grigorijus karasinas

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį pagrasino nebesilaikyti taikos plano su prorusiškais sukilėliais, kai šie ignoravo Kijevo perspėjimus ir surengė savo vadovybės rinkimus, siekdami pademonstruoti savo nepriklausomybę. „Tie pseudorinkimai yra šiurkštus pažeidimas“, prieštaraujantis rugsėjį pasirašytai paliaubų sutarčiai, prezidentas pareiškė savo kreipimesi į tautą.

 Rusija nesikiš į įnirtingus antivyriausybinius protestus Ukrainoje ir mano, kad šios šalies vadovybė ras išeitį iš susidariusios padėties, pareiškė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Mes nemanome turintys teisę kokiu nors būdu kištis į mums broliškos Ukrainos vidaus reikalus. Tai neleistina, Rusija to nedarė ir nedarys“, – sakė D.Peskovas interviu, kuris ketvirtadienį paskelbtas dienraščio „Komsomolskaja pravda“ interneto svetainėje.

Penktadienį ruošiantis paminėti Gruzijos ir Rusijos karo pradžios metines, pastarosiomis dienomis kas valandą stiprėja įtampa tarp Tbilisio ir Maskvos. Abi pusės apsikeičia karingais pareiškimais ir grasinimais, nerimas kausto net Vašingtoną. Kaltina vieni kitus Trečiadienio naktį Pietų Osetijos prezidentas Eduardas Kokoitas įsakė uždaryti sieną su Gruzija.

Gruzijos prezidentas Mikheilas Saakašvilis pasveikino Baltarusijos patarimą savo piliečiams vykti į separatistines Gruzijos Pietų Osetijos ir Abchazijos respublikas per Gruzijos, o ne Rusijos teritoriją. Baltarusijos Užsienio reikalų ministerija paragino savo piliečius paisyti Gruzijos įstatymų keliaujant į šias separatistines respublikas. „Pažvlekite, kas vyksta posovietinėje erdvėje.

Rusija imsis praktinių veiksmų, kad neleistų Gruzijai persiginkluoti, pareiškė šalies užsienio reikalų viceministras Grigorijus Karasinas. Viceministras tokius žodžius išsakė kaip tik tuo metu, kai Gruzijoje vieši JAV viceprezidentas Joe Bidenas, kuris atvyko išreikšti paramas šiai nuo karo su Rusija nukentėjusiai valstybei.

Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Grigorijus Karasinas sekmadienį duodamas interviu „Spiegel online“ sakė, kad Rusija nori gerų santykių su Vakarais, tačiau iš jų girdi tik grasinimus. Pasak G. Karasino, likusių Rusijos karių pasitraukimas iš Gruzijos yra „dienų, o ne savaičių“ reikalas. „Šiuo metu mes stipriname savo karių kontingentą Pietų Osetijoje ir Abchazijoje bei norime įkurti saugumo zoną. Norime, kad mūsų sienos būtų saugios ir žmonės gyventų taikiai“, - sakė jis.

Rusijos užsienio reikalų ministerija išpeikė trijų Baltijos šalių ir Lenkijos pareikštą padėties Gruzijos ir Osetijos konflikto zonoje ir Rusijos vaidmens jame vertinimą. „Savo pareiškime jos (trys Baltijos šalys ir Lenkija) apkaltino Rusiją, nei daugiau, nei mažiau, - imperine ir revizionistine politika. Palieku jums spręsti apie panašaus pareiškimo kokybę ir savalaikiškumą.

Pradedant derybas dėl konflikto Pietų Osetijoje sureguliavimo, Gruzija turi išvesti karius į pradinę poziciją ir įsipareigoti daugiau nebenaudoti jėgos. Apie tai spaudos konferencijos metu pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Grigorijus Karasinas, praneša „lenta.ru“. Kalbėdamas apie karo pasekmes, G. Karasinas pareiškė, kad Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis jau nebesugebės osetinams ir abchazams įrodyti, kad jie gali saugiai gyventi Gruzijos valstybės sudėtyje.

 „Prancūzija neduos žalios šviesos Ukrainai ir Gruzijai stoti (į NATO)“, - sakė šalies ministras pirmininkas F.Fillonas interviu radijo stočiai „France Inter“. Kaip vieną motyvų jis įvardijo Rusijos pasipriešinimą ir konflikto vengimą. Tuo tarpu JAV prezidentas George'as W.Bushas  mano, kad Rusija neturi teisės vetuoti sprendimo dėl Ukrainos siekio tapti Šiaurės Atlanto aljanso nare.

Maskva kaltina Rygą ir Taliną rusų mažumų teisių pažeidimais. Tačiau tokia yra Kremliaus, o ne pačių Latvijoje gyvenančių rusų nuomonė. „Tu esi neteisi rusė, nes nekalbi apie žmogaus teisių pažeidimus Latvijoje“, – išgirdo viena rusų tautybės Latvijos visuomenės veikėja renginyje, skirtame NATO ir Rusijos tarybos idėjoms skleisti visuomenėje.