gitana naudužienė

Kreipiuosi į Jus, prašydama pagalbos. Man 22m. Gyvenu su mama, tėčio neturiu nuo 2.5 metukų, jis išėjo pas kitą. Oficialiai tėvai išsiskyrė,kai man buvo 7-eri. Mama mane užaugino viena, nes tėvas niekada nesikišo į mano auklėjimą ir į mano gyvenimą. Dar paauglystėje kartais paskambindavo, tačiau jau kokius 4 metus nebendraujame iš viso. Kartais labai trūksta tėviško peties. To neturėjau ir neturėsiu. Taip pasisuko gyvenimas ir tiek, nemąstau pernelyg apie tai.

Netyčia Balsas.lt pamačiau psichologės konsultacijas skaitytojams. Jau kelis metus jaučiuosi labai blogai, ir nežinau ką daryti, nes kartais, atrodo, išprotėsiu nuo minčių, apsėdusių mano galvą. Jau metai kaip išsiskyriau su vaikinu, bet iki šiol vis bendraudavom, na, tiksliau bardavomės. Galiausiai sutikau susitaikyti su juo, bet net nepraėjus savaitei jis manęs paklausė, kaip aš vertinu jo norą niekad neturėti vaikų.

Gyvenu Mažeikiuose. Auginu 9 mėnesių dukrytę. Šiuo metu nežinau į ką kreiptis. Turiu sveikatos problemų, tačiau gydytojai neranda priežasčių. Ėjau pas kardiologą. Viskas gerai. Pastarąjį mėnesį permušinėja širdį. Jei nėra permušimų, jaučiu didžiulę įtampą, kuri persmelkia visą kūną. Kad pradeda skaudėti kraujagysles ir negaliu nieko nei daryti, nei mąstyti. Nežinau, ką daryti. Rankos šąla dažnai. Nerimas yra didelis, esu jautri viskam. Sunku užmigti.

Sveiki. Su vaikinu draugavome beveik metus. Labai jį myliu, žinau, kad jis mane taip pat. Esu labai pavydi ir su manimi tikrai nelengva, bet viską iškęsdavome kartu. Tačiau po tiek laiko trukusių santykių jis „nebenori ir nebegali“ būti kartu. Nesuprantu jo, nes žinau ,kad tikrai mane myli. Dabar jis man viskas – visas mano gyvenimas. Neįsivaizduoju kaip reikės gyventi be jo... Klausimus specialistei galite siųsti elektroniniu paštu: [email protected].

Laba diena, gyvenu tarsi kažkokiame kamuolyje. Su vyru kartu esame jau devyniolika metų. Dukrytei šešeri. Dirbu jo įmonėje. Šiuo metu jis įsipainiojęs į eilinį romaną, iš namų neišeina, nei geruoju kalbantis, nei kitaip. Turbūt reikėtų pradėti nuo darbo keitimo, tačiau tai nėra taip lengva, nes pripratau, sukauptas nemenkas žinių bagažas (išmokti nebuvo lengva, nes tai – vyriška sritis), patogu ir del dukrytes. Nors tai menki pasiteisinimai, bet realūs.

Savas problemas stengiuosi pati išspręsti, todėl jų neminėsiu, tačiau norėjau sužinoti, ar galėtumėt patarti ką nors dėl maniakinės depresijos? Mano draugė ja serga, vartoja vaistus, lankosi pas gydytoją, tačiau skaičiau, kad gydyme turėtų dalyvauti ir artimi žmonės. Kiek žinau, jos šeima tai šiek tiek ignoruoja ir galvoja, kad išsispręs problema pati. Labai norėčiau jai padėti, bet tiesiog nežinau kaip.

Vis sparčiau gyvenančiame pasaulyje kartais nelieka laiko sustoti ir įsiklausyti į savo problemas. Kartais tiesiog nėra kam jomis pasidalinti ar tiesiog baisu dėl galimo atsako. Balsas.lt savo skaitytojams siūlo pasidalinti problemomis ir rūpesčiais, kuriuos padės išspręsti psichologė. Klausimus psichologei Gitanai Naudužienei galite siųsti elektroniniu paštu: [email protected]. Specialistė pasistengs atsakyti kuo greičiau, konfidencialumas garantuotas.