gyvenimo istorija

Kėdainiškė Gražina Grudienė, nepaisydama gausybės patirtų netekčių, ligų ir negalių, jaučiasi kaip niekada stipri. Atsitiesti jai padėjo ne tik medikai, bet ir valia, didelis noras padėti kitiems. „Aš noriu ir aš galiu“, – toks šiuo metu yra moters gyvenimo šūkis. Skaudžiausia – sūnaus netektis Gražina pasakoja vaikystėje buvusi mylima, netgi lepinama, pripažinta draugų. Ji visada mėgo būti lyderė. Bėdos moters gyvenime prasidėjo tuomet, kai ištekėjusi susilaukė antrojo vaiko.

Niujorke su šeima gyvenanti Jurga Barkauskienė spinduliuoja laime. Tris vaikus auginanti mama neslepia, kad visada svajojo apie gausią šeimą ir jos svajonė išsipildė. Tiesa, jauniausias sūnus – aštuonerių metų Matas turi Dauno sindromą ir ši diagnozė, pasak Jurgos, kardinaliai pakeitė jos vertybes ir požiūrį į gyvenimą. „Neslėpsiu, gimus Matui ir išgirdus šią žinią visa šeima patyrė šoką ir prireikė laiko su tuo susitaikyti.

Prasidėję mokslo metai vis kursto tėvų ir kitų aplinkinių diskusijas apie ugdymo įstaigose vyraujančią tvarką – ne išimtis ir neįgalius vaikus auginantys tėvai, kurie susiduria su begale dvejonių ir priešiškais visuomenės nusistatymais. Dovydo mama Viktorija Jankauskienė neslepia, kad vien mintis apie tai, jog po kelių metų sūnų teks leisti į mokyklą, šiandien ypač kelia nerimą.

Kaune gyvenanti Justina Novikaitė-Dovydėnienė (32) save apibūdina kaip be galo aktyvią, spontanišką, dievinančią keliones moterį, taip pat sugebėjusią savo mylimą pomėgį paversti darbu bei sukurti nuostabią šeimą. Vis dėlto, Justinai gyvenime teko susidurti ir su nemenkais iššūkiais – tėčio netektimi, dukros sveikatos negalavimais, kas paskatino netikėtus gyvenimo pokyčius.

Spalio 15-oji – Pasaulinė baltosios lazdelės diena, kuomet siekiama visuomenės dėmesį atkreipti į problemas, su kuriomis susiduria turintieji regėjimo negalią. Klaipėdoje gyvenanti ir pozityvumo nestokojanti Vaida Butautaitė (28) tvirtina, kad nors ir negali matyti ją supančio pasaulio, kiekviena diena jai suteikia begalę džiaugsmo, o apie problemas nėra net kada pagalvoti. „Manau, kad gyvenime esu toks mažas vaiduoklis, kuris nuolatos klaidžioja ir trokšta daryti begalę dalykų.

Iš Elektrėnų kilusi Greta Gedutytė (24) save apibūdina, kaip nepastovią, ambicingą ir gyvenime vien tik širdimi besivadovaujančią merginą. Jos pomėgiai – maisto fotografavimas ir kelionės, į kurias ėmėsi leistis dar vaikystėje, o šiuo metu Greta savo gyvenimą kuria Stambule, mieste, kurio jos gyvenimo planuose niekada nebuvo. „Manau, jog keliauti pradėjau nuo tada, kai išmokau vaikščioti.

Iš Telšių kilusios ir save drąsiai užsispyrusia žemaite vadinančios Vigantės Lisauskienės būtų sunku nepastebėti gatvėje – moteris pakeri ne tik įspūdinga išvaizda, bet ir drąsiu žingsniu. Tikriausiai neatspėtumėte kiek Vigantei metų – ogi 35-eri. Ir tik ne daugelis žino, kokia iš tiesų ji yra. Portalui tv3.lt netekčių ir kitų išbandymų virtinę patyrusi moteris atskleidė, kokius sunkumus teko įveikti likus vienai su dukra Didžiojoje Britanijoje ir kuriant grožio karalienių klubą.

