Maskva kaltina Rygą ir Taliną rusų mažumų teisių pažeidimais. Tačiau tokia yra Kremliaus, o ne pačių Latvijoje gyvenančių rusų nuomonė. „Tu esi neteisi rusė, nes nekalbi apie žmogaus teisių pažeidimus Latvijoje“, – išgirdo viena rusų tautybės Latvijos visuomenės veikėja renginyje, skirtame NATO ir Rusijos tarybos idėjoms skleisti visuomenėje.
Antradienį Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pirmininkaujama vyriausybės komisija rinkosi svarstyti rusų mažumų padėties Baltijos šalyse. Dar gegužės 19 dieną lankydamasis Lietuvoje surengtoje Baltijos šalių Rusijos tėvynainių susivienijimų atstovų konferencijoje užsienio reikalų viceministras Grigorijus Karasinas Lietuvą pavadino pavyzdinga šalimi, kuri visiems gyventojams suteikė pilietybę, tačiau negailėjo aršios kritikos Latvijai ir Estijai bei patikino toliau oficialiu lygmeniu kelsiąs žmogaus teisių įgyvendinimo klausimus šiose šalyse.
Pernai gruodį G. Karasinas parlamentui kalbėjo, kad etninių rusų teisių pažeidinėjimas gali paskatinti Rusijos politikos, nukreiptos į „diskriminaciją leidžiančias valstybes“, peržiūrėjimą. „Mes galime šiuos procesus politizuoti“, – teigė jis. Panašu, kad G. Karasino perspėjimo nebereikėjo, nes rusų mažumų klausimas jau seniai yra ne teisinis, o politinis.
Pskove gegužės 24 dieną vykusį renginį, skirtą kelti visuomenės supratimą apie NATO ir Rusijos tarybą, organizavo Rusijos užsienio reikalų ministerija, Danijos ir trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos bei Estijos – ambasados ir NATO informacijos biuras Rusijoje. Apie nesusikalbėjimo lygį tarp Baltijos šalių, kuriose gyvena didelės rusų tautinės mažumos, ir Maskvos liudija tai, kad net Latvijos rusų atstovei paaiškinus, jog rusakalbiai šioje šalyje nelaikomi „antrarūšiais“ žmonėmis, kaip kad teigia Rusijos valdžios pareigūnai, susirinkusiems buvo pakartota, kad Latvija nėra demokratinė valstybė.
Maskvos nesutarimo su Ryga istorija prasidėjo tuomet, kai atgavusios nepriklausomybę Latvija ir Estija automatiškai nesuteikė pilietybės tiems, kurių tėvai ar seneliai į šias šalis atvyko po 1940 metų sovietų okupacijos. Tad šiuo metu apie 20 procentų Latvijos gyventojų nėra jos piliečiai. Rusų mažuma skundžiasi, jog pažeidinėjamos rusakalbių teisės, pavyzdžiui, ribojamas rusų kalbos vartojimas – gatvių pavadinimai ar pavardės rašomos latviškai, o ne rusiškai, rusų kalba taip pat nėra oficiali valstybinėse institucijose. Vienas svarbiausių klausimų yra švietimo reforma, daliai rusakalbių gyventojų priešinantis latvių kalbos dominavimui mokyklose. Dėl tokių neva vykdomų žmogaus teisių pažeidimų skundžiamasi dažniausiai tiesiogiai Maskvai. Galima manyti patį Kremlių stovint už šių skundų, kad remdamasis teise ginti savo tėvynainius galėtų kištis į Europos Sąjungos šalies vidaus reikalus ir destabilizuoti padėtį joje.
Latvijos Seimas buvo kaltinamas delsimu ratifikuoti Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, nes keturis kartus blokavo pasirengimą šiam procesui. Dalis parlamentarų baiminosi, kad konvencijos įsigaliojimas Latviją paverstų dviejų bendruomenių valstybe. Šiuo metu rusų Latvijoje yra apie 29 procentus. Kyla klausimas, ar taip izoliuotis siekianti mažuma išsaugos Latvijos pilietinės visuomenės vertybes ir tapatybę. Vis dėlto gegužės 26 dieną parlamentas konvenciją pagaliau ratifikavo. Tačiau Rusijos valdžia žiniasklaidoje ir tarptautinėse organizacijose vis tiek smerkia Rygą už tai, kad buvo padaryta keletas išlygų, kurių viena numato, jog tik latvių kalba bus vartojama kelio ženkluose ir valdžios institucijose, nedarant išimčių net toms gyvenvietėms, kuriose daugumą gyventojų sudaro rusakalbiai.
