ignas vėgėlė

Advokatas Ignas Vėgėlė sako, kad dar nėra apsisprendęs, ar 2024-aisiais dalyvaus prezidento rinkimuose. Visuomenės apklausose kaip vienas realiausių dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos konkurentų figūruojantis teisininkas taip pat tvirtina neturintis atsakymo, ar dalyvaus tais pačiais metais vyksiančiuose Seimo, Europos Parlamento rinkimuose su kuria nors dabartine politine jėga ar, pavyzdžiui, suktų į politiką su Sveikatos teisės institutu, jei šis steigtų politinę organizaciją.

Trečiadienį Vilniuje surengta konferencija apie COVID-19 pandemijos pasekmes. Joje dalyvavęs advokatas prof. Ignas Vėgėlė pareiškė, kad atėjo laikas iš valdžios reikalauti teisinės atsakomybės už pandemijos metu priimtus sprendimus. Pristatęs lapkričio 10–19 d. „Vilmorus“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos rezultatus I. Vėgėlė tvirtino, kad to reikalauja ir didžioji dalis visuomenės.

Seimas neseniai priėmė Mokėjimų įstatymo pakeitimus, kurie bankams ir kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams būtų suteikę teisę tvarkyti itin jautrius specialiųjų kategorijų asmens duomenis, bet atsižvelgęs į viešumoje išsakytą susirūpinimą prezidentas Gitanas Nausėda pataisas vetavo.

Nors iki 2024 m. prezidento rinkimų dar daug laiko, pirmosios apklausos rodo galimus kandidatus stoti prie lenktynių dėl Daukanto aikštės rūmų starto linijos. Reitingų auksą raško dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda, tačiau jam ant kulnų lipa naujas vardas šalies politikos arenoje – advokatas Ignas Vėgėlė.

Kituose prezidento rinkimuose galime sulaukti naujo kandidato – advokato Igno Vėgėlės. Bent jau taip signalizuoja visuomenės nuomonės apklausos. Šis žmogus nėra visiškas naujokas politikoje, nes anksčiau priklausė krikščionims demokratams.

Ukraina išlaisvino Chersoną, o šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pavadino „karo pabaigos pradžia“. JAV valstybės departamentas pareiškė, kad pietinio Chersono miesto išlaisvinimas yra didelis pasiekimas Ukrainai. Ar tai yra lūžis kare? Pasaulio ir Lietuvos įvykius naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptarė žurnalistai Vilmantas Venckūnas, Jūratė Važgauskaitė ir Martynas Žilionis. Laidoje taip pat aptarti Jungtinių Valstijų vidurio kadencijos rinkimai.

Visuomenės nuomonės apklausose ant kulnų prezidentui Gitanui Nausėdai lipa advokatas Ignas Vėgėlė. Politologas Mažvydas Jastramskis sako, kad nenustebtų, jei nusprendęs kandidatuoti, šis patektų į antrą prezidento rinkimų etapą. Tačiau kas būtų pagrindiniai I. Vėgėlės rinkėjai? Apie tai politologas kalbėjo TV3 žinių „Dienos komentare“. Naujausios apklausos rodo, kad du populiariausi kandidatai į prezidentus šiandien būtų Gitanas Nausėda ir Ignas Vėgėlė.

Lietuvos gyventojai prezidento rinkimuose palaikytų dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą, rodo pirmadienį skelbiama naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Anot jos, už G. Nausėdą spalį balsuotų 15,4 proc. respondentų (16,8 proc. rugsėjį). Artimiausias varžovas galėtų būti buvęs Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. Už jo kandidatūrą balsuotų 12,1 proc. apklaustųjų (8,9 proc. rugsėjį). Trečią poziciją užima Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė.

Naujausia apklausa išryškino lyderių trejetuką – artimiausiuose prezidento rinkimuose šalies vadovo poste gyventojai norėtų matyti Gitaną Nausėdą, buvusį Advokatų tarybos pirmininką Igną Vėgėlę ir premjerę Ingridą Šimonytę. Nors atotrūkis tarp dabartinio prezidento ir I. Vėgėlės yra ryškus, ekspertai ragina nenuvertinti reitinguose dar nespėjusio pernelyg pasižymėti teisininko galimybių.

Jeigu prezidento rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, juos laimėtų dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, rodo trečiadienį skelbiama naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Anot jos, už G. Nausėdą balsuotų 16,8 proc. respondentų. Artimiausias varžovas galėtų būti buvęs Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. Už jo kandidatūrą balsuotų 8,9 proc. apklaustųjų. Trečią poziciją užima Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė.

