Manau, komentarus rašo jaunos...Tada visi jausmai, nuoskaudos, požiūrių skirtumai tiesiog kunkuliuoja!Ir mano gyvenimo patirtis panaši, ir aš taip vertinau mamą, bet vis grįždavau prie jos- ilgėjausi motiniškos meilės...Gyvenimas labai mane aplamdė, mama paseno, susirgo, reikėjo priežiūros. Neišsižadėjau, 9 metus prižiūrėjau...Sunku buvo, bet per tą laiką aš atleidau viską mamai, mama irgi suprato savo klaidas...Ir supratau vieną-teisti labai lengva, bet kai užauginsit savo vaikus, pasensit, tada ir mamas kitaip vertinsit ir suprasit.

Suprantu straipsnio autore. Pas mane tokia pati situacija. psichologes komentaras visiskai apie nieka, nevykes, matosi, ji nesupranta ir gyvenime nesupras ka reiskia tureti tokia "motina". As savosios issizadejau. Bendrauju minimaliai.

kosmaras kazkoks,kaip galima vaiku nemyleti?as tikrai nesuprantu.o tokia mama-as issizadeciau.

kadaryti kai tavo mama geria kekviena diena ir negali nupirkti tau nieko o kitai dukrai nieko negaila.
KA MAN TADA DARYTI ?

cia jau turbut uzejo masine jaunimo mada-nusispjaut ant mamos,kuri lieka viena,bet reik pagalvot,kad ir pacios kazkada busit mamos ir noresit,kad jus vaikai myletu

Tokios temos man net kvailos. Kaip galima isiszadeti motinos?

Gal ir tiesa sakai....Tolti tolti, ir atitolti.Nejucia tai darosi mano gyvenime. Atitolau per solidu atstuma. Liko atitolt mintimis. Bet vis sazine grauzia kazkaip moraliskai. Tad bandau bent jau paskambint, pakalbint. Ir kas karta smugis sirdin...Pesimistiskos gaidos anapus laido...jausmas,kad mama snaudzia,kol as pasakoju,kaip man sekasi...

Tame ir esme,kad mano mama negeria. Bet ji laikosi per atstuma nuo manes, skirtingai,negu su mano broliu ir seserimi. Gal blefuoju, bet va jauciu,kad nesu jos mylima.Kaip zmogus ir kaip vaikas nesu jai idomus,nes mano gyvenimas jai kaip kosmosas-nesuprantamas. O ko nesupranta, preis tai ji tiesiog uzsimerkia o tuo paciu tolsta teisindamasi senatve ir uzmarsumu... O jai juk tik 56 metai... Tokio amziaus moterys visos dar zydejime gyvenimo...

Manau mes "snieguti" neturime jaustis kalti,kad esame aukstesniame gyvenime nei musu tevai, broliai\seserys,gimines. As taip pat jauciuos lyg ateivis savo seimoj, nes domiuos ne TV ar kitom paskalom,kas kiek uzdirba ir pan, o siek tiek imomesniais, sviesesniais dalykais..:)

Pas mano mama panasus elgesys, tik ji negali gerti daug alkocholio,nes geria raminamuosius vaistus.. Taip pat gyvena praeities nesekmemis, taip pat sako,kad cia namie visi daiktai jos, taip pat keikia teva,su kuriuo seniai issiskyre, keikia mama savo, zodz visi kalti kad jai nenusiseke gyvenimas,tik ne ji pati. tokie zmones nemyli saves, tad nesugeba myleti kitu. Jie tik plaukia pasroviui, taciau negyvena sia diena.. Uzjauciu tokius zmones ir tuos kurie su jais gyvena..
Turbut vienintele iseitis, susirinkti savo daiktus ir iseiti gyventi kitur.