gamtos reiškiniai

Ankstyvą rugpjūčio 25-osios rytą Vidmantui Panavui kelyje Didžiasalis-Ignalina pavyko užfiksuoti ne itin dažnai šalyje matomą gamtos reiškinį – rūko lanką, kuris dar vadinamas ir rūko vaivorykšte. Išvaizda šis reiškinys išties primena vaivorykštę, mat suformuoja lanką, tačiau rūko lankas neturi vaivorykštei būdingų spalvų ir yra baltas ar pilkšvas.

Telšiuose Mindaugas Šliogeris užfiksavo neįprasta reiškinį – „apverstą vaivorykštę“, kuri pasirodė beesanti saulės halas. Užfiksuotu vaizdo įrašu ir nuotraukomis vyras sutiko pasidalinti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. Vyras sako, kad išėjęs į lauką pamatė ryškų vaizdą danguje, kuris po kelių minučių dingo.

Pirmadienį, rugpjūčio 23 dieną Elektrėnų rajone, netoli Kazokiškių, maždaug 8 val. ryte Asta Kubilienė užfiksavo ne taip dažnai pastebimą gamtos reiškinį – rūko lanką. Šis reiškinys dar vadinamas rūko vaivorykšte – jo išvaizda panaši į vaivorykštę, tačiau dėl sandaros ypatumų matoma tik balta, pilkšva spalva.

Gamta vis nepaliauja stebinti savo reiškiniais. Šį kartą įspūdingus debesis užfiksavo austostrada Vilnius-Kaunas važiavusi Greta. Šįryt, maždaug 8 valandą, važiuodama kelio Vilnius-Kaunas atkarpa ties Rumšiškėmis Greta užfiksavo neeilinį reiškinį. Moteris sako, kad reginys buvo fantastiškas, tačiau išsisklaidė labai greitai. Akyliausi komentatoriai pastebėjo, kad tokie debesys atrodo tarsi mistinė jūra danguje.

Rugpjūčio 11 dieną tv3.lt naujienų portalo skaitytoja Latvijoje, Jūrmalciems užfiksavo vandens viesulą. Kaip pasakoja pati moteris, virš Baltijos jūros jų buvo susidarę net keturi. Ryte nuėjusi prie jūros, moteris vietoj ramių bangų ir saulės pamatė keturis vandens viesulus, kurių vienas, panašu, pasiekė vandens paviršių. Šį vaizdą žmonės galėjo stebėti maždaug 10-15 minučių.

Sekmadienio naktį Didžiasalyje, Ignalinos rajone Vidmantas Panavas užfiksavo nuostabų vaizdą – dangus buvo tiesiog apsipylęs žvaigždėmis. Vyrui pasisekė išlaukti giedros nakties ir stebint meteorų lietų užfiksuoti šį reginį. Šiuo metu vyksta meteorų perseidų lietus, todėl dangaus stebėjimo entuziastams šis laikas itin palankus ir turintys gerą techniką gali užfiksuoti įspūdingus vaizdus. Tačiau ir kitiems verta pakelti akis į dangų.

Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Ugnė užfiksavo įspūdingą reginį – neįprastus debesis, kurių išvaizda išties stebina. Šį vaizdą skaitytojai pavyko užfiksuoti Alytaus rajone, Papėčiuose. Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. dr. Arūno Bukančio teigimu, nuotraukose matomi škvalo linijai būdingi debesys. „Škvalas – tai staigus vėjo sustiprėjimas 8-iais m/s ir daugiau per trumpą laiką, iki 2 minučių.

Ketvirtadienį naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Indrė nufilmavo kvapą gniaužiantį reginį – moteris užfiksavo Telšiuose besiformuojantį viesulą. Klimatologo teigimu, tokį vaizdą pavyksta užfiksuoti ne visada, o virš sausumos viesulai susiformuoja rečiau. Kaip aiškina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas, klimatologas dr. Donatas Valiukas, dabar oro sąlygos palankios formuotis viesulams, o toks reiškinys šiltuoju metų laiku – visiškai normalus.

Šeštadienį, po 17 val. virš Baltijos jūros, Juodkrantėje užfiksuotas vandens viesulas. Su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais užfiksuoto gamtos reiškinio nuotrauka pasidalino Erika Leiputė. „Orai ir klimatas Lietuvoje“ pasidalijo įrašu socialiniame tinkle „Facebook“, kuriame rašoma, jog pirmasis susidaręs vandens viesulas buvo matomas apie 10 minučių, antrasis – kiek trumpiau.