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska iškėlė drausmės bylą advokatui Ignui Vėgėlei dėl jo viešų pasisakymų, šis įžvelgia galimą ministrės interesų konfliktą. Apie iškeltą bylą BNS penktadienį patvirtino ministrės patarėjas Paulius Žeimys. „Teisingumo ministrė įvertino Andriaus Tapino pateiktą skundą ir nusprendė iškelti drausmės bylą, kurią nagrinės Advokatų garbės teismas“, – sakė jis.

Prezidento rinkimai įvyks 2024 metų gegužę, bet neatrodo, kad politikai urmu veržtųsi užimti šią kėdę. Tai normalu. Niekas nenori iššaudyti šovinių per anksti. Vis tik užkulisiuose jau dalijamasi nuojautomis, kas galėtų būti kandidatais prezidento rinkimuose. O tai priklauso ne tik nuo asmeninio apsisprendimo, bet ir nuo politinės dėlionės, ateities planų, bandoma įsivertinti, kiek tikėtina sėkmė, ar bus gaunama kokios nors naudos, jeigu laimėti nepavyktų.

Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė sako, kad valdant pandemiją karantinas šalyje galiojo per ilgai. Pasak I. Vėgėlės, karantinas trukti teisiškai gali tris mėnesius su galimybe jį mėnesiui pratęsti. I. Vėgėlės vertinimu, ilgesnę karantino trukmę galima pateisinti dėl tuo metu tvyravusios nežinomybės, tačiau klausimų kyla dėl kito režimo, ekstremaliosios situacijos, trukmės.

Sveikatos teisės institutas (STI) rugsėjo 13 d. kreipėsi į visas Seimo frakcijas, Seimo pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen, Sveikatos reikalų komitetą ir Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydamas susitikimo, kuriame galėtų pateikti argumentus ir pasiūlymus dėl COVID-19 valdymo ir plačiau padiskutuoti. „Pandemijos valdyme svarbu nepadaryti lemtingų klaidų, o tam reikalinga užtikrinti konstruktyvią, atvirą, viešą ir skaidrią diskusiją su įvairių sričių ekspertais ir praktikais.

Ar karantinas pasiteisino? Ar galima valdyti pandemiją kitaip? Kokie teisiniai klausimai ir problemos kyla dėl COVID-19 valdymo priemonių taikymo? Nuo COVID-19 krizės pradžios vis labiau auga socialinis susiskaldymas: vienas nuo kito tolsta ne tik draugai ir kaimynai, bet ir valstybė nuo savo piliečių. Skirtingų pusių suartėjimui būtina vieša diskusija, kurioje būtų pagarbiai keičiamasi skirtingais požiūriais.

Į Advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės pasisakymus, kad esą valdžia jau taiko prievartinį skiepijimą, o ribojimai – neproporcingi, sureagavo daugelis, tarp jų ir politikai. I. Vėgėlę valdantieji kaltina politikavimu ir net manipuliavimu skaičiais. O ką apie kalbą gali pasakyti pats I. Vėgėlė? Ko jis siekė sakydamas kalbą apie COVID-19? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Advokatų tarybos pirmininku Ignu Vėgele ir advokatu Gintautu Bartkumi.

Advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės pasisakymai, kad valdžios taikomi ribojimai nepasiskiepijusiems asmenims pažeidžia žmogaus teises, sulaukė dvigubos reakcijos. Vieni pritaria, kad galimybių pasas priešina visuomenę, o kiti atkerta, kad nepasiskiepiję žmonės patys pažeidžia pasiskiepijusių teises. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo advokatas Algimantas Šindeikis ir Seimo narė Agnė Širinskienė.

Planavau aš kažkaip praslysti, nepakalbėjus apie dramblį kambaryje, nes tema jautri, o ir be manęs buvo daug pasisakiusių, bet, kai jau net žinutės pradėjo ateidinėti, iš serijos – tai kur tavo komentaras, matau, kad išsisukti nepakalbėjus apie Advokatų tarybos pirmininko, p. Igno Vėgėlės, kalbą, nepavyks.

Į Advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės pasisakymus, esą valdžia jau taiko prievartinį skiepijimą, o ribojimai – neproporcingi, sureagavo ir politikai. Vėgėlę valdantieji kaltina politikavimu ir net manipuliavimu skaičiais. Bet kur ta riba tarp žmogaus laisvių ir pareigų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su advokatu Algimantu Šindeikiu ir Seimo nare Agne Širinskiene.

