gintautas paluckas

Gintautui Paluckui pasitraukus iš socdemų pirmininko pareigų, Gediminas Kirkilas prabilo, kad jo atskilusiems socialdarbiečiams vėl atsiveria kelias susijungti su socdemais. G. Kirkilas netgi konkrečiai įvardija, kas galėtų būti naujasis susivienijusios partijos lyderis. Maža to, pasak Kirkilo, į bendrą politinį darinį galėtų jungtis ir valstiečiai.

Opozicinė Socialdemokratų frakcija siūlo į Darbo kodeksą įtraukti mobingo – pasikartojančio užgaulaus, žeminančio elgesio prieš darbuotoją – sąvoką, įpareigoti darbdavius užkirsti kelią tokiems veiksmams. Pagal Socialdemokratų frakcijos narių pateiktas pataisas, darbdavys privalėtų sukurti darbo aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų priešiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų.

Seimo narys Gintautas Paluckas atsistatydina iš Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko pareigų. Tai BNS patvirtino partijos atstovas spaudai Justinas Argustas. Apie savo sprendimą G. Paluckas penktadienį informavo LSDP tarybą. Tokį žingsnį jis nusprendė žengti sulaukęs tarybos Seimo rinkimų rezultatų vertinimo. Taryba rinkimų rezultatus įvertino kaip blogus, centrinio rinkimų štabo darbą – nepatenkinamai, o paties pirmininko veiklą – kaip nepateisinusią lūkesčių.

Socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas pripažįsta savo asmeninę atsakomybę dėl pralaimėtų Seimo rinkimų, kai kurie partijos senbuviai ragina jį nebedalyvauti naujuose partijos vadovo rinkimuose. Trečiadienį Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos posėdyje, skirtame ir spalį vykusių Seimo rinkimų rezultatams įvertinti, G. Paluckas teigė, kad prastą partijos pasirodymą lėmė ir jo paties klaidos dėl strateginių sprendimų, ir oponentų žingsniai, nesugebėjimas iškomunikuoti savo programos.

Opozicinės Socialdemokratų partijos atstovai Gintautas Paluckas ir Rasa Budbergytė teigia, kad dalis dirbančiųjų savarankiškai, kurie pasinaudojo valstybės suteikta galimybe atidėti mokesčių mokėjimą ir dėl to negali gauti nedarbo draudimo išmokos, pandemijos metu yra nepagrįstai diskriminuojami. „Girdime, kad dalis žmonių, kurie susitarė dėl mokesčių atidėjimo už 2019 m., dabar negali gauti nedarbingumo išmokos.

Seimo nariai suabejojo valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ sprendimu 2024 metais neatlygintinai išdalyti jos akcijų įmonių vadovams, jei bus pasiekti geri veiklos rezultatai.   Seimo Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetai, penktadienį bendrame posėdyje svarstę šį klausimą, padarė pertrauką. Galimus sprendimus jie aptars neviešuose pasitarimuose, o sprendimą paskelbs kitą savaitę.

2020 metai tapo labai įsiminti dėl įvairiausių nesėkmių, kurių netruko tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ sukalė metų vinis – apžvelgė ir įvaridjo ryškiausius įvykius, nutikusius Lietuvoje.

Trys Seimo opozicinės frakcijos trečiadienį apkaltino valdančiuosius diktatu ir paliko plenarinių posėdžių salę. Nesantaika parlamente truko apie pusvalandį. Valdantiesiems atsiprašius, opozicinės frakcijos grįžo toliau dirbti. „Tikrai nuoširdžiai apgailestauju, kad taip atsitiko, atsiprašau už visą šitą nesmagumą, Sugrįžkime prašau į tą stadiją, kada dirbame“, – prasidėjus trečiadienio vakariniam Seimo posėdžiui sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Trys Seimo opozicinės frakcijos trečiadienį apkaltino valdančiuosius diktatu ir paliko plenarinių posėdžių salę. Taip valstiečių, socialdemokratų ir darbiečių frakcijos reagavo į antradienį ir trečiadienį Seimo vicepirmininkų iš valdančiosios daugumos sprendimus perbalsuoti dėl kai kurių teisės aktų.  Antradienį perbalsavimas paskelbtas priimant Seime kitų metų biudžetą, kai daugiau kaip pusė parlamentarų pritarė papildomam beveik 46 mln. eurų skyrimui mokslui ir švietimui.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo atmetė opozicinių socialdemokratų įstatymo projektą dėl originalios pavardžių rašybos asmens dokumentuose, naudojant ir nelietuviškus lotyniško pagrindo rašmenis.  Kaip pranešė Lietuvos socialdemokratų partija, už šį projektą balsavo 43 Seimo nariai, prieš buvo 41, o 26 parlamentarai susilaikė.  „Gaila, kad Seimas nesiima spręsti įsisenėjusių problemų, su kuriomis susiduria tūkstančiai žmonių.