Rusijos veržimasis ginti savo piliečių teisių Latvijoje ir Estijoje yra Maskvos taikomų „dvejopų standartų“ įrodymas. Pavyzdžiui, Turkmėnijoje rusų mažumos padėtis yra kur kas sunkesnė, tačiau oficialioji Maskva neklauso opozicijos perspėjimų ir tyli, kadangi prezidentui Vladimirui Putinui svarbesnis yra sandoris su Ašchabadu dėl dujų. Net ir minima Europos Tarybos konvencija nėra pakankamas pagrindas vienareikšmiškai smerkti Rygą, kadangi kai kurios Europos šalys, tarp jų ir Prancūzija, dar nėra jos pasirašiusios, kitos – ratifikavusios. Maskvos nedomina net tai, kad Latvija turi integracijos ministeriją, kuri siekia po pilietinės visuomenės skėčiu suvienyti visas Latvijos tautines mažumas ir padėti joms spręsti problemas.
Pskove vykusiuose renginiuose – tiek oficialių pareigūnų diskusijose, tiek intelektualų ir jaunimo forumuose – dalyvius skyrė aklina nesusikalbėjimo siena. „Aš kaip rusakalbė nejaučiu priespaudos“, – sakė iš Latvijos atvykusi Irina Ivaškina. Pasak jos, kiekvienas turi galimybę išlaikyti egzaminą ir tapti Latvijos piliečiu. Paneigdama dažniausiai Latvijos valdžiai metamus kaltinimus, ji patikino, kad jaunimas tautybės pagrindais nėra šalinamas iš universitetų ir kad visoje Latvijoje leidžiama laisvai šnekėti rusų kalba. Iš tiesų Latvijos pilietybės įstatymas yra vienas liberaliausių Europoje, kadangi egzaminą išlaiko devyni iš dešimties bandančiųjų.
Maskvos atstovai, laukę patvirtinimo, kad rusai Latvijoje yra prispausta mažuma, nebuvo pasirengę išgirsti kitokią savo „ginamųjų“ nuomonę. Sergejus Markovas, Kremliui nuolankus Visuomeninės užsienio reikalų tarybos vadovas ir Politikos mokslų instituto direktorius, I. Ivaškiną apkaltino kalbant su latvišku akcentu. „Tai įrodo, kad nebesi daugiau rusė, buvai asimiliuota“, – išrėžė jis. Be to, S. Markovas negailėjo kritikos Latvijos vyriausybei, kuri neva nupirko tokią nuomonę. Renginyje rusų atstovai kartojo laikraščiuose ir televizijoje nuolat pasirodančias frazes, nebandydami išklausyti tų, kurie norėjo jiems papasakoti, kas vyksta iš tikrųjų. Estijos ir Latvijos rusai laikėsi vieningai, nesuprasdami tokios „kurčios“ Maskvos pozicijos jų atžvilgiu.
Pastaraisiais mėnesiais suintensyvinę kaltinimus Rygai ir Talinui, Maskvos politikai dėl mažumų teisių pažeidinėjimo grasina kreiptis į Europos teisingumo institucijas. Šiomis dienomis vyksta ir intensyvus propagandinis konfliktas dėl „bronzinio kareivio“ paminklo Taline. Jį norima iškeldinti iš miesto centro, kur jis nukenčia nuo vandalų išpuolių. Paminklas sovietų kariams pateko į informacinio karo fronto liniją. Estijos opozicinės Tėvynės sąjungos partijos teigimu, tai yra atviras pasityčiojimas iš Estijos valstybingumo, tačiau vienas Estijos interneto portalas, sukurtas Pergalės dienos proga, paskelbė renkąs parašus už paminklo išsaugojimą miesto centre.
Rusų mažumų padėtis Baltijos valstybėse Maskvai yra vienas labiausiai išpūstų ir propaganda apipintų klausimų. Vien rusų dalyvavimo lygmuo – Kremlius į Pskovą neatsiuntė jokio aukštesnio rango pareigūno – įrodo, kad oficialioji Rusija šį kaimyninių ES šalių iniciatyva organizuotą renginį tiesiog ignoravo. Matyt, ji nesiekia nieko išgirsti iš tų, kurių interesus neva gina, nes ir taip žino, ką nori žinoti.