Į Advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės pasisakymus, esą valdžia jau taiko prievartinį skiepijimą, o ribojimai – neproporcingi, sureagavo ir politikai. Vėgėlę valdantieji kaltina politikavimu ir net manipuliavimu skaičiais. Kolegos Advokatų taryboje nuo pirmininko teiginių atsiriboja ir net mano, kad kadenciją baigiantis jų pirmininkas gali pasukti į politiką, tad tokią kalbą rėžė gerai apskaičiavęs.

Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė visuotinio advokatų susirinkimo metu viešai išpeikė galimybių pasą pavadindamas jį prievartos mechanizmu, o ribojimus išvadino žmogaus teises pažeidžiančiomis taisyklėmis. Specialistai sako, kad toks pasisakymas labiau primena ne advokato, o politiko kalbą, o dalį teiginių vadina ne iki galo pagrįstais.

Pirmadienį Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė įvertino aistras sukėlusią  Advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės kalbą, kuriame jis viešai išpeikė galimybių pasą, pavadindamas jį prievartos mechanizmu. Ministrė apgailestavo, kad užimantys svarbias pozicijas asmenys kelia įtampas, kurių šiomis dienomis ir taip nemaža.

Ignas Vėgėlė Birštone visuotinio advokatų susirinkimo metu viešai išpeikė galimybių pasą: pavadino jį prievartos mechanizmu, Pasaulio sveikatos organizaciją pakrikštijo Lietuvą kontroliuojančia tarptautine ministerija, o ribojimus išvadino žmogaus teises pažeidžiančiomis taisyklėmis. Vėgėles kolegos, teisės specialistai aiškina, kad tokie sakiniai labiau primena ne advokato, o politiko kalbą: dalis teiginių ne iki galo pagrįsti.

Lietuvos advokatūra padės Migracijos departamento specialistams, sprendžiant neteisėtai sieną kirtusių migrantų krizę Lietuvoje, informuoja Lietuvos advokatūra. Pranešama, kad specialistai neatlygintinai ruošia metodinę medžiagą, gerosios praktikos pavyzdžius, kuriais remiantis teisiniai procesai nepažeistų tarptautinių įsipareigojimų. Šią savaitę Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr.

Jau ne viena valstybė priėmė sprendimą privalomai nuo COVID-19 skiepyti bent dalį darbuotojų. Tokį kelią pasirinkus ir kaimyninei Latvijai, kyla klausimas, ar Lietuva imsis šios priemonės. Tiesa, darbuotojai, darbdaviai ir teisininkai kategoriškai nesutinka privalomai skiepyti gyventojus, akcentuodami, kad prievarta neišspręs problemos.

Lietuvos advokatai – vienas pažeidžiamiausių verslo sektorių, kurio darbuotojai gali išnaudoti savo žinias plauti pinigus ar finansuoti teroristus. Tokią grėsmę įžvelgia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Tačiau advokatų bendruomenė stoja piestu prieš šį įvertinimą ir tvirtina, kad teigiama grėsmė ne tik nėra pagrįsta, bet ir žalinga šalies advokatūrai ir visai Lietuvai. Gegužės pabaigoje FNTT paskelbė Nacionalinį pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė advokatūros siūlymui, kad individualų konstitucinį skundą galėtų surašyti tik advokatas. Advokatūra sako, kad privalomai įtraukus profesionalius teisininkus skundai bus kokybiškesni, bet kritikai perspėja, kad advokatūros monopolis apribos žmonių galimybes patiems ginti savo teises, nes advokatų paslaugos daug kam bus per brangios. Advokatūros tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė tikina, kad tik advokatūra gali užtikrinti reikiamą kvalifikaciją.

Advokatų taryba ketvirtadienį nusprendė kol kas nestabdyti teisėjų korupcijos byloje įtariamų šešių advokatų veiklos, pranešė tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. „Mums nepakako duomenų, kad priimtume pagrįstą ir argumentuotą sprendimą“, – žurnalistams Vilniuje sakė I. Vėgėlė. Laikinai sustabdyta tik advokato Drąsučio Zagrecko veikla, to paprašius jam pačiam.