Opozicijoje atsidūrę socialdemokratai kritikuoja konservatorių ir dviejų liberalių partijų parengtą Vyriausybės programą. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderiai tikina, kad valdantieji išsisuka nuo rinkiminių pažadų, jų programa stokoja konkretumo ir aiškių sprendimų. Socialdemokratai žada pateikti savo variantą Vyriausybės programai. Penktadienį numatytas būsimos Ingridos Šimonytės vadovaujamos centro-dešiniųjų Vyriausybės programos tvirtinimas Seime.

Seimo opozicijos lyderis galėtų būti išrinktas kitų metų pradžioje, sako Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Gintautas Paluckas. „Kalbant apie opozicijos lyderį, jis gali atsirasti tik tuomet, kai viskas nusistovės. Kai opozicija bus opozicija, pozicija bus pozicija, bus Vyriausybės programa patvirtinta, matysime, kas ką daro. Tada opozicija galės suformuoti savo alternatyvią darbotvarkę“, – Žinių radijui penktadienį sakė parlamentaras. „Kol kas tai yra sumaištis, postų dalybos.

Visos trys opozicinės Seimo partijos neketina palaikyti Ingridos Šimonytės skyrimo į ministres pirmininkes. Tai reiškia, kad I. Šimonytė iš viso neteks bent 56 Seimo narių balsų. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga vieningai apsisprendė nepalaikyti I. Šimonytės kandidatūros. Frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė antradienį Seimo posėdyje sakė, kad frakcija pasigedo kandidato į žemės ūkio ministrus bei preliminarių prioritetinių Vyriausybės darbų.

Ilgametis socialdemokratas Algirdas Sysas į savo partijos ateitį žiūri ne pro rožinius akinius, o realistiškai ir atvirai. Jis pripažįsta, kad partija pralaimėjo Seimo rinkimus, o kairiąją politiką ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje ištiko krizė, susijusi su pažiūrų sustabarėjimu. Taip pat politikas atvirai sako pasigendantis socdemų lyderio Gintauto Palucko atsakomybės už partijos pralaimėjimą ir svarsto, kokių savybių pirmininkui trūksta, kad jis užsitikrintų rinkėjų pasitikėjimą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis dar gali pakeisti savo sprendimą trauktis iš Seimo, sako socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas. „Ne pirmą kartą sako, kad trauksis ir nesitraukia. Tad kol nepamatysiu L. Matjošaitytės (VRK pirmininkės – BNS) perkirpto jo Seimo nario mandato, kortelės, tol netikiu nė vienu jo žodžiu“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Paluckas. Jis ragino tiesiog nekreipti dėmesio į R. Karbauskio žodžius.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) kol kas nedalyvaus susitarime dėl Seimo opozicijos lyderio. „Sprendimas nepriimtas, praktiškai nei pirmininkas siūlė jį skubinti, sakė, kad dar anksti apie tai kalbėti. Praktiškai apie tai nebuvo diskutuojama“, – po nuotolinio LSDP prezidiumo posėdžio trečiadienio vakarą BNS sakė Seimo vicepirmininkas Julius Sabatauskas. LSDP Komunikacijos skyrius pranešė, kad partija nepasirašys jokio opozicijos bendradarbiavimo susitarimo.

