fortifikacija

Naujasis Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Artūras Radvilas sako nerimaujantis dėl didelės personalo kaitos. „Kai mes turime didelę kaitą žmonių, parengties lygis po truputį pradeda žemėti“, – interviu BNS sakė šią savaitę pajėgoms pradėjęs vadovauti karininkas. Anot jo, tą lemia eilė priežasčių – nuo karių noro išbandyti save kitose srityse iki darbo užmokesčio, kuris neatspindi patiriamo krūvio ir darbo sąlygų.

Trys fortifikacijos linijos jau pasirengusios beveik 100 proc., praneša Ukrainos gynybos ministerija. Bendras fortifikacijos įrengimų kiekis – 268, iš kurių 240 statė sričių administracijos, o 28 – Ukrainos kariuomenės pajėgos. Pirmąją liniją kontroliuoja Ukrainos kariuomenė, antrąją ir trečiąją – Nacionalinė Gvardija. „Fortifikacijos statyboms valstybė skyrė daugiau nei 850 mln. grivinų, pasitelkta geriausia statybininkų patirtis.

Dalis taip vadinamos „Atlanto sienos" atkuriama entuziastų iniciatyva, rašo BBC. Istorijos entuziastai pradėjo restauruoti dalį Antrojo pasaulinio karo vokiečių įtvirtinimų, turėjusių saugoti nuo įsiveržimo iš jūros. Gynybiniai įtvirtinimai pradėti statyti 1942 metais, bet siena niekada nebuvo iki galo pabaigta, jos statybos vyko iki pat sąjungininkų išsilaipinimo. Prieštaraujantys atstatymui teigia, kad tai hitlerinis palikimas.

Kviečiame tęsti kelionę po Vilniaus ir jo apylinkių požemius. Pasakodami apie tarp pirmojo ir antrojo pasaulinių karų atsiradusius tunelius ir sandėlius šaudmenims saugoti, minėjome, kad dabartiniame Pavilnių regioniniame parke, visai greta garsiosios Pučkorių atodangos, po žeme slypi visa ugnies taškų sistema, kurią karybos specialistai įrengė beveik tuo pačiu metu. Anuomet jie turėjo blokuoti vadinamąjį Batoro traktą.