Mirė žinomas Lietuvos civilinių bylų advokatas Kęstutis Lipeika, skelbia Lietuvos advokatūra. Teisininkui buvo 79-eri. Advokatų tarybos vardu pirmininkas Ignas Vėgėlė pareiškė nuoširdžią užuojautą dėl ilgamečio Advokatų tarybos pirmininko K. Lipeikos mirties jo artimiesiems ir buvusiems bendradarbiams. K. Lipeika vadovavo Lietuvos advokatūrai 1978–1999 metais. K. Lipeika taip pat buvo Advokato garbės ženklo kavalierius, šiemet paminėjęs 45-erių profesinio kelio metų sukaktį.

Tyrimo apie verslo poveikį politiniams procesams išvadas trečiadienį skelbsiantis Seimo komitetas susilaukė advokatų kritikos – komiteto veiksmai balansuoja ant teisėtumo ribos.

Vilniuje vykusiame visuotiniame advokatų susirinkime Advokatų tarybos pirmininku antrai kadencijai perrinktas dabartinis jos pirmininkas Ignas Vėgėlė. Už 42 metų teisininko kandidatūrą balsavo 967 advokatai. Balsavime dalyvavo daugiau nei 1,3 tūkst. advokatų. „Aš stengsiuosi pateisinti jūsų pasitikėjimą“, – sakė jis po balsavimo rezultatų paskelbimo. I. Vėgėlė teigė, kad yra galimybės sukurti ilgalaikę strategiją, spręsti ar tinkamai atstovaujama regionuose dirbančių advokatų interesams.

Vidinė ir išorinė emigracija tampa bene rimčiausiu iššūkiu Lietuvai. Štai ekonomistas Raimundas Kuodis pabrėžia, jog Lietuvoje ūkiškai gyvybingomis teritorijomis išlieka vos pustrečio miesto: sostinė Vilnius, generuojantis 40 proc. šalies ekonomikos, Kaunas, iš dalies – Klaipėda. Likusi Lietuvos dalis, anot ekonomisto, vis labiau primena pensionatą, kuriame darbingi ir darbą turintys žmonės jau tampa mažuma. Nes kas dar gali, išvažiuoja į didmiesčius arba emigruoja iš Lietuvos.

LRT Televizijos laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt Nors pastaruoju metu daugėja bylinėjimųsi teisme, etiško advokato pareiga – patarti, kaip to išvengti. Be to, advokato pajamos susidaro ne tik iš teisminių procesų, todėl nerimauti, kad didėjantis bylų skaičius keltų grėsmę, dar neverta. Taip sako Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. Advokatas kaip ir bet koks kitas žmogus turi gyventi oriai, o jo pajamas susidaro ne tik bylinėjimasis bet ir patarimai, kaip elgtis, kad jo nebūtų.

 Teisininkų draugijos pirmininkas, Europinės teisės ekspertas profesorius Ignas Vėgėlė teigia, kad referendume uždraudus užsienio piliečiams parduoti žemę, Lietuvai grėstų milijardinės baudos. „Iš tiesų yra surinktas labai didelis skaičius parašų piliečių , kurie nori arba siūlo, kad toks klausimas būtų keliamas referendume. Tačiau tokios valios dar nėra. Pusė Lietuvos piliečių dar neatėjo prie balsadėžių ir nepasakė, kad to nori.

Seimui antradienį po pateikimo pritarė nutarimui, kuriuo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininku dar vienai ketverių metų kadencijai siūlomas ilgametis jos vadovas Zenonas Vaigauskas. Z.Vaigauskas VRK vadovauja nuo 1994 metų. Nutarimo projekte taip pat numatoma performuoti visą komisiją. Teisininkų draugija yra pateikusi 8 kandidatus: Mindaugą Bilių, Julių Jasaitį, Egidijų Bičkauską, Antaną Marcijoną, Vygaudą Molį, Edmundą Sakalauską, Joną Udrį ir Andrių Vitkevičių.

Netolerantiškai apie homoseksualus pasisakiusius visuomenės veikėjus „Gėjų pupuliu“ ir „Lesbiečių braškyte“ titulavusios apklausos rengėjai patys pažeidė žmogaus teises, tvirtina teisės specialistas.Mykolo Romerio universiteto Europos Sąjungos teisės katedros vedėjas advokatas Ignas Vėgėlė kaip žmogaus teisių pažeidimą įvertino tai, kad interneto svetainėje www.gayline.