Šeštadienio vakarą trumpam nusikelkime į svarbius įvykius penktadieniui besibaIgiant. Pirmasis naujai iškeptų Seimo narių plenarinis posėdis užtruko beveik iki nakties. Iš pradžių viskas klojosi sklandžiai. Kaip ir tikėtasi, Viktorą Pranckietį Seimo pirmininko poste keičia liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen. O štai jos vicepirmininkų rinkimai iškart įplieskė didžiules aistras.

Socialdemokratai palaikys V. Čmilytės-Nielsen kandidatūrą į Seimo pirmininkės postą, sako partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. „Mes esam apsitarę truputį ir opozicijoje. Tai mes padėsim šiai valdžiai gimti, bet plaukti po to turės pati. Nėra blogiau kaip bevaldystė sudėtingu laiku. (...) Mes palaikysime Viktorijos kandidatūrą ir pamėginsime neįnešti nereikalingos sumaišties“, – Žinių radijui penktadienį sakė G. Paluckas.

Parlamentaras Algirdas Sysas sako, kad kels savo kandidatūrą socialdemokratų frakcijos Seime seniūno rinkimuose, tačiau pripažįsta, kad šiuos rinkimus turbūt laimės partijos pirmininkas Gitautas Paluckas. „Matau, kad G. Palucką norima padaryti ir frakcijos seniūnu, bet nemanau, kad tai būtų teisinga. Mūsų partijai tai būtų minusas“, – portalui lrytas.lt sakė A. Sysas. A. Sysas mano, kad G. Paluckas dėl blogų Seimo rinkimų rezultatų turėtų atsistatydinti iš partijos pirmininko pareigų.

Dar kartą perskaičiavus balsus Utenos apygardoje, jai aišku, kad Seimo rinkimus ten laimėjo konservatorius Edmundas Pupinis. Jis savo varžovą įveikė 6 balsų persvara. Galutinis antrojo perskaičiavimo rezultatas – 7078 balsai už E. Pupinį ir 7072 balsaI už G. Palucką. Vyriausioji rinkimų komisija penktadienį organizavo jau antrąjį Utenos apygardos balsų antrajame Seimo rinkimų ture perskaičiavimą.

Socialdemokratai formuos savo šešėlinę Vyriausybę, žada partijos lyderis Gintautas Paluckas.  „Mes, matyt, irgi turėsime savo dalinį šešėlinį kabinetą, nes pagal frakcijos narių skaičių ir kompetencijas, kurios dubliuojasi, kol kas nebūsime pajėgūs paruošti viso kabineto, tačiau jungsime žmones iš šalies, kurie taip pat galės prisijungti. Pateiksime socialdemokratinę alternatyvą iš opozicijos ir valdantiesiems, tiek valstiečiams, – penktadienį Žinių radijui teigė G. Paluckas.

Vyriausioji rinkimų komisija nusprendė antrą kartą perskaičiuoti Seimo rinkimų balsus Utenos vienmandatėje apygardoje. Ten antrajame rinkimų ture grumėsi konservatorių kandidatas Edmundas Pupinis ir socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas. Tai bus jau antrasis šios apygardos balsų perskaičiavimas. Tiesa, šįkart jis bus vykdomas ne Utenoje, o Vilniuje. Perskaičiavimas įvyks penktadienį. „Bandoma išpūsti iš tos istorijos burbulą, neva ten kažkas vyko.

Vyriausioji rinkimų komisija galiausiai suskaičiavo pasiklydusius balsavimo vokus ir skelbia, kad Paluckas Pupiniui pralaimėjo penkiais balsais. Tačiau socialdemokratai skelbia radę aibę pažeidimų, todėl rezultatą grasina apskųsti. Tuo metu į kitą Seimą neišrinkti parlamentarai jau pamažu kabinetuose pradeda kraustyti daiktus. Ateitis kai kuriems miglota – net ir įtakingiems ministrams kurį laiką gresia pabūti bedarbiais. Gintauto Palucko fortūna apdovanoti niekaip nelinkusi.

