gintaras chomentauskas
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „gintaras chomentauskas“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „gintaras chomentauskas“.
Monkevičius: turime kelis scenarijus dėl brandos egzaminų karantino metu
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su šalies mokyklomis ruošiasi, kad kitą savaitę nuo pirmadienio pavyktų pratęsti mokslo metus nuotoliniu būdu. Jo teigimu, ruošiami keli scenarijai dėl brandos egzaminų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius teigia, kad šios dvi savaitės, kol moksleiviams paskelbtos atostogos, buvo įtemptas darbo laikas mokykloms – jų vadovams ir mokytojams – bei ministerijai.
Suskaičiavo, kiek Lietuvoje laimingų žmonių – skaičius nustebins
„Žmogaus studijų centro“ nuo 2008 metų kasmet atliekamas Lietuvos psichologinio klimato ir žmonių jausenos monitoringas rodo, kad šiuo metu šalies gyventojų laimės jausmas yra padidėjęs lyginant su praėjusiais pora metų. Praeitų metų pabaigoje laimingais ir gana laimingais save laikė apie 69 proc. Lietuvos gyventojų. Užpernai tokių buvo 64 proc. Tyrimą atliekančio minėto centro vadovas psichoterapeutas dr.
Pirmajame „Kuršių marių regatos“ etape - žmogus už borto
Pirmojo, Klaipėdos miesto, „Kuršių marių regatos“ etapo metu jachtai „Šiaurinė“ (kpt. Darius Sarsevičius) sudėtingomis oro sąlygomis teko gelbėti iš laivo iškritusį įgulos narį. Su jachtos „Esmeralda“ (kpt. Miroslavas Urbonavičius) pagalba, žmogus buvo ištrauktas iš vandens. Abi jachtos po incidento tęsė Klaipėdos miesto etapo distanciją, o jachtos „Esmeralda“ įgula savo grupėje užėmė pirmąją vietą.
Psichologas: lietuvis geria tiek, kiek jam gerti reikia
Jau kelias savaites Lietuvą drebinantis alkoholio ribojimo klausimas visuomenę skelia į dvi dalis. Tuos kurie pasiūlymus riboti palaiko kaltinami talibanišku požiūriu, o tie, kurie smerkia – vadinami alkoholikais. Šią savaitę Seime šie klausimai bus svarstomi. Tad pagaliau pradės aiškėti reformų kontūrai. Visgi, psichologas tikina, kad šie draudimai primena užpraeito mažiaus metodus ir gero rezultato neduos.
Lietuvą drebinantys emigracijos mastai neša niūrią prognozę
Lietuva tirpsta kaip paskutinis žiemos sniegas. Vien per paskutinius metus emigravo 50 000 žmonių. Skaičiuojama, kad jau po trijų dešimtmečių mūsų nelik nė dviejų milijonų. Tam įtakos neabejotinai turės gimstamumo ir mirtingumo rodikliai, tačiau bene svarbiausias jų – emigracija. Specialistai sako, kad vis daugiau lietuvių iš šalies išvyksta ne dėl to, kad nesudurtų galo su galu, o dėl blogo psichologinio klimato.
Europoje siaučiant teroristams, o Lietuvoje – Igoriui: kaip išlaikyti ramų miegą
Briuselyje paskelbus aukščiausią parengties lygį teroristiniams išpuoliams, kuomet žmonėms patariama neišeiti iš namų, Lietuvoje taip pat jaučiama grėsmė – praeitą savaitę visa policija buvo sukelta ant kojų ieškant bėglio su automatu. Psichologinių konsultacijų ir krizių įveikimo centro psichologė Diana Šyvytė sako, kad taip yra sujudinamas žmogaus pamatinio saugumo jausmas, kurį atgauti užtrunka laiko. Tačiau psichologė pažymi, kad bėgti nuo baimės jausmo ar jo vengti nereikėtų.
Gyventojai Lietuvą vis dar vertina negatyviai
Lietuva didžiuojasi 75 proc. šalies gyventojų, arba dešimtadaliu daugiau nei pernai, rodo visuomenės nuomonės tyrimai. Jau ketvirtus metus iš eilės „Žmogaus studijų centro“ atliekama Lietuvos socialinės ir žmonių psichologinės būsenos stebėsena šiemet atskleidė kiek geresnes visuomenės požiurio tendencijas nei anksčiau, nors bendra padėtis išlieka neigiama.
„Ne vienas kelyje“: garsus psichologas prieš garsų lenktynininką
Garsus psichologas Gintaras Chomentauskas, kiaurai matantis mus visus. Ir automobilių ralio talentas Vytautas Švedas. Ką turi bendro šie tokių skirtingų profesijų žmonės?
Kaip atrodytų , jeigu jie apsikeistų vietomis? Tokį eksperimentą surengė laida “Ne vienas kelyje". Automobiliams neabejingam Gintarui šį kartą teks pamirš savo galias ir sugebėjimus. Jis taps jauno, greito lenktynininko mokiniu ir stengsis įvykdyti jo paliepimus.
Savikontrolė – gerai, bet ar to pakanka?
Jūsų naršyklė gali nerodyti šio vaizdo. Aukų keliuose būtų galima išvengti, jei vairuotojai sėstų už vairo tik pasitikrinę savo blaivumą, ypač jei nors kiek vartojo alkoholio per paskutines 24 valandas.
