: čia oro temperatūra buvo neigiama, o Peru lauks 40 laipsnių karštis.

Lapkričio 22-23 dienomis Prancūzijos uostamiestis Havras taps Dakaro ralio sostine. Čia 2019 m. Dakaro ralio dalyvių iš Europos automobiliai, motociklai ir šimtai kitų transporto priemonių pradės savo kelionę Pietų Amerikos link. „Agrorodeo“ komandos vairuotojas Vaidotas Žala nusprendė atlikti eksperimentą ir į Havrą pats atvairuos visiškai naują „Rimo“ autovežį, ant kurio bus užkrautas sportinis „Toyota Hilux“ bei du žurnalistų automobiliai.

2018-ųjų Dakaro ralyje keliavusi ir naujienas šio sporto gerbėjams Lietuvoje pranešdavusi komanda „iGo2Dakar“ ruošiasi kelionei į maratonines 2019-ųjų lenktynes. Su tuo pačiu, tačiau gerokai pakitusiu „Nissan Navara“ automobiliu, didesne komanda ir naujais tikslais. „Dakaras yra kaip liga. Vos grįžę 2018-ųjų sausį į Lietuvą, pradėjome kurti planus, kaip ten apsilankyti 2019-aisiais.

Ilgiausiame Lietuvoje bekelės varžybų maratone „4x4 Perimetre“ yra atskira įskaita vairuotojams–mėgėjams. Arba – tiesiog turistams, nes būtent taip ši įskaita ir vadinama – „Tourism“. Per 7 metų „4x4 Perimetro“ istoriją šią įskaitą išbandė daugiau nei šimtas ekipažų. Visi jie važiavo standartiniais visureigiais, pritaikytais kasdienėms kelionėms, tačiau turėjo tam tikras modifikacijas.

Pirmieji Dakaro ralyje dalyvausiantys lietuviai naujuosius metus šventė dukart. Sėdėdami iš Madrido į Limą skrendančiame lėktuve jie paminėjo Naujus metus lietuvišku laiku, o jau nusileidę Peru sostinėje, vidurnaktį vietos laiku sudalyvavo ir vietos šventėje. Geltona spalva atneša sėkmę „Mūsų lėktuvas leidosi apie 19 valandą vietos laiku, tad laiko pasiruošti turėjome apsčiai. 9 milijonus žmonių turintis miestas labai įvairus.

Fotografo darbas atrodo romantiškas ir paprastas: nuspaudi vieną mygtuką ir turi honorarą. Tačiau kažkodėl šioje srityje yra labai daug mėgėjų ir tik nedidelė saujelė žmonių, turinčių panašiai atrodančią įrangą kaip ir mėgėjai, sugeba iš to uždirbti. Keli fotografai iš Lietuvos keliaus ir į Dakaro ralį, vienas jų - #iGo2Dakar projekto dalyvis Andrius Laucius. Pamačius jo kuprinės turinį, į akis krenta didelis panašiai atrodančios įrangos kiekis – pavyzdžiui, du fotoaparatai ir keturi objektyvai.

Automobilių sporto varžybose dirbantys žurnalistai paprastai turi specifinių reikalavimų naudojamoms transporto priemonėms. Jos turi būti patikimos, greitos, turėti didelę bagažinę ir... Kuo daugiau USB jungčių bei bent vieną 220V rozetę. Automobilį patobulino „Bet kurios srities specialistas svajoja apie tai, kad galėtų dirbti tik vienintelį darbą ir visiškai jam susikoncentruoti. Fotografai – taip pat.

Nuovargis yra vienas pagrindinių epitetų, apibūdinančių Dakaro ralio dalyvio būseną. Dviejų savaičių trukmės maratone poilsiui jo dalyviai laiko skiria gerokai mažiau nei įprastai. Kaip būsimam nemigos išbandymui ruošiasi projekto #iGo2Dakar dalyviai? „Jeigu kasdieniniu režimu naktimis miegame po 7-8 valandas, tai Dakare laukia dvi savaitės su 3-4 valandomis poilsio per parą.