Netolerantiškiausiai apie homoseksualus pasisakiusių visuomenės veikėjų rinkimuose „triumfavo“ Vilniaus meras Juozas Imbrasas bei parlamentarė Ramunė Visockytė. Jiems šiais metais atiteko „Gėjų pupulio“ bei „Lesbiečių braškytės“ titulai.Primindami savo teises, homoseksualai „Gėjų pupulį“ ir „Lesbiečių braškyę“ internetinėje svetainėje www.gayline.lt rinko dvi savaites. Rinkimai sulaukė nemažo susidomėjimo - juose balsavo daugiau nei 1800 žmonių.

Netolerantiškiausiai apie homoseksualus pasisakę politikai, dvasininkai bei visuomenės veikėjai vėl varžysis dėl "Gėjų pupulio" ir "Lesbiečių braškytės" titulo. Interneto svetainė www.gayline.lt ir iniciatyvinė grupė "Mylėkime politikus" tokią akciją rengia jau trečiąjį kartą. Tikimasi, jog konkursas prisidės prie tolerancijos skatinimo bei ragins politikus atsakingiau apgalvoti savo pasisakymus.

Iniciatyvinė grupė „Mylėkime politikus" ir didžiausia Lietuvoje visuomeninė homoseksualiems žmonėms skirta svetainė www.gayline.lt surengė Gėjų pupulio ir Lesbiečių braškytės – labiausiai homofobiškų žmonių 2007-iais - rinkimus. Šiemet homoseksualūs žmonės savo išrinktiesiems žada skirti tiek meilės, kiek iki šiol nė vienais metais nebuvo. Kaip rašoma pranešime spaudai, 2007-ieji, paskelbti lygių galimybių metais, padėjo atskleisti tikruosius kai kurių visuomenės veikėjų veidus.

Noriu nuoširdžiai pasveikinti referendumo dėl Ignalinos AE (IAE) darbo pratęsimo iniciatorius ir palinkėti jiems sėkmės. Vakar pasiklausiau, kaip Petras Auštrevičius ir doc. Ignas Vėgėlė per Žinių radijo laidą „Tikrasis motyvas“ aptarinėjo mano gruodžio 20 d. straipsnį apie tai, kad nėra jokių teisinių kliūčių pratęsti IAE darbą. Taip, susiderėti galima nors šią savaitę. Tarptautinė teisė, tokiu pavidalu kaip ją įsivaizduoja šie du ponai, niekada neegzistavo.

Nuo 1904 metų savo tradicijas menanti Lietuvos krikščionių demokratų partija praėjusių metų gruodžio mėnesio 15 d. formaliai nutarė liautis savarankiškai egzistavusi. Už sąjunginę partiją su konservatoriais balsavo 201 visuotinės LKDP konferencijos delegatų iš 293 dalyvavusiųjų. Prieš balsavo 81 delegatas, 4 susilaikė, o likę balsavimo teise nepasinaudojo. Nepaisant aiškios persvaros, diskusijos dėl šio sprendimo tęsiasi. Toli gražu ne visi partijos nariai su tokiu sprendimu sutinka.

Korupcijos skandalas Seime kilo dėl neskaidraus partijų finansavimo, todėl problemos sprendimas būtų parama partijoms iš valstybės biudžeto, teigia Lietuvos krikščionių demokratų partija. Krikdemų nuomone, susidariusi padėtis menkina partijų ir valstybės prestižą, didina politikos ir visuomenės lūkesčių atotrūkį ir sudaro palankią terpę populizmui, kai "oligarchiniai pinigai" kelia pavojų demokratinei valstybės sanklodai.

Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko rinkimai, per kuriuos į šias pareigas buvo išrinktas Molėtų meras Valentinas Stundys, apskųsti Teisingumo ministerijai. Šeštadienį Kaune vykusios Lietuvos krikščionių demokratų konferencijos Mandatų ir etikos komisijos pirmininkas Kęstutis Leleiva kreipimesi į Teisingumo ministeriją teigia, kad partijos pirmininko rinkimai yra neteisėti ir negaliojantys.

Politinė partija "Lietuvos krikščionys demokratai" (LKD) nusprendė kreiptis į teismą, kad būtų panaikintas Teisingumo ministerijos sprendimas užregistruoti Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partiją. Teisingumo ministerija šią partiją, kuriai vadovauja buvęs parlamentaras Ignacas Uždavinys, užregistravo praėjusią savaitę. "Tai yra bandymas klaidinti rinkėjus, skaldyti Lietuvos krikščionis demokratus.