geriamas vanduo

Seimas ketvirtadienį įtvirtino naujus reikalavimus geriamojo vandens tiekėjams. Taip norima apsaugoti žmones nuo vandens užterštumo, užtikrinti vandens saugą ir kokybę.  Už naujos redakcijos Geriamojo vandens įstatymo projektą balsavo 101 Seimo narys, prieš nebuvo, o septyni susilaikė Pakeitimais į Lietuvos teisę perkeliamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatos dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės.

Lietuvoje plinta neeilinis iššūkis. Norėdami įrodyti, kad ūkininkauja atsakingai ir neteršia, žemdirbiai ryžtasi eksperimentui – geria vandenį tiesiai iš melioracijos griovių. Ir net meta pirštinę Aplinkos ministerijai, kad šios atstovai paragautų išvalytų nuotekų. Bet ministras sako žaidimuose nedalyvaus. O sveikatos specialistai sako, kad tokie iššūkiai gali baigtis rimtais negalavimais.

Lietuvoje gerti naudojamas tik požeminis vanduo, o geriamo vandens kokybei keliami aukšti reikalavimai. Šiuo metu daugiau kaip 80 proc. šalies gyventojų naudoja centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį, kiti juo apsirūpina iš privačių gręžinių ar šulinių. Deja, kai kuriose vietovėse vanduo gali būti mikrobiologiškai užterštas dėl netinkamos žmogaus ūkinės veiklos ir neatsakingai tvarkomų nuotekų.

Lietuvoje yra ne viena gatvė, kurioje gyvenantiems kaimynams vandenį tiekia dvi skirtingos įmonės. Viena tokių gatvių – Jubiliejinė – yra Šalčininkuose. Kodėl taip nutiko Šalčininkuose ir kas bus daroma ateityje, kad tokių situacijų nebūtų? Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Nors vanduo užima maždaug du trečdalius Žemės paviršiaus, mažai kas žino, kad tik apie 3 procentai šio kiekio – gėlo vandens atsargos. Dar mažiau mūsų planetoje yra gerti tinkamo vandens – vos trečdalis procento. Mokslininkai įspėja: švaraus, tinkamo vartoti vandens sparčiai mažėja, ir tai lemia netinkama žmogaus veikla, naujų taršių elementų atsiradimas, kurie kartu su lietaus vandeniu ar nuotekomis patenka į geriamąjį vandenį.

Ketvirtadienį Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) suderino naujas daugelio pagrindinių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, kurias teikia vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“, kainas. Nauji tarifai įsigalioti turėtų liepos 1-ąją dieną, juos dar turi patvirtinti savivaldybės.  Daugiabučiuose namuose gyvenantiems privatiems klientams paslaugų kaina sumažės 4 centais – iki 1,32 euro už kubinį metrą.

Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bendrovė „Vilniaus vandenys“ prasidedant antrajam karantinui keičia įprastą klientų aptarnavimo tvarką. Bendrovė visais klausimais jau konsultuoja tik nuotoliniu būdu bei stabdo suplanuotas skaitiklių patikras ir keitimo darbus gyventojų namuose. Dėl vartotojų patiriamų finansinių sunkumų bendrovė yra pasiruošusi kiekvieną atvejį apsvarstyti individualiai ir, jei prireiks, už suteiktas paslaugas mokėjimus laikinai atidėti.

Dėl gyvsidabrio vandenyje neatmetama tyrimų klaidos tikimybė, teigia vandentvarkos įmonės „Kėdainių vandenys“ vadovas Rimgaudas Praninskas. „Šiandien, matydami radikaliai priešingus atliktų pakartotinių tyrimų rezultatus, neatmetame tyrimų klaidos galimybės, tačiau pirmiausia sutelksime dėmesį į mūsų atsakomybėje esančių dedamųjų tyrimą“, – penktadienį išplatintame pranešime teigė įmonės direktorius.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė, kad geriamajame vandenyje Trakuose rasta normas viršijanti mangano koncentracija. „Trakų vandenų“ puslapyje skelbiamame tarnybos rašte nurodoma, kad iš gyventojų čiaupo Mindaugo gatvėje imtame mėginyje mangano koncentracija siekia 74 migrogramus litre, kai leistina norma – 50 mikrogramų litre.