Perskaičiavus Utenos rinkimų apygardoje esančius gyventojų balsus konservatorius Emundas Pupinis  dviem balsais pirmauja prieš socialdemokratų lyderį Gintautą Palucką.  Tačiau tai negalutiniai duomenys, nes dar laukiama antradienį atvežamų septynių vokų su balsais, kurie buvo atiduoti per išankstinį balsavimą, bet buvo pasimetę. Atplėšus juos, paaiškės, kam Utenos apygardoje rinkėjai išreiškė didžiausią pasitikėjimą.

Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas tikino, kad jo vadovaujama partija nepasisako prieš tradicines šeimos vertybes, tačiau palaikys partnerystės įstatymą. G. Paluckas taip pat pažymėjo, kad yra klausimų, kuriuose kairieji palaikytų konservatorių vedamą koaliciją, o pats pripažino, kad šie rinkimai parodė, kad socialdemokratams trūksta stabilios rinkėjų bazės. Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitinka su visų į Seimą išrinktų partijų atstovais.

Socialdemokratų partijos lyderis Gintautas Paluckas ir konservatorių kandidatas Edmundas Pupinis Utenos vienmandatėje apygardoje surinko po lygiai balsų. Suskaičiavus rezultatus visose 32-ose apylinkėse E. Pupinis ir G. Paluckas surinko po 7075 balsus, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys. Utenos rinkimų apygardos komisijos pirmininkė Rolanda Gudynienė BNS patvirtino, kad pirmadienį planuojamas balsų perskaičiavimas.

Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybėje iš anksto balsavo antrajame Seimo rinkimų ture – jis sako rinkęsis mažesnę blogybę. „Balsavau už gerovės Lietuvą. Visi kandidatai, matyt, siūlo gerovės Lietuvą, tik skirtingai ją supranta. Deja, pasirinkimo taip, kaip aš ją suprantu, šiandien tokio neturėjau, tai rinkausi mažesnę blogybę“, – žurnalistams sakė G. Paluckas.

Po pirmojo Seimo rinkimų turo socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas pripažino, kad tikėjosi surinkti daugiau rinkėjų balsų per pirmąjį turą nei dabar gavo. Socialdemokratų vedlys taip pat atskleidė, kurią pusę ketina palaikyti ir su kuo eitų į bendrą koaliciją. „Pirmojo turo rezultatai – turėjome šiek tiek aukštesnius lūkesčius, tą reikia pripažinti.

Suskaičiavus mažųjų apygardų balsus matyti, kad Darbo partija lenkia socialdemokratus. Pastarųjų lyderis Gintautas Paluckas tikino, kad atėjus didžiųjų miestų balsams, socialdemokratai gali aplenkti darbiečius. G. Paluckas tvirtina, kad dideles viltis sieja su antruoju rinkimų turu. Pirminiais duomenimis, suskaičiavus 58 iš 71 apygardos, socialdemokratai surinkę 10,72 proc. balsų užima ketvirtąją vietą, jiems atitenka 9 mandatai.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Gintautas Paluckas teigė, kad tikisi pasirodyti geriau nei 2016 m. Socialdemokratų lyderio tvirtinimu, jų prioritetas – centro-kairės koalicija, kurioje atsidurti galėtų ir valstiečiai. Visgi G. Paluckas tikisi, kad Ramūnas Karbauskis atsiprašys tūkstančių socialdemokratų. „Tikimės geriausio. Tikimės, kad Lietuva laimės, o socialdemokratai irgi prastai nepasirodys.

Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio vyksta išankstinis balsavimas. Galimybe balsą atiduoti iš anksto jau pasinaudojo tūkstančiai rinkėjų, o tarp jų ir gerai pažįstami veidai, populiariausių partijų lyderiai. Kviečiame pasižvalgyti į išankstinio balsavimo akimirkas. Per pirmąsias dvi išankstinio balsavimo dienas balsavo beveik 37 tūkst. rinkėjų. Tarp jų ir gerai pažįstami veidai.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tikslas po Seimo rinkimų – formuoti centro kairės koaliciją, sako partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. „Mūsų tikslas – formuoti centro kairės koaliciją. Tai mūsų prievolė“, – antradienį atėjęs balsuoti iš anksto į Lukiškių aikštėje Vilniuje įrengtą punktą žurnalistams sakė politikas. Tam, kad pareikštų valią, jis drauge su kitais rinkėjais stovėjo per visą aikštę nusidriekusioje eilėje.

