Mirtys nuo priežasčių, susijusių su save žalojančiu elgesiu, skirtingose šalies savivaldybėse pernai skyrėsi iki 9 kartų, parodė Žmogaus studijų centro (ŽSC) atlikta Statistikos departamento surinktų duomenų analizė.
Su rūkymu, apsinuodijimu alkoholiu, rizikingu, žūtimi pasibaigiančiu vairavimu bei savižudybėmis susijusių mirčių, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, 2007-aisiais vidutiniškai buvo 121, tačiau šių mirčių skaičius svyravo nuo 30 Neringos savivaldybėje iki 261 Pagėgių savivaldybėje, pranešė ŽSC.
Kazlų Rūdos savivaldybėje 100 tūkst. gyventojų 2007-aisiais teko 226 su savidestrukcija susijusių mirčių, Šalčininkų - 225, Kretingos - 89, Marijampolės - 88, Palangos - 39.
Pernai apsinuodiję alkoholiu mirė 69 iš 100 tūkst. gyventojų Šalčininkų rajono savivaldybėje, 52 - Širvintų rajone, tuo metu Panevėžio, Utenos, Rietavo ir Pakruojo rajonuose tokių mirčių nebuvo nė vieno.
„Kadangi Lietuva nuolat linksniuojama kaip savižudžių kraštas, mums parūpo išsiaiškinti, kokios šito reiškinio kitos pasireiškimo formos, kaip šalis atrodo iš vidaus, kaip viena savivaldybė skiriasi nuo kitos. Mes sujungėme tą elgesį, kuris pagal savo psichologinę dinamiką galėtų būti pavadintas save žalojančiu elgesiu, pavyzdžiui, rūkantis žmogus žino, prie ko tai veda. Pagal tokio pobūdžio įvykius Lietuva labai stipriai išsiskiria iš kitų šalių, o žiūrint į šalies vidų, irgi yra fantastiniai skirtumai. Kažkas tose savivaldybėse, kur daug tokių mirčių, kas susiję su socialiniais santykiais, gyvenimo būdu, yra ryškiai ne taip“, - BNS sakė Žmogaus studijų centro prezidentas Gintaras Chomentauskas.
Centro išplatintame parnešime cituojamas G.Chomentauskas svarstė apie šio reiškinio priežastis - anot jo, nereikia kaltės versti nepritekliui.
„Dažnai mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu, savižudybių ir kitokio elgesio, kuriuo žmogus sąmoningai kelia pavojų savo sveikatai, siejamas su prasta valstybės ekonomine situacija ir sunkia asmens finansine padėtimi. Tačiau šie skaičiai Lietuvoje reikšmingai nesikeičia gyvenimo lygiui gerėjant. Ekonominiai skirtumai tarp savivaldybių taip negali paaiškinti stebimų skirtumų. Galbūt gilindamiesi į ekonominius klausimus nepastebime kitų, ne mažiau svarbių gyvenimo aspektų?“, - klausiama pranešime.
Žmogaus studijų centro prezidento įsitikinimu, dideli su savidestrukcija susijusių mirčių skaičiaus skirtumai reiškia, kad nesveiką socialinę ir dvasinę aplinką, skatinančią save žalojantį elgesį, savivaldybėse kuria vietiniai veiksniai, kuriuos reikia išaiškinti.
„Radus šias priežastis, galėtume lengviau įvardinti ir veiksnius, depresyviai veikiančius ir visą Lietuvos visuomenę. Valstybė iki šiol kovojo tik su save žalojančio elgesio apsireiškimais - rūkymu, rizikingu vairavimu ar piktnaudžiavimu alkoholiu, savižudybėmis ir mažai kreipė dėmesio į priežastis, skatinančias ir palaikančias save žalojančio elgesio epidemiją“, - įsitikinęs psichologijos daktaras G.Chomentauskas.
Jo teigimu, mirčių dėl išorinių priežasčių skaičius Lietuvoje beveik dukart viršija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono vidurkį ir beveik keturgubai lenkia Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Tuo metu su savęs žalojimu susijusių mirčių skaičius šalyje sudaro apie pusę mirčių dėl išorinių priežasčių.
ŽSC, atlikdamas tyrimą, prie tokių Statistikos departamento minimų išorinių priežasčių kaip apsinuodijimas alkoholiu, rizikingas, žūtimi pasibaigiantis vairavimas ar savižudybės pridėjo ir mirtis dėl su rūkymu susijusių piktybinių navikų. Departamentas šią priežastį laiko vidine, tačiau G.Chomentauskas su tuo nesutinka, teigdamas „akivaizdu, kad tas, kuris pasiima pakelį, žino, kokios pasekmės laukia“.
Statistikos departamento duomenimis, pernai 1 tūkst. šalies gyventojų teko 13,5 mirusiojo.