Laiba, aukšta, dailių veido bruožų – iš tolo nė neįtarsi, kad modeliu dirbanti Aušra Pekarskaitė yra neįgali. Ji turi viską, ko reikia sėkmingam modeliui, tačiau kažkokiu būdu sugebėjo neįtikti beveik nė vienai Lietuvos modelių agentūrai. Jai laimę rasti pavyko tik užsienyje. Tiek amerikiečiai, tiek italai vertina jos išskirtinį bruožą, tai, kas jos gyvenimo istoriją paverčia, švelniai tariant, įkvepiančia – rankas be plaštakų. Pokalbis su Aušra įkvėpė pozityvumo.

 Sunku ir įsivaizduoti: Anglijos gyventoja Linda Bannon – puiki namų šeimininkė, tačiau visus darbus jai tenka atlikti kojomis, rašoma dailymail.co.uk. 35 metų moteris rankų neteko dėl paveldėto reto Holt-Oram sindromo. Ši liga pasireiškia neteisingai augančiais kaulais ir gali stipriai pakenkti širdžiai. Prieš dešimtį metų moteris šeimą sukūrė su fiziškai sveiku Richardu. „Kai pradėjome susitikinėti jis visiškai nekreipė dėmesio į mano negalią“, – pasakoja moteris.

Regina MUSNECKIENĖ Vaikystėje – kumečių dukra, jaunystėje – tremtinė savo žemėje, paskui – "kolchozo" vergė, – taip sunkų ir sudėtingą savo gyvenimą apibūdina 77 metų greitai sulauksianti Kiaunorių kaimo gyventoja Genovaitė Ozbinienė. Dabar galėtų būti ponia, bet ir "poniavotis" nėra jėgų, ir skanėstų negali valgyti – tik bulvienikę. Keista, kad gyvenimas žmogui duoda gerovę tada, kai jau nebėra jėgų ja naudotis. Kumečiais nuo Kražių iki Kiaunorių Genovaitė Ozbinienė jau 23 metai našlė.

Žurnalo „Moters savaitė“ konkurso nugalėtojos Rimos Vaniarchinos gyvenimo istorija, parašyta jos pačios. Perėjusi ugnį Liepsna supleškino puoselėtus planus, bet nesunaikino tikėjimo savimi. Nebijau, kad mane, pasakojančią savo istoriją, kas nors atpažins, neketinu slėptis, tai mano maža išpažintis. Didžiausių mano nelaimių priežastimi tapo ugnis. Nelaimės pasekmės išmokė jautriai išgyventi laimės akimirkas ir mėgautis gyvenimu.

Pak­ruo­jie­čiui Aud­riui – ke­tu­rias­de­šimt tre­ji. Pas­ta­ruo­sius try­li­ka me­tų jis yra blai­vus. Ne­žiū­rint to, kal­bė­da­mas apie sa­ve jis pir­miau­sia pa­sa­ko: „Aš al­ko­ho­li­kas“. Tie­sos sa­ky­mas vy­rą ati­to­li­na nuo pui­ky­bės ir me­lo, tu­rė­to gir­tuok­lys­tės me­tais. Su­burs bend­ra­min­čius Aud­rius ūki­nin­kau­ja, tu­ri šei­mą ir vos spė­ja su­ktis tarp kas­die­nių dar­bų. Nors lais­vu lai­ku gir­tis ne­ga­li, ėmė­si vi­suo­me­ni­nės veik­los.

Ar kada pagalvojote, kad jūsų gyvenimo istorija yra labai svarbi visos istorijos dalis? Būtent tokiu šūkiu keli šalies universitetai ir „Versmės“ leidykla siūlo dalyvauti biografijų konkurse. Esą neįdomių gyvenimų nėra – tik neįamžinti ir nuplaukę užmarštin. Kaip interneto portalui lrt.lt aiškino Irena Šutinienė, Lietuvos socialinių tyrimų centro sociologė, biografijų rašymas yra vienas iš duomenų rinkimo metodų sociologijoje.