Artėjant Seimo rinkimams, kandidatuojančios partijos jau strateguoja, kas galėtų užimti vietas ministrų kabinete ir svarbiausia – kas galėtų perimti Vyriausybės vairą ir tapti premjeru. Kol kas jau aiškios 12 galimų kandidatų pavardžių. Visi norintys būti premjerais – spalvingos asmenybės nuo skandalistų iki teistų už korupciją. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su 12 partijų kandidatais į premjerus. Kitos partijos savo kandidatų dar nenumatė arba nepanoro atskleisti viešai.

Pirmuosiuose Seimo rinkimuose po partijos skilimo dalyvaujantys socialdemokratai eina su atsinaujinusia komanda, tačiau joje yra ir gerai žinomų politikų, paskui kuriuos velkasi skandalų šleifas. Kartu su socialdemokratais į rinkimus žengia teistumą turėję ar dėl įtartinų kelionių postus praradę politikai. Nepaisant to, socialdemokratų tikslas – gauti daugiau mandatų nei per praėjusius Seimo rinkimus, kai gavo 17 mandatų.

Prieš spalį vyksiančius Seimo rinkimus portalas tv3.lt siūlo pasitikrinti savo žinias ir išsiaiškinti, kiek daug (o gal kaip tik mažai) žinote apie garsiausius šalies politikus, kurie dalyvaus rinkimuose. Šį kartą kviečiame pasukti galvą ir pabandyti atsakyti į 10 klausimų apie Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininką Gintautą Palucką.

Lietuvos socialdemokratų partija pristatė rinkimų programą, kurioje negailėjo pažadų ir siūlymų. Kandidatu į premjerus siūlomas partijos pirmininkas Gintautas Paluckas trečiadienį pristatė plačią mokesčių sistemos pertvarką ir pažymėjo, kad seks estų pavyzdžiu, nes kultūrai Lietuvoje per mažai skiriama dėmesio. Socialdemokratų tikslas – gauti daugiau mandatų nei per praėjusius Seimo rinkimus. Tuo metu socialdemokratai gavo 17 mandatų.

Rudenį vyksiantys Seimo rinkimai verčia partijas pasukti galvas, kas turėtų tapti sąrašo vedliu – partijos pirmininkas ar populiari, bet partijai nepriklausanti asmenybė iš šalies. Politologai ir sociologai pastebi, kad pastarąjį scenarijų renkasi tos partijos, kurių pirmininkus visuomenė vertina itin nepalankiai. Tarp tokių pirmininkų – Ramūnas Karbauskis ir Gabrielius Landsbergis.

Pernai dvejuose rinkimuose pralaimėjimą patyrusiam socialdemokratų lyderiui Gintautui Paluckui šiemet Seimo rinkimuose tenka užduotis vesti partijos sąrašą. Nors šiuo metu parlamento opozicijoje darbuojasi tik devyni socialdemokratai, partijos lyderis, nors juokais, šiųmečiams rinkimams kelia ambicingą tikslą – kad Seimo valdančiąją daugumą sudarytų vien tik socialdemokratai. Galbūt dėl šios priežasties partija savo rinkiminį sąrašą papildė įžymiomis pavardėmis.

Į Seimo rinkimus kartu su Lietuvos socialdemokratų partija žengia ir tokie žinomi veidai kaip ekonomistas Romas Lazutka, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas, pasaulio dviračių treko čempionė Simona Krupeckaitė ar žurnalistas Giedrius Drukteinis.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas į Seimą ketina kandidatuoti Utenos vienmandatėje apygardoje. Partijos pirmininkas BNS sakė, kad LSDP Utenos skyrius iškėlė jo kandidatūrą, nes tikisi nacionalinio dėmesio regionui. „Jau gerą laikmetį šis regionas yra ypatingai ignoruojamas. Lietuva formuojasi į du su pusę miesto – Vilniaus regionas, Kaunas su apylinkėmis ir uostamiestis.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius atrodo nepajudinamas kaip uola, bet koks skandalas jam - tarsi vanduo nuo žąsies. O valstiečių lyderiai nieko nepaisydami mūru stoja už ministrą, nesvarbu kas benutiktų. Tad kodėl premjeras Saulius Skvernelis taip gina savo ministrą? Ekspertai tvirtina, kad šaknys slypi kur kas giliau nei asfaltuojamas keliukas, vedantis į premjero namus.