Rytas po išgertuvių
Nemažai nelaimių kyla dėl to, kad žmonės po vakarinių išgertuvių deramai neįvertina savo būklės ir sėda prie vairo ryte.
Išsigelbėjimo ieško pas šarlatanus
Nevilties apimti žmonės negaili nė paskutinių santaupų "pagalbos ranką" ištiesusiems būrėjams, chiromantams ar ekstrasensams, kurių paslaugų sąraše galima aptikti net likimo korekcijos galimybę. Psichologai tokį "gydymo būdą" vadina paprasčiausia apgavyste, o bažnyčios atstovai - šarlatanizmu.
Daugėja atvejų, kai lyg burtų lazdele pamojus, net kruopščiai pinigus skaičiuojantys žmonės juos atiduoda visai nepažįstamiems žmonėms, pasirengusiems akimirksniu atsakyti į juos varginusius klausimus.
REKLAMA
REKLAMA
Vartotojų teisių gynimas gadina nervus, bet situacija gerėja
Vienas penktadalis Lietuvos vartotojų teigia turėję problemų dėl įsigytos prekės ar paslaugos. 15 proc. jų tokiais atvejais nieko nedaro, o pusė teišreiškia savo nepasitenkinimą pardavėjui. Tačiau ekspertai teigia, kad situacija gerėja.
Pirmasis Lietuvoje kokybinis tyrimas (dalyvavo 25–45 metų amžiaus Lietuvos gyventojai, kurie yra aktyviausi vartotojai), atliktas Europos Sąjungos (ES) iniciatyva, padeda paaiškinti šią statistiką.
Teisė žudyti, arba Nusikalstamas abejingumas
Savo artimuosius gynusi moteris nušauta iš ginklo, kuris dar iki kruvino išpuolio turėjo būti konfiskuotas. Užpulti žmonės nesulaukė pagalbos net tada, kai karštligiškai mėgino prisiskambinti apylinkės inspektoriui į mobilųjį telefoną.
Jei gyvenate Vilniuje, tikimybė, kad būsite nužudytas, yra perpus mažesnė nei gyvenant Trakų, Švenčionių, Širvintų, Šalčininkų rajonuose. Jonavos savivaldybėje galimybė tapti žudiko auka pustrečio karto didesnė nei sostinėje.
Skolas išieškos net ragana
Nesąžiningus ar piktybiškai nusiteikusius verslininkus bus bandoma tramdyti net pasitelkus mistiką.
Vilniuje įsikūręs Skolų išieškojimo biuras vakar savo interneto puslapyje pranešė, kad nuo šiol nesąžiningus ir prasiskolinusius verslininkus bandys tramdyti vyriausiąja Lietuvos ragana save vadinanti Vilija Lobačiuvienė, rašo „Respublika“.
Gaudys „parazitus“
Skolų išieškojimo biuras paskelbė, kad „skolininkams bus taikoma netradicinė skolų išieškojimo priemonė - parapsichologo pagalba“, tuo...
Kelionė nevaldomu laivu... į niekur
Žmogaus studijų centras neseniai konstatavo, kad save žalojantį elgesį, kurio atvejų skaičius Lietuvoje jau antrą dešimtmetį neužleidžia pirmųjų pozicijų kitoms Europos Sąjungos šalims, skatina gyventojų beviltiškumo jausmas, socialinių ryšių dezintegracija, sumažėjęs pasididžiavimas Lietuva.
Dabar ar Kūčių dieną puošti eglutę?
Dėmesingai laikantis tradicijų, dabar krikščionio namuose turėtų degti trečia Advento vainiko žvakė. Bet ne vienuose namuose jau kadaise žybsi kalėdinės eglutės lemputės, groja „džinglbelsai“, o ką jau kalbėti apie parduotuves ir įstaigas, kuriose dar gruodžio pradžioje buvo gėda nepapuošti aplinkos. Vis dėlto tradicijas puoselėjantis žmogus gali kiek nustebti: o juk kadaise eglę puošdavo Kūčių dieną.
Lietuviai prarado tikėjimą
Beviltiškumo jausmas, socialinių ryšių dezintegracija, sumažėjęs pasitikėjimas valdžios institucijomis – tai ne tik skatina žmones gyventi nesveikai, bet ir kelia grėsmę Lietuvos išlikimui. Tokias išvadas, išanalizavę šalies gyventojų mirčių priežastis ir išvedę savidestrukcijos indeksą, paskelbė Žmogaus studijų centro (ŽSC) specialistai.
Kur Lietuvoje gyventi gera?
Geriausia žmonėms gyventi prie jūros, Alytuje, Panevėžyje, Vilniuje... Tokią išvadą padarė Žmogaus studijų centro ekspertai, apskaičiavę savidestrukcijos – save žalojančio elgesio – 2007 m. indeksą ir palyginę šiuos duomenis skirtingose savivaldybėse.
Su savęs žalojimu susijusių mirčių skaičius savivaldybėse skiriasi 9 kartus
Mirtys nuo priežasčių, susijusių su save žalojančiu elgesiu, skirtingose šalies savivaldybėse pernai skyrėsi iki 9 kartų, parodė Žmogaus studijų centro (ŽSC) atlikta Statistikos departamento surinktų duomenų analizė.
Su rūkymu, apsinuodijimu alkoholiu, rizikingu, žūtimi pasibaigiančiu vairavimu bei savižudybėmis susijusių mirčių, tenkančių 100 tūkst.