Kalbėti apie permainingą orą Lietuvoje mėgsta visi, o sinoptikų bei kelininkų darbu piktintis yra kone madinga. Projekto #iGo2Dakar dalyviai Mindaugas Plukys ir Andrius Laucius nesijaudina dėl iki 3 laipsnių žemiau nulio nukritusios temperatūros, bet ruošiasi kur kas įdomesniam išbandymui: Dakaro ralio metu temperatūros pokyčiai per vieną dieną gali siekti ir 40 laipsnių.

Keliaujant į Dakaro ralį, lėktuvo bilietų neužtenka – tuo įsitikino projekto #iGo2Dakar dalyviai Mindaugas Plukys ir Andrius Laucius. Vien dalyvavimas maratone ir akreditacijų pildymo procesas nėra trumpas, o jie dar ir automobilį iš Lietuvos gabenasi – čia įsigytą ir patobulintą „Nissan Navara“. Todėl Dakaro gerbėjai turėjo progą iš arti susipažinti su visa ralio biurokratine virtuve bei patirti, ką reiškia 3 savaičių trukmės kelionės kitame žemyne planavimas.

Dakaro ralyje kiekvienais metais dalyvauja virš 300 transporto priemonių – visureigių, sunkvežimių, motociklų, keturračių bei bagių. Tačiau Dakaro stovyklose – bivuakuose – kiekvieną vakarą zuja keliskart daugiau transporto priemonių. Didelė dalis jų – komandų aptarnaujantis personalas, žurnalistai ir gerbėjai. Šią rolę užims ir projekto #iGo2Dakar komanda – Mindaugas Plukys ir Andrius Laucius.

Projekto #iGo2Dakar automobilis „Nissan Navara“ jau įveikė pirmuosius tūkstančius kilometrų. Po važinėjimų į fotosesijas ir įvairius renginius Vilniuje, Mindaugo Plukio ir Andriaus Lauciaus ekipažas ketvirtadienio rytą pasiekė Havrą – uostamiestį Prancūzijoje, iš kurio krovininiu keltu į Pietų Ameriką keliauja visų Dakaro dalyvių iš Europos technika. Tarp jų – ir raudonasis „Nissan Navara“, dar kitaip vadinamas bendražygių „Odisėjas“, paruoštas Dakaro maratono išbandymams.

Kitą savaitę Dakaro ralio dalyvių iš Europos technika bus pakrauta į krovininį keltą, kuris daugiau nei mėnesį plauks iš Le Havro uosto Prancūzijoje iki Kaljao Peru. Dviem vandenynais keliaus ne tik sportininkų visureigiai, mechanikų techniniai sunkvežimiai, bet ir didžiausių šio sporto gerbėjų automobiliai.

Dakaro ralis – populiariausias sportas Lietuvoje sausio mėnesį. Tūkstančiai žmonių seka Pietų Amerikos maratone dalyvaujančių ekipažų rezultatus internetu, o du lietuviai sugalvojo pamatyti sudėtingiausių pasaulio lenktynių virtuvę iš arti ir... Nuvykti į Dakarą savo automobiliu.

Didžiausias sunkiosios technikos gamintojas Rusijoje - „Kamaz“, pademonstravo dar gamyklos dažais kvepianti bolidą, kuriuo gamintoja šturmuos aukštas smėlio kopas. „Kamaz Master“ pagrindu sukurtas lenktyninis sunkvežimis taip pat turės pratęsti sėkmingą ankstesnių kompanijos kūrinių pasirodymą tarptautinėje arenoje, ypač Dakaro ralyje, kuriame rusų ekipa nuskynė ne vieną pergalę.  Šių metų Dakaras rusams nebuvo sėkmingas.