Kaišiadorių rajone buvo užfiksuotas netikėtas gamtos reiškinys – vadinamieji ledo diskai-skrituliai-blynai-ratai. Šį reiškinį Žiežmariuose prie upelio užfiksavo naujienų portalo tv3.lt skaitytojas Julius Morkūnas, kuris sutiko pasidalinti užfiksuotu vaizdo įrašu. „Ledo diskai-skrituliai-blynai-ratai yra labai retas reiškinys, susiformuojantis lėtai tekančiame vandenyje esant šaltam orui. Jie fiksuoti Skandinavijoje, Kanadoje ir kitur.

Orai kasdien mums pateikia siurprizų, saulę keičia lietus, o šį – kruša. Klimatologė ir fizinių mokslų daktarė Audronė Galvonaitė sako, kad saulėtą dieną sau, o ir kaimynui, galima iššaukti krušą ar mažą lietų, tereikia šį tą žinoti apie gamtą. Taigi, nereiktų stebėtis, kai vasarą viename gatvės gale lyja, o kitame – šviečia saulė. Tai – ne raganavimas. Vasarą dažnai nutinka taip, kad lietus arba net škvalas siaučia labai mažoje teritorijoje.

Žinių radijas Senovės civilizacijos turėjo skirtingus kalendorius, o metų pradžią siedavo su toje kultūroje reikšmingais gamtos reiškiniais. Senovės Egipte, pavyzdžiui, naujieji metai prasidėdavo kartu su Nilo potvyniu, kuris sutapdavo su Sirijaus patekėjimu. Kinijoje pirmoji Naujųjų metų diena buvo laikoma antroji mėnulio jaunatis po žiemos saulėgrįžos. Seniausią romiečių kalendorių sudarė 10 mėnesių ir 304 dienos, o naujieji metai prasidėdavo per pavasario lygiadienį.

Kai kalbama apie klimato kaitą, dažniausiai minimi nieko gero nežadantys pokyčiai. Mokslininkai mums vis primena, kad jei leisime temperatūrai ir toliau augti, ateityje susidursime su rimtomis gamtos išdaigomis. Pagrindinės grėsmės – ekstremalūs gamtos reiškiniai, kurių padažnėjimas ir suintensyvėjimas stebimas jau šiandien. Tai suvokdami įvairių šalių inžinieriai ieško technologinių sprendimų kaip pagerinti įvarius daiktus ir objektus, prie kurių esame pratę, kad jie neterštų aplinkos.

Mėlyna ar oranžine spalva spindintis kiemas, danguje ryškiai šviečiančios trys saulės, virš galvos skraidantys iki tol nematyti objektai – išvydę tokius reiškinius  turbūt ne vienas pagalvotume, kad laikas kreiptis į psichiatrus arba artėja pasaulio pabaiga. Tačiau visa tai paaiškinti gali  klimatologė Audronė Galvonaitė.

Ar gali lyti obuoliais, varlėmis ar šprotais? Taip, pasirodo, dar ir kaip gali – ir tai nėra tik Biblijoje aprašyta pasaka apie prakeiksmus. Bbc.co.uk rašo, kad visai neseniai gauta pranešimų apie vidurio Anglijos mieste Koventryje vykusį obuolių lietų. Vairuotojai skundėsi, kad dėl nedidukų žalių obuoliukų net susidarė spūstys keliuose, o vienas gyventojų pasakojo, jog ryte pravėręs duris prieš akis išvydo savo sodą, pilną prikritusį apdaužytų obuolių.

Gamtoje galime išvysti daug nuostabių ir neįprastų reiškinių, bet kai kurie iš jų nutinka taip retai, kad gali nustebinti net visko mačiusius. 30 įdomiausių gamtos reiškinių (technologijos.lt nuotr.) Šiuo atveju mokslo užduotis yra paaiškinti jų prigimti, ir nors tai padaryti pasiseka ne visada, noriu jus supažindinti su 30 įdomiausių gamtos stebuklų. Mėnulio vaivorykštė 30 įdomiausių gamtos reiškinių (technologijos.lt nuotr.