Geriamo vandens tiekimas jo neturintiems alytiškiams bus atnaujintas baigus gesinti gaisrą. Pasak „Dzūkijos vandenų“ Ekonomikos ir plėtros departamento vadovo Tomo Valatkos, šiuo metu geriamas vanduo netiekiamas kiek daugiau nei 1,3 tūkst., daugiausia Putinų mikrorajono, gyventojų. „Čia priklauso nuo gaisro eigos, nes kol reikalingas didelis vandens kiekis gesinimui, tol negalime atnaujinti.

Kasmet Lietuvoje išgręžiama apie 1,5 tūkst. vandens gręžinių. Kai kurie gyventojai pastebi, kad juos reikia gręžti vis gilesnius, o kai kuriose vietose, net ir dideliame gylyje, būna visiškai sausa. Specialistai pripažįsta, kad kai kuriose vietose iš tiesų geriamojo vandens reikia ieškoti giliau, tačiau ne dėl sausringų metų.

Jau pusmetį tūkstančiai Kauno centrinės dalies gyventojų ir biurų darbuotojų kas dieną mato tą patį vaizdą – iš čiaupo bėga juodas vanduo. Savivaldybė ir „Kauno vandenys“ turi užtikrinti kokybiško vandens tiekimą, tačiau teisinasi negalinčios to padaryti dėl vandentiekio rekonstrukcijos. Dar daugiau, už juodą vandenį prašo mokėti kaip už kokybišką. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi kaunietė Aušra (vardas ir pavardė redakcijai žinoma), gyvenanti pačioje Kauno širdyje – Vilniaus gatvės 11 name.

Dviejuose kaimuose netoli Marijampolės geriamajame vandenyje rasta arseno. Kada ir kaip buvo užterštas vanduo – aiškinamasi. Žmonėms uždrausta gerti vandenį iš čiaupo. Nežinia kiek laiko gyventojams vanduo buvo tiekiamas su sunkiuoju metalu. Mat arseno vandenyje niekada nebuvo net ieškota, praneša TV3 žinios. Bendrovės „Sūduvos vandenys“, Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai atvyko imti pakartotinių mėginių iš vandenvietės, esančios Geležinių kaime, netoli Marijampolės.

Lentvario gyventojai piktinasi jau esą „tradicija“ tapusiais kasmetiniais vandens tinklų remonto darbais, kurių metu nutraukiamas ir karšto, ir šalto vandens tiekimas. Be to, lentvariškiai nerimauja ir dėl vandens kokybės, mat gyventojams tiekiamas vanduo – įtartinos spalvos. „Lentvaryje , įsigalėjo „tradicija“ kasmet išjungti karštą vandenį dvejoms savaitėms ar net ilgiau. Negana to birželio 1 d. buvo užsuktas ir šaltas vanduo.

Pirmą kartą per dešimtmečių istoriją Berlyno parduotuvių rajone „Kurfürstendamm“ buvo įrengtas geriamo vandens fontanas. Planuojama, jog tokie fontanai greitu metu pasirodys visame mieste. Geriamojo vandens fontaną atidaryti paskatino šią vasarą kamavęs neįprastas karštis. Kasdien fontanui prireiks 2,000 litrų vandens, kuris bus kruopščiai valomas ir kontroliuojamas. Teigiama, jog praeityje geriamojo vandens fontanai buvo miestovaizdžio dalis.

Vėl prasidėjus karščiams vilniečiams ir miesto svečiams penktadienį bei karščiausiomis prognozuojamomis dienomis - šeštadienį ir sekmadienį, bus dalijamas geriamas vanduo. Vandenį dalys Vilniaus miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai penktadienį nuo 16 val., o savaitgalį nuo pietų skirtingose vietose sostinės senamiestyje ir centre. Nuo šios iniciatyvos pradžios liepos viduryje sostinėje itin karštomis dienomis jau išdalyta beveik 20 tonų geriamojo vandens.

Jungtinės Tautos paskelbė, kad prieiga prie geriamo vandens ir geros sanitarinės sąlygos yra pamatinė žmogaus teisė. Tiesa, ši JT priimta rezoliucija nėra privaloma. Už rezoliucijos priėmimą balsavo 122 valstybės, prieš nebalsavo niekas, o 41 valstybė susilaikė. JT teigia, kad kiekvienais metais dėl prastų sanitarijos sąlygų ir geriamo vandens stygiaus miršta apie 1,5 mln. vaikų jaunesnių nei 5 metai. Rezoliucijoje teigiama, kad 884 mln.