Tų profesijų atstovams, kurie darbe patiria daug įtampos, pavyzdžiui, socialiniams darbuotojams ir slaugytojams, Vyriausybė turėtų įteisinti keturių darbo dienų savaitę, teigia socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. „Darbo krūvis socialiniams darbuotojams ir slaugytojams yra milžiniškas, o jų algos ir skaičius nepakankami nei keliamoms užduotims, nei visuomenės poreikiams.

Socialdemokratams nutraukus Seimo opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą, šios partijos pirmininkas Gintautas Paluckas pažėrė kritikos buvusiems opozicijos bendražygiams – konservatoriams ir liberalams. Kodėl buvo sukritikuoti iki tol galiojiusio susitarimo partneriai, kalbėjome su socialdemokratų partijos vedliu Gintautu Palucku. Sveiki, nutraukėte bendradarbiavimą su Tėvynės sąjunga ir liberalais.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) nutarė nutraukti susitarimą dėl opozicinių frakcijų bendradarbiavimo parlamente. Tokį sprendimą priėmė LSDP valdyba, BNS informavo partijos atstovai. Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas teigia, kad šiuo metu reikia konstruktyvaus oponavimo, o ne politinių rietenų. Pokalbis apie tai, kodėl socialdemokratai atsitraukia iš opozicijos su konservatoriais – su socialdemokratų partijos pirmininku Gintautu Palucku.

Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas naujienų portalui tv3.lt pripažino sulaukęs ne vieno valstiečių atstovo prašymo prisijungti prie socialdemokratų prieš artėjančius Seimo rinkimus. Valstietė Agnė Širinskienė įsitikinusi, kad jei frakcijos kolegos nusprendė bėgti iš dabartinių valdančiųjų gretų, tai turėtų padaryti kuo greičiau. Sausį atliktos „Vilmorus“ apklausos duomenimis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) turi 11,3 proc.

Seimo rinkimams nenumaldomai artėjant Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Gintautas Paluckas vis garsiau kalba apie galimybę po rinkimų formuoti bendrą koaliciją su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Visgi, galimas ir visiškai kitoks scenarijus, kai naująją koaliciją su partneriais formuos konservatoriai.

Seimo rinkimams nenumaldomai artėjant, ir premjeras Saulius Skvernelis, ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Gintautas Paluckas vis garsiau kalba apie galimybę po rinkimų formuoti bendrą koaliciją su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tačiau pats G. Paluckas akcentuoja, kad bendradarbiavimas bus neįmanomas, jei valstiečiai nepripažins savo klaidų ir toliau dirbs kaip iki šiol.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius „kaip kelmas, už kurio visi kliūna“, teigia Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą ministro atžvilgiu kritikuojantis opozicinių socialdemokratų vadovas Gintautas Paluckas. „Suprantu, kad dabar yra bendras nepasitikėjimo kontekstas ir šiandien ministras yra kaip kelmas, už kurio visi kliūna. Eina premjeras – kliūna, eina prezidentas – kliūna, eina patarėjai – kliūna“, – penktadienį Žinių radijui sakė G. Paluckas.

Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus klausimas sukūrė naują įtampos foną tarp prezidento ir premjero. Nausėdos patarėjas premjero atžvilgiu leido sau net tokius epitetus, kaip: „nesąmonė, nusišnekėjimas, žemas lygis”. Kaip tai vertinti, kalbėjome su socialdemokratų lyderiu Gintautu Palucku. Prezidento ir Vyriausybės aštrus apsikeitimas nuomonėmis pastaruoju metu perėjo į diskusiją apie tautinę diskriminaciją nacionaliniu